Naujausios
Rengiamos rinkėjų dalybos Vilniaus naudai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį svarstė Seimo rinkimų apygardų pakeitimo projektą. Iki ateinančių Seimo rinkimų Vilniuje norima didinti apygardų skaičių dviem, o po vieną apygardą naikinti Kaune ir Šiauliuose. Ne tik Šiaulių miesto, bet ir Šiaulių rajono rinkėjams gresia išdraskymas po „svetimas“ apygardas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pagal europines normas
VRK narys Justinas Žilinskas, projektą rengusios grupės vadovas, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog pakeitimų motyvai – „tik matematiniai“.
„Darėme visų Lietuvos rinkimų apygardų analizę: kiek rinkėjų skaičius atitinka gerąją praktiką ir europines normas“, – aiškino J. Žilinskas.
Pakeitimai siūlomi atsižvelgus į demografinės situacijos pokyčius ir siekiant suvienodinti rinkėjų skaičių apygardose.
Vilniuje, vieninteliame iš miestų, demografinė situacija „pliusinė“ – gyventojų daugėja, o Kaunas ir Šiauliai esą labiausiai tuštėjantys miestai. Kad Šiauliams ar Kaunui atstovaus mažiau Seimo narių problemos neįžvelgiama.
„Seimo narys turi atstovauti visai Lietuvai“, – pabrėžė J. Žilinskas.
Pagal „gerąją europinę praktiką“ skaičiuojama, jog minimali apygarda turi būti 32,5 tūkstančio rinkėjų, o maksimali – 39,7 tūkstančio rinkėjų.
Lietuvoje šiuo metu minimali apygarda yra su 29 tūkstančiais rinkėjų, maksimali – su 43 tūkstančiais rinkėjų. Ir būtent Vilniuje apygardos yra per didelės.
Šiauliai europinių normų neatitinka: trys miesto apygardos dalijasi 90 tūkstančių rinkėjų.
Kompleksinis požiūris – išdraskyti rajoną
„Į Šiaulius ir Šiaulių rajoną mes žiūrime kompleksiškai“, – sakė J. Žilinskas. Šiaulių rajonui rinkėjų užtenka – turi 37 tūkstančius. Kadangi Šiauliai ribojasi tik su rajonu, tai siūloma perdalyti Šiaulių kaimiškosios apygardos rinkėjus.
Šiauliuose liktų dvi miesto apygardos, viena – mišri: iš miesto ir rajono rinkėjų. Apylinkų skaičius nekinta: rinkėjai balsuotų savo apylinkėse, kaip balsavę. Tik rinkimų apgardų ribos kistų.
Kas taps „donoru": miestas – kaimui, ar kaimas – miestui? Ar mišri apygarda bus vadinama kaimiškąja? VRK negali atsakyti.
Esą dėl to turi būti susitarta vietose. Tikimasi, jog pačios savivaldybės pasiūlys, kokias apylinkes priskirti mišriai apygardai.
Dar Šiaulių rajono rinkėjais – kuršėniškiais – siūloma papildