Naujausios
Renovacijai trūksta ne pinigų, o gyventojų
Vakar Šiaulių savivaldybėje vykusiame susitikime apie miesto kvartalinę renovaciją specialistai teigė – gyventojai itin atsargūs dėl finansinių įsipareigojimų, bijomasi nekokybiško statybininkų darbo, kuris jau ne viename name išlindo pelėsiu. Tačiau paaiškėjo, kad didžiausia bėda – ne pinigai renovacijai, o tai, kad tuštėjančiuose Šiauliuose – tiesiog per mažai žmonių.
Rita ŽADEIKYTĖ
Rūpi įtikinti gyventojus
Į pasitarimą dėl kvartalinės Šiaulių renovacijos atvyko premjero patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomas Garasimavičius, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta, daugiabučių administratoriai, Savivaldybės ir jos įmonių vadovai.
Miesto Taryba yra patvirtinusi Šiaulių miesto kvartalo – Dubijos, P. Višinskio, Vytauto gatvių ir Draugystės prospekto – energinio efektyvumo didinimo programą.
Kvartalinė renovacija – ne tik daugiabučių energetinis modernizavimas, bet ir aplinkos infrastruktūros modernizavimas.
Kvartalinė renovacija gali būti finansuojama jungtinėmis Europos Sąjungos, valstybės, integruotų teritorijų plėtros, Savivaldybių ir gyventojų lėšomis.
„Šiauliai renovacijos procese tikrai ne lyderis – turime labai nedaug renovuotų namų. Klausimas – kodėl? Mes norime suaktyvinti renovacijos procesą mieste, bet sprendimą priima namo savininkai, nuo kurių priklauso šis procesas ir retai pasinaudoja galimybe gauti naudą,“ – pristatydamas dabartinę situaciją dėl renovuotų namų sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Jis skaičiavo argumentus, instrumentus ir „gaunamą naudą“, kuriais galima būtų įtikinti daugiabučių savininkus renovuoti savo daugiabučius.
A. Bartulis pateikė renovacijos naudos pavyzdžių. Pavyzdžiui, kad gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėja tiek, kad likusių pinigų užtenka modernizavimo mokesčiams padengti. Butas renovuotame name P. Višinskio gatvėje 12 iki renovacijos už 2013 metų vasario mėnesio šildymą mokėjo 64,05 euro, po renovacijos 2017 metų vasarį – 35,87 euro, iš kurių mokestis už šildymą – 15,45 euro, o už renovaciją – 20,42 euro.
A. Bartulis teigė, kad po renovacijos buto vertė padidėja iki 30 procentų ir pateikė pavyzdį : iki renovacijos buto vertė buvo 15 582 eurai, o po renovacijos – 20 256 eurai, kai šildymo išlaidos per metus iki renovacijos siekė 386,60 euro, o po renovacijos per metus reikia sumokėti už šildymą tik 91,64 euro.
Administratoriai neranda žmonių
Šiaulių daugiabučių renovacijos administratoriaus – UAB „Šiaulių būstas“ – direktorės Romos Janušonienės teigimu, Draugystės prospekto daugiabučių kvartale dalis namų jau renovuojama ar baigta renovuoti, du namai dar laukia eilės – vyksta derybos su bankais dėl finansavimo, bet dar „laukia darbas su 15 namų, kad visas kvartalas būtų 100 procentų renovuoti“.
Pasak R. Janušonienės, rengiami susirinkimai su gyventojais, bet kai kurie iš jų „kategoriškai pasakė renovacijai – ne.“ Namų susirinkimuose dažnai nebūna kvorumo, nes ateina tik apie 30 procentų namo gyventojų.
„Po 22 susirinkimų ir balsavimo raštu mes aiškiai matome, kad demografinė padėtis Šiauliuose – liūdnoka. Eini į laiptines ir matai pilnas pašto dėžutes – tai rodo, kad gyventojų nėra“, – sakė R. Janušonienė.
Susitikimuose pagrindinis klausimas, kiek kainuos? Jaunesni žmonės nori komfortiškiau gyventi, sutinka su renovacija, o senjorai būgštauja, susilaiko, nebalsuoja, bijo renovacijos finansavimo naštą palikti savo vaikams.
Žmonės dvejoja ir dėl statybininkų broko.
