
Naujausios
„Revizoriai“ mokyklose tęsia „ačių“ tradicijas
Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus komanda pasišovė tikrinti pedagogų „vadybos kokybę“ ir mokinių „refleksijas“, sėdėdami pamokose.
„Mokyklose keliama įtampa dėl visiškos beprasmybės“, – taip revizorius apibūdina pedagogai, nusivylę rajono švietimo strategais. Ar valdininkai gali revizuoti mokytojų darbą?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Mokytojai neapsikentė įtampos
Į redakciją kreipėsi kelių Šiaulių rajono mokyklų mokytojai ir pasakojo, kad Švietimo ir sporto skyriaus komisija, vadovaujama vedėjos pavaduotojo Raimondo Galkaus, nori sėdėti pamokose, tikrinti ir vertinti mokytojų darbą.
Mokytojai sakė patiriantys nereikalingą įtampą: mokyklų vadovai nori, kad jų darbuotojai pasirodytų kuo geriau, mokytojai verčiasi per galvą, ruošdamiesi „revizoriaus“ vizitui.
Nemažą stresą dėl įvairių tikrintojų patiria ir mokiniai. Ypač pradinių klasių mokinukai: varžosi svetimo žmogaus klasėje, buvo atvejų, kai vaikai apsiverkė, slėpėsi.
„Blogiausia, kad visiškai neaiškus tokių patikrinimų tikslas. Kam tie duomenys reikalingi? Ministerijai? Savivaldybei? Kas nuo to priklausys: vaikų žinios? Mokytojo darbo vieta? Atlyginimas? Jeigu mokytojas blogai dirba, rezultatus mato ir mokyklos vadovai, ir tėvai. O sėdinčios klasėje tetos ir dėdės nori pasirodyti, jog kažką dirba“, – teigė pedagogai.
Pedagogai – treniruočių „kriaušės“?
Šiaulių rajono savivaldybės Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis tikino, jog su administracija niekas jokios mokytojų patikros nederino ir Savivaldybės vadovai apie ją nežinantys.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė redakcijai pasakojo apie „metodinės pagalbos teikimą pavaduotojams“.
„Skyriaus specialistai ir mokyklų pavaduotojai ugdymui kartu mokėsi, kaip vertinti pamoką, kas yra šiuolaikinė pamoka, kas yra pamokos kokybė, kas yra pamokos vadyba. Mokėsi kartu, kad visi turėtų vienodus pamokos vertinimo principus“, – dėstė J. Šertvytienė.
Į klausimą, ar besimokantiems skyriaus specialistams reikia treniruočių „kriaušės“ mokyklose, ji atsakė: „Važiuoja padėti mokyklų pavaduotojams suvokti šiuolaikinės pamokos subtilumus ir vertinimo aspektus! Juk mokėsi, kaip stebėti pamoką, kaip ją protokoluoti.“
J. Šertvytienei perdavėme, kad rajono mokytojai jaučia įtampą ir pagalbos ieško viešindami skyriaus užmojus, nes kitaip apsiginti nuo biurokratizmo nebegali.
„O kai mokytojai atestuojasi ir klasėje sėdi trys asmenys, tada kažkodėl jie nešiurpsta, nes nuo tų vertinimų padidėja mokytojo atlyginimas?! Tada šiurpti nebereikia?! O dabar ateis vienas žmogus į klasę ir jau mokytojas šiurpsta?!“ – požiūrį į mokytojus atskleidė J. Šertvytienė.
„Metodinė diena“ ir „ačių“
Vedėjos pavaduotojas R. Galkus paaiškino: jis su skyriaus vyriausiomis specialistėmis jau pradeda rajono mokyklose „vykdyti stebėseną“ „Pamokos vadybos kokybė“. Tikrins bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojus. Pavaduotojas paaiškino, kad patikra yra skyriaus iniciatyva, įrašyta metų veiklos plane, rajono mokyklose „pedagoginės veiklos priežiūra“ vyks du mėnesius.
Į kokias rajono mokyklas vyks tikrintojai, nutars „susėdęs visas Švietimo skyrius“.
Kokie patikros tikslai?
R. Galkus skaitė iš dokumentų: „Pamokų vadybos kokybė Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose“.
Paprašytas savais žodžiais atsakyti į mokytojų klausimą, ko siekiama, R. Galkus paaiškino: „Norime išsiaiškinti, kaip yra vedamos pamokos. Išsiaiškinti tendencijas, kaip suformuojami pamokos tikslai, uždaviniai, kaip jie įgyvendinami pamokos metu, kokia yra refleksija – ką vaikai sužinojo per pamoką.“
Pavaduotojas pasakojo, kad tikrintojai aprašys, ką pamatė pamokų metu ir pateiks aprašus mokykloms, „kad jos galėtų tobulintis“.
