Rugsėjis nepalengvino mokyklų problemų naštos

Rugsėjis nepalengvino mokyklų problemų naštos

Rugsėjis nepalengvino mokyklų problemų naštos

Šiauliuose nuo šio rugsėjo išnyksta trys mokyklos, dešimtys mokytojų liko be darbo. Kas laukia kitų mokyklų? Apie naujų mokslo metų aktualijas ir iššūkius „Šiaulių krašto“ interviu su Violeta Damskiene, miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja.

Ji neneigia – pesimizmo yra daug. „Bet ne vien pinigus skaičiuokime – matykime vaiką.“

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Mažėjimo tendencijos išlieka

– Rugsėjo 1-ąją kažkada džiaugdavomės atidaromomis naujomis mokyklomis, dabar skaičiuojame uždarytas. Kiek mokinių šį rugsėjį pravers Šiaulių miesto mokyklų duris?

– Mokinių vėl mažėja, preliminariai jų bus 753 mažiau, nei praėjusį rugsėjį. Galime tik pasidžiaugti, kad mažėjimo tendencija stabilizuojasi, nes pernai į mokyklas atėjo per 800 mažiau mokinių.

Iš viso mieste mokinių dabar yra 14,5 tūkstančio. Iš jų 13,5 tūkstančio – bendrojo lavinimo mokyklose ir apie 1000 – specialiosiose.

Per dešimtmetį mokinių sumažėjo pusaštunto tūkstančio. 2003 metais jų dar buvo 22 tūkstančiai. Anksčiau kasmet po 2,5 tūkstančio pirmokų būdavo, o pastaruosius kelerius metus – jau tik po 1000. Šiemet – taip pat.

Mokinių mažėjimo tendencija šiemet persimetė ir į gimnazijas. Dvyliktokų bus 200 mažiau, iš viso – 1400.

Miesto mokyklas dar gelbėja rajono vaikai. Jų mokosi per 1000.

– Ar mokyklos traukiasi, o gal yra padidėjusių?

– Visos mažėja, išskyrus kelias, bet jos tiesiog liko tokios pat.

Gimnazijos mažėja: ir S. Daukanto, ir Didždvario, ir Juliaus Janonio, ir Šiaulių universiteto, ir S. Šalkauskio. Mažėja ir progimnazijos. Po dvi klases mažėja Dainų, Rasos, Gytarių progimnazijose.

– Dainų, „Rasos“ progimnazijos buvo gelbėjamos prijungiant prie jų pradines ir vis tiek mažėja?

– Taip, nes pradinukų neatėjo tiek, kiek išėjo aštuntokų.

– O Dubijos pagrindinės mokyklos uždarymas, ar jis išgelbėjo nuo mažėjimo Salduvės progimnaziją?

– Ne. Salduvės progimnazijoje pernai buvo 661 mokinys, šiemet – 528. Iš Dubijos į Salduvę perėjo 150 mokinių, 60 aštuntokų išėjo į gimnazijas, o dar apie šimtas pasklido po kitas mokyklas.

Turime ne vieną progimnaziją, kurioje nebėra 400 mokinių. Gytarių progimnazija neturi nė 300, o Zoknių – vos 250.

– Kiek mokytojų liko be darbo?

– Kasmet 30–40 mokytojų netenka darbo. Kol kas tikslių duomenų neturime. Teoriškai, kai mokinių mažėja tūkstančiu, darbo turėtų netekti 90 mokytojų. Bet realiai daug jų išsaugoma.

Visų trijų uždarytų mokyklų vadovai liko be darbo. Uždarytų Dainų ir Aukštabalio pradinių mokyklų mokytojai su savo klasėmis perėjo į progimnazijas. Dubijos mokykloje dirbo 40 pedagogų, ne vienas turėjo ir kitą darbą. Į Salduvės progimnaziją nuėjo dirbti 15 mokytojų. Mano žiniomis, darbo ieško septyni pedagogai.

Mokyklose iš viso dirba apie 1500 mokytojų. Visų specialybių mokytojų netrūksta, ir rasti mokytojui darbą mieste labai sunku.

– Ikimokyklinukams taip pat prasideda ugdymo metai. Kiek darželinukų turime?

– Per 4 tūkstančius – tiek, kiek vietų lopšeliuose- darželiuose. Darželius lanko 80 procentų ikimokyklinukų. Maždaug po 1000 vaikų kasmet išeina į mokyklas, ir tiek pat ateina į darželius. Papildomas lopšelių grupes pernai atidarėme, o šiemet – nieko. Vietų laisvų ir šiuo metu turime, sunkiau yra tik su vietomis lopšeliuose.

Apie naujoves ir sustojusią pertvarką

– Kokių naujovių švietimo sistemoje laukiama?

– Bene svarbiausia naujovė – patvirtinta nauja mokytojų tobulinimosi koncepcija. Tik dar turi atsirasti mokytojų atestacijos nauji nuostatai, ir daug kitų dokumentų. Atsiranda mokytojų kategorijos: mokytojai, kurie mokys kitus, ir mokytojai, kurie mokysis. Numatyta tokių naujų dalykų, kaip kūrybinės atostogos, kurios truks metus.

Penktokai turėtų būti aprūpinti planšetiniais kompiuteriais, nebereikės vadovėlių. Įgyvendinamas toks projektas iš europinių lėšų. Nors kompiuteris nėra jokia naujiena, mokyklos visos yra gerai kompiuterizuotos.

– Sustojo miesto Taryboje mokyklų tinklo pertvarkos planas. Ar tai reiškia, kad jo atsisakoma?

– Kažką vis tiek reikės daryti. 20 mokyklų renka pirmas klases, o pirmokų tik 1000. Skaičiuokite, kas išeina padalijus – po dvi klases mokyklai. Kokia gi čia mokykla, kuri tik tiek paralelinių klasių turi?

Maža mokykla negali kokybiškai dirbti. Jeigu laikysime mažas mokyklas, Savivaldybė turės pridėti nemažai savo lėšų.

Mūsų mokytojai yra aukštos kvalifikacijos ir jie turi gauti atitinkamą atlyginimą. Dabar mokinio krepšelio didžioji dalis – per 90 procentų – eina atlyginimams. Vidutinis mokinio krepšelis yra 3310 litų ir nesikeičia jau kelerius metus.

– Švietimo profsąjungų lyderiai klausia, kodėl nemažinamos klasės, taip galima būtų išlaikyti darbo vietas mokytojams. Ar ugdymo kokybė nukentės, jei mokytojas klasėje mokys 15–20 vaikų? Ką apie tai manote?

– Mokytojas gali mokyti ir vieną vaiką, jeigu būtų pakankamai lėšų. Bet jų nėra. Dabar kone pusėje pradinių klasių nėra reikalaujamo 22 vaikų skaičiaus. O kai jo nėra, lėšų stinga ir kažko ugdymo procese jau turi atsisakyti.

Profsąjunga žiūri iš savo pozicijų. Žiūrėkime į vaiką, o paskui į mokytoją. Kalbu labai nepopuliariai, bet esu įsitikinusi, jog pirmiausia vaiką turime matyti.

Ministerija sako, jog Savivaldybė taip turi susidėlioti vaikus, kad užtektų mokinio krepšelio pinigų. Politikai turi apsispręsti, ką prie ko jungti arba miesto biudžeto lėšų daugiau skirti.

– Kas laukia neformaliojo ugdymo?

– Neformalaus ugdymo įstaigos išlaikomos iš Savivaldybės biudžeto, devynios įstaigos – devyni milijonai litų per metus. 10 procentų lėšų prisideda tėvai. Keturiose šalies savivaldybėse yra vykdomas eksperimentas, bandant neformaliojo ugdymo krepšelio metodiką įvesti.

Bet kas gali neleisti Savivaldybei pačiai eksperimentuoti? Keliama tokia mintis, ypač sporto mokyklos siūlo mums patiems išbandyti neformaliojo ugdymo krepšelio metodiką. Juoba kad naujojoje 2013–2020 metų švietimo strategijoje akcentuojama neformaliojo ugdymo svarba.

Tarp globalių iššūkių

– Tradicinėje švietimo vadovų konferencijoje garsinote, jog šios strategijos tikslas ugdyti savarankišką, veržlų žmogų, kuriantį valstybę, pasaulį. O branginantį savo kalbą, tautą, Tėvynę? Anksčiau kalbėjome apie nacionalinę mokyklą, o dabar – apie globalią?

– Manau, kuo tikslas abstraktesnis, tuo daugiau į jį telpa – telpa ir tautos vertybės. O globalius iššūkius turime priimti, turime matyti – nuo jų nepabėgsi. Dejuojame, kad daug vaikų emigruoja su tėvais, kad jaunimas išvažiuoja. Bet jie ir grįžta. Ar blogai, kad gali studijuoti užsienyje? Dabar galima mokytis ir nuotoliniu būdu. Mūsų „Sandoros“ progimnazija viena iš trijų šalies mokyklų, kuriose toks būdas įdiegtas. Turi 70 taip besimokančių mokinių.

– Ko palinkėtumėte Rugsėjo 1-os proga?

– Optimizmo. Ne vien apie pinigus ir mažėjimus turime galvoti.

Deklaruojame, jog vaikas – svarbiausias, žinome, ką ir kaip reikia pasakyti. Bet patys sau turėtume užduoti klausimą: „Ar man – mokytojui – vaikas iš tiesų yra pats svarbiausias?“

Jono TAMULIO nuotr.

IŠŠŪKIAI: Violeta Damskienė, Šiaulių miesto švietimo skyriaus vedėja sako:"Iššūkius turime priimti – nuo jų nepabėgsi.“