Rinkimų aistros skaldo A. Visocko komandą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Sei­mo rin­ki­mų ant­ra­sis tu­ras ne vie­nam ke­lia klau­si­mą: „Už ką bal­suo­ti?“ Klau­si­mas ko­ne ham­le­tiš­kas, nes lems de­ši­nių­jų ar­ba kai­rių­jų koa­li­ci­jų val­dy­mą.
Seimo rinkimų antrasis turas ne vienam kelia klausimą: „Už ką balsuoti?“ Klausimas kone hamletiškas, nes lems dešiniųjų arba kairiųjų koalicijų valdymą. Skuba į jį atsakyti pirmąjį turą pralošę kandidatai, reikšdami paramą buvusiems varžovams. Rinkėjai to mažai paiso. Bet dėl tokių paramos pareiškimų aistrų cunamis kilo Šiaulių mero Artūro Visocko nepartinėje komandoje.

Nepartinių viražai

Trys A.Visocko nepartinio sąrašo nariai, patekę per Savivaldos rinkimus į miesto Tarybą, užsimojo patekti ir į Seimą. Du – kaip nepriklausomi – Domas Griškevičius ir Zakiras Medžidovas, o trečias – Gediminas Beržinis-Beržinskas tapo naujos partijos – Krikščionių sąjungos – steigėju ir kandidatu.

D. Griškevičius vienintelis iš jų pateko į antrąjį turą.

A. Visockas, tik išgirdęs, jog G. Beržinis-Beržinskas tapo partiniu, pareiškė, kad jam teks palikti nepartinių komandą miesto Taryboje. Bet pralošęs pirmąjį turą G. Beržinis-Beržinskas metė partiją ir vėl tapo nepartiniu.

„Misija atlikta. Krikščionių partija – gyvuoja. Perduodu skyriaus vėliavą tam, kuris yra tikrai tikintis – rytojumi, idėja... Grįžtu pas savo nepartinius draugus, – pasidalijo savo feisbuko paskyroje po pirmojo turo G. Beržinis- Beržinskas, dėkodamas „Aušros“ apygardos rinkėjams. – Palenktyniausim kas bus labiau naudingi bendrojo gėrio kūrime mūsų mieste. Krikščioniškų vertybių puoselėjime. Aleliuja.“

Pagarsino, kokį buvusį savo varžovą rems per antrąjį turą, – Stasį Tumėną, „valstiečių-žaliųjų“ atstovą: „Pažįstu, rekomenduoju, kad tęstų savo darbus“.

Zakiras Medžidovas taip pat feisbuke pasidalijo, ką rems antrajame ture iš buvusių savo varžovų.

„Aušros“ apygardoje, kurioje pats kandidatavau, reikės rinktis tarp Stasio Tumėno (LVŽS) ir Martyno Šiurkaus (TS-LKD). Man tai tas pats, kas rinktis tarp Kalėdų senelio ir sporto trenerio, abiejų teikiamos paslaugos yra mokamos, – palygino, papostringavo, kas ką „iš maišo trauks“, kas smegenis „zulins“ ir pareiškė: – Balsuosiu už Martyną Šiurkų.“

Apie išlindusias ausis

Z. Medžidovo pareiškimas apie paramą M. Šiurkui tiesiog įliejo žibalo į ugnį. Sukilo aistros ir dėl politinių pažiūrų ir dėl politikų tikslų. Konservatoriai su M. Šiurkumi mieste yra opozicijoje A. Visocko valdančiai koalicijai, tad konservatoriaus rėmimas ne vienam pasirodė „išdavystė“.

„Štai ir išlindo Zakiro ausys, o visą rinkimų kampaniją tylėjo ir slėpė savo politines pažiūras“, – piktinosi vienas diskusijos dalyvis.

Kitas atrėžė: „Zakiro tikslas Seimas, o ne mero klapčiuku būti.“

Z. Medžidovas labiausiai apstulbino savo kolegą miesto Tarybos frakcijoje Gintautą Lukošaitį. Jis priminė, jog ne taip seniai tas pats Z. Medžidovas kvietė šiauliečius į piketą prieš konservatorius. Kaip liudijimą įdėjo ir filmuką iš piketo prie TS-LKD būstinės. Tuomet G. Lukošaitis jį vadino „tautos pasididžiavimu“.