– Ar dėl to verta trikdyti mokytojų, mokinių darbą? – klausėme valdininko.
– Palaukite, ne trikdyti!.. Čia yra skirtingi dalykai, manyčiau, – trikdyti ir vykdyti priežiūrą!
R. Galkus dar paaiškino, kad „patikrą rajone vainikuos metodinė diena „Mano geriausia pamoka“. Jis pabrėžė, kad Švietimo ir mokslo ministerija „dabar nurodo pagrindinį dalyką – pamokos vadybos kokybę":
– Tai yra, kaip vaikus mokoma skaityti ir rašyti per įvairių dalykų pamokas.
– Rajono pedagogai norėjo, kad perduotume jums klausimą-testą, kurio neišlaikė net ministrė, – kaip rašytumėte žodį „ačiū“?
– Tikiuosi, kad neparašysiu „ačiū“ su nosine.
– Kokią pedagoginę kvalifikaciją turite?
– Vyresniojo mokytojo... Kai dirbau direktoriumi 17 metų, ėjau į pamokas. Manau, kad tos patirties ir kompetencijų, lankydamasis tiek metų mokytojų pamokose, aš turiu.
– Vadinasi, vertinsite ir žymiai aukštesnės kategorijos pedagogų darbą?
– Mokytojų metodininkų ir ekspertų per visas mokyklas bus tik apie 10 procentų.
R. Galkus vardijo turintis „pakankamai pažymėjimų iš mokymų ir seminarų“, liudijančių „tobulinamas kompetencijas“.
Nori parodyti svorį?
Redakcijai skambinę pedagogai spėliojo: galbūt R. Galkus mokytojų patikromis nori „pademonstruoti įtaką ir svarbą“ kaip politikas, nes yra Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių rajono skyriaus narys? Jo partiečiai patvirtino, kad „nėra žinių, jog R. Galkus būtų išstojęs iš partijos“.
Pavaduotojo pareigas R. Galkus pradėjo eiti, kai Savivaldybei vadovavo socialdemokratų meras Algimantas Gaubas. Iki tol jis dirbo Pakapės kaimo mokyklos direktoriumi.
Išeis kūrybiški žmonės
„Kituose rajonuose yra dar bais..., kaip pasakyt, baisiau... Pavyzdžiui, komanda – 5–6 žmonės – atvažiuoja į vieną mokyklą savaitei ir stebi visų mokytojų pamokas“, – dar paaiškino R. Galkus, paklausus, ar kitose savivaldybėse propaguojamos tokios mokytojų patikros.
Paaiškėjo, kad yra kitaip. Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė tvirtino, kad skyrius negali tikrinti mokytojų, nes pagal Vietos savivaldos įstatymą švietimo skyriai vykdo tik mokyklų, bet ne mokytojų darbo priežiūrą.
„Mokytojų darbo priežiūrą vykdo pati mokykla. Pamokose gali sėdėti tik išorės vertinimą atliekanti Nacionalinė mokyklų agentūra. Mokytojų metodinė veikla yra atiduota Švietimo centrui. Su mokytojais Švietimo skyriai nedirba, dirba tik su jų vadovais. Skyrius žiūri švietimo veiklos organizavimo!“ – teigė V. Damskienė.
„Jeigu reikia ieškoti gerųjų patirčių, mokyklų vadovai geriausiai žino ir gali pasiūlyti stebėti geriausių specialistų darbą“, – į valdininkų užmojus tikrinti mokytojų darbą reagavo rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Aidas Bacys.
Pasak jo, yra daugybė duomenų, iš kurių galima spręsti ir apie bendras mokyklų tendencijas, ir apie mokytojų kvalifikaciją.
„Nemanau, kad tokios patikros rajone prisidės prie pedagogų darbo kokybės gerinimo, nes visos vadybinės taisyklės įrodo, kad kūrybiškos asmenybės nemėgsta griežto reglamentavimo. Įrodyta, kad iš sistemos, kur viskas griežtai reglamentuojama, pirmiausia išeina kūrybiški žmonės. Jeigu tokiomis patikromis norime atsijoti iš mokyklų kūrybiškus mokytojus, tada tikslą pasieksime“, – mano V. Bacys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.
Kol dirbo mokykloje, Raimondas Galkus įgijo vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Tapęs Šiaulių rajono švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoju, valdininkas eina vertinti ir aukštesnės kvalifikacinės kategorijos mokytojų.
Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė paaiškino, kad skyriaus specialistai ir mokyklų pavaduotojai ugdymui tikrindami mokytojų darbą vertins, ko patys išmoko.
Šiaulių miesto švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė tikina, kad Švietimo skyrius negali sėdėti klasėse ir tikrinti mokytojų darbo.
Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys teigia, kad rėmai kūrybiškumo neskatina.