„Šiauliečiai bijo, nes girdėjo – pelėsis, pelėsis, pelėsis! Atlikus kasmetines apžiūras Draugystės prospekto renovuotuose namuose, dėl defektų turime tik vieną skundą, bet dėl pelėsių – nė vieno. Nebežiūrėkime į tuos namus, kurie buvo renovuoti prieš 7 ar 10 metų pietiniame miesto rajone, žiūrėkime į geriausius kokybės pavyzdžius dabar“, – skaičiavo UAB „Šiaulių būstas“ direktorė.
Ji pabrėžė, kad gyventojams reikia akcentuoti ne tiek kainą, kiek įvaizdį, malonumą.
Pasak R. Janušonienės, pagrindiniai argumentai už renovaciją yra „balkonai, kurie – tragiški ir kurių patiems gyventojams susitvarkyti beveik neįmanoma, ir nesubalansuota šildymo sistema“.
Keisis visa gatvė
Šiauliai drauge su Birštono ir Utenos savivaldybėmis buvo atrinkti dalyvauti demonstraciniame kvartalinės renovacijos projekte.
Projektui atrinko Draugystės prospekto kvartalą, kuris yra 12 hektarų ploto, jame yra verslo, komercinės, paslaugų ir visuomeninės paskirties pastatų, bet vyrauja gyvenamieji namai, kuriuose gyvena apie 2 tūkstančius žmonių.
Projektas gali pakeisti Draugystės prospektą, jo prieigas: atsinaujins ne tik namai. Iš 23 senų daugiabučių, jau modernizuoti 9.
Prospekto kvartale turėtų atsirasti „nuraminto eismo gatvė“, dvi žiedinės sankryžos: Draugystės prospekto ir Vilniaus gatvių sankryžoje ir Draugystės prospekto bei Dubijos gatvių sankryžoje, parkavimo aikštelės, turėtų nebelikti žalios skiriamosios gatvės juostos, turėtų atsirasti „viešųjų erdvių intarpai“.
Puota – į bendradarbiavimą
Premjero patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais T. Garasimavičius akcentavo, kad gyventojai turi žinoti renovacijos sąlygas. Jos konkrečios: 100 procentų valstybė padengia investicinį planą, techninį projektą, techninę priežiūrą, o renovacijos administratoriai gali patys inicijuoti investicinio plano parengimą.
Meras A. Visockas svečių klausinėjo apie kvotas, prioritetus, miestų eiles, pagal kurias būtų finansuojami savivaldybių renovacijos projektai, svarstė apie inovacijas.
„Artėja miesto gimtadienio diena ir mero priėmimo vakaras. Tai aš dabar jus kviečiu į mero priėmimo vakarą kartu su antromis pusėmis, bet mainais labai tikiuosi, kad užlipę laiptais jūs pasakysite: „Taip, kalbėjausi su aplinkos ministru, taip šita kalba yra logiška, ir kad bendradarbystė tarp valstybinių institucijų ir savivaldos yra reikalinga. Ir vat konkretus pavyzdys, kur tai gali vykti! Žinokit, labai norisi tokio bendradarbiavimo ir šitoje (renovacijos) srityje ir, tarkim, oro uosto. Nes truputį baugu darosi...“, – sakė meras A. Visockas, tokia mainų programa sukėlęs pasitarimo dalyvių juoką.
„Pabūsiu ne toks diplomatiškas ir gal kokį penktą kartą pasikartosiu: spalį bus kvietimas galbūt 500, galbūt 600 pastatų renovacijai. Ir taip bus kasmet“, – juokus nutraukė T. Garasimavičius.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Draugystės prospektas yra virtęs automobilių stovėjimo aikštele, po kvartalinės renovacijos gatvę žadama pakeisti.
Dalis pastatų Šiaulių Draugystės prospekto kvartale renovuojama ar jau baigta renovuoti, tačiau dėl 15 „dar tik vyks kalba“.
Šiaulių meras Artūras Visockas premjero patarėjui energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomui Garasimavičiui (centre) ir Būsto energijos taupymo agentūros direktoriui Valiui Serbentai aiškino, ką reikės pasakyti dėl renovacijos mero baliuje.
Premjero patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomas Garasimavičius po kvietimo į balių dėsto merui Artūrui Visockui, kokia tvarka vyksta renovacijos finansavimas.
UAB „Šiaulių būstas“ direktorė Roma Janušonienė teigė, kad rengdama susitikimus su gyventojais pamatė, kaip sparčiai Šiauliuose mažėja gyventojų.