Z. Medžidovas ėjimą į politinę areną ir pradėjo nuo gatvės piketų, taip atkreipdamas į save dėmesį.

„Kas pasikeitė, kad parėmėt ne mūsų komandos žmogų Stasį Tumėną ir jo atliktus darbus? Primenu, jog visi tie projektai ir darbai, kuriuos postina Zakiras (Z. Medžidovas nuolat į feisbuką deda Savivaldybės atliktų darbų mieste nuotraukas – red. past.) vyksta nepaisant TS-LKD ir M. Šiurkaus. Reklamuojasi tamsta darbais, kurie atlikti mūsų komandos – Artūro Visocko kartu su Domu Griškevičiumi, Rima Baškiene, Stasiu Tumėnu ir LVŽS vyriausybe... – piktinosi G. Lukošaitis. – Gal laikas stoti į TS-LKD arba į Darbo partijos gretas?“

„Atiduoti balsai už tamstą yra Artūro Visocko ir komandos darbo įvertinimas, o jūs tuos balsus atiduodat jėgai, kuri yra prieš mūsų komandą ir jos darbus, – nerimo G. Lukošaitis. – Jūs labai susipainiojot kolega, privalau šį jūsų keistą salto kvestionuoti, būtent dėl tų rinkėjų, kurie atidavė už jus balsą, nes čia vyksta iš jūsų pusės tam tikro lygio manipuliacija/apgaulė.“

Z. Medžidovas į tai reagavo iš esmės: „Man atrodo, kad jūs nelabai suprantate, dėl ko mane žmonės mėgsta – tikrai ne dėl trinkelių nuotraukų. Bet tie, kas nemėgsta, tai nemėgsta būtent dėl to, kad esu mero komandoje.“

Čia nebeištvėrė pats meras Artūras Visockas: „Oho? Ar aš Jus laikau pririštą ir tik todėl, kad Jūsų nemėgtų žmonės? Tokia įdomesnė XXl a. versija...“

„Mere, tikrai kartais užtenka pasakyti jūsų pavardę ir eini ant trijų raidžių, – patikino Z. Medžidovas. – Ar jums tai naujiena? Žinoma, kad ne TS-LKD sąraše buvau, o mūsų bendrame, dėl kurio dirbau bene daugiausiai iš visų, kad išlaikytume politikos tęstinumą. Ačiū jums už kvietimą prisidėti kuriant miesto gerovę.“

„Nori visiem geras būti? Daiktas visiems tinkamas yra netinkamas niekam – yra tokia sena taisyklė“, – reziumavo G. Lukošaitis.

A. Visockas bandė nukreipti diskusiją į šoną: „ O dabar visi balsuojame už miesto aikštę. Ok?“ Mat yra paskelbtas konkursas paminklui aikštėje statyti.

Bet nerimstant aistroms pridūrė: „Chebra ko Jūs prakaituojat? Aš vietą TS-LKD užsiėmiau dar 2014 metais“ ir pateikė nuorodą į „Šiaulių krašto“ publikaciją „Nepartinis kandidatas ieško politinio prieglobsčio“ apie tai, kaip pirmą kartą pretenduodamas į merus rašė laišką Vytautui Landsbergiui.

A. Visockas tuomet kreipėsi į konservatorių patriarchą su tokiu pasiūlymu: „TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmieji asmenys keliauja žemyn, o į sąrašo pirmąją vietą ir kandidatu į mero postą iškeliamas A. Visockas. Idealus variantas pakviesti mane kaip nepriklausomą kandidatą į pirmą sąrašo poziciją ir į Mero postą“.

Ką tuo priminimu A. Visockas norėjo pasakyti? Lieka tik spėlioti, nes daugiau komentarų neteikė.

Viena aišku – nepartinių privilegija yra suktis lyg vėtrungėms, pagal palankų politinį vėją.

