Naujausios
„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100.
Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.
Energetinis auditas buvo atliktas šildymo sezono metu, pastatuose, kurie buvo modernizuoti ne anksčiau nei prieš dvejus metus Tokios sąlygos leido objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas pabrėždamas, jog patikrinimas parodė, kad realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh vienam kv. m.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių. Visgi, atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovacija, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymi E. Petrauskas.
Kuo gyventojams vėdinimas toks svarbus?
Tinkama oro cirkuliacija gali padėti užtikrinti gaivumą bei tinkamą mikroklimatą patalpoje, o tą pasiekti leidžia rekuperacinės sistemos įrengimas.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – teigia E. Petrauskas.
Gyventojai, kuriuos supa per sausas oras, gali neišvengti įvairių sveikatos problemų: gerklės ir akių perštėjimo, ypač tie, kurie nešioja kontaktinius lęšius, veido ir rankų odos džiūvimo, dėl kurio pažeidžiamas apsauginis sluoksnis, pradedantis skilinėti, taip pat išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, todėl gali susilpnėti imunitetas ir atsparumas peršalimo bei kitoms ligoms.
Paprasčiausia priemonė siekiant patalpose atsikratyti sauso oro yra drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina stebėti drėgmės lygius, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose gali susidaryti palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.
„Džiaugiamės, jog šios studijos metu nei viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalinasi E. Petrauskas.
Su audito išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio rmodernizaciją gyventojai gali susipažinti APVA internetinėje svetainėje https://modernizuok.apva.lt/
Užs. Nr. 528473