Politinės tapatybės paieškos

Politinės tapatybės paieškos per rinkimus tampa ypač aktualios. Viena vertus, rinkėjai nori žinoti, kokios yra politinės pažiūros kandidatų, kurie įsivardija nepriklausomais. Antra vertus, ir partijoms, jau patekusioms į Seimą, rūpi potencialių vienišių balsai, kurie gali tapti „auksiniais“ sudarant koalicijas.

Štai Domui Griškevičiui, kuris per antrąjį rinkimų turą „Saulės“ vienmandatėje kausis su „valstiečiu“ Valerijumi Simulik, viešą palaikymą suskubo išsakyti Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė.

Rinkėjai dar per pirmojo turo debatus D. Griškevičiaus klausė, kokios jo ideologinės pažiūros? Tada jis ne tik įsivardijo, jog laikosi „socialliberalių pozicijų“, bet ir patikino, jog „neįsivaizduoju darbo su Darbo partija“ ir su „arogantiškais konservatoriais“.

Po pirmojo turo kategoriškumas ėmė tirpti.

„Nieko keisto, kad žmonės man kaip nepriklausomam kandidatui užduoda klausimą, kurią pusę („kairę“ ar „dešinę“) palaikyčiau, jei būčiau išrinktas į Seimą. Nors tiesa sakant, dažnai politinei kairei priskiriamos partijos tokiomis tikrai nėra, – aiškina savo feisbuko paskyroje D. Griškevičius ir tikina, jog „dirbčiau mišrioje grupėje“, „neketinu veltis į beprasmius „kairiųjų“ ar „dešiniųjų“ karus.“

Bet dar sykį teigia: „Save laikau socialliberalių politinių pažiūrų“. Ir paaiškina, ką tai reiškia: „Žmogaus teisių klausime mąstau taip pat kaip socialdemokratai, Laisvės ar Liberalų sąjūdžio partijos. Savivaldos stiprinimo klausimuose neblogai padirbėjo valstiečiai, ekonomikoje matau bendrų idėjų su socdemais ar konservatoriais.“

„Kita vertus atsakymas į klausimą, „kurią pusę pasirinktum“ tampa dar labiau sudėtingas, kada matai įdomiausias „parėmimo“ istorijas, – svarsto D. Griškevičius.

Jį patį sudomino, ar tikrai jo varžovui „valstiečiui“ Valerijui Simulik galėjęs išsakyti paramą žinomas Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas?

„Nutariau kreiptis į patį „paramos“ autorių su paklausimu, ar ši parama yra tikra, – pasidalijo D. Griškevičius, pridurdamas, ką pats remtų, nes nenorįs „išsisukinėti nuo klausimo: Tumėną, Baškienę, Jonaitį“.

Netruko sulaukti E. Gentvilo atsakymo.

„Pasirodo, nemažas šurmulys dėl paramos V. Simulikui, – nustebo E. Gentvilas. – Kai renkiesi tarp dviejų, matai, kad D. Griškevičius prisipažįsta, jog yra socialliberalas, kartais konservatorius, kartais socdemas. Pats pripažįsta, kad kai kuriais klausimais tarsi liberalas ar Laisvės partijos narys. O savivaldos klausimais – tinka valstiečiai. Visas politologijos vadovėlis! Beje, pripažįstu, kad V. Simulik irgi „įvairus“. Tačiau jį aš pažįstu 20 metų. Gerbiamo Domo aš nepažįstu, gal nebent esame susitikę, bet jo vakarykštis „prisistatymas“ tikrai neįkvepia. Gerai, kad paliekama teisė pasirinkti tarp nepažįstamo žmogaus ir 20 metų pažįstamo politiko. Štai kodėl palaikau V. Simulik. Sėkmės šiauliečiams, renkantis geriausią.“

Įdomu, kad abu varžovai yra buvę socialdemokratai ir abu socialdemokratus su triukšmu paliko, o V. Simulik, pirmą kartą eidamas į Seimą, taip pat, kaip dabar D. Griškevičius, buvo socialliberalas.

Ką remtų tarpusavyje besipešantys politikai, rinkėjams reikės spręsti savo galva. Kaip reziumavo vienas internetininkas: „Jei balsuosime UŽ ką nors, o ne PRIEŠ, jau ir tai bus mažytis žingsnis pirmyn, nes dabar vyraujantis susipriešinimas tiesiog bado akis.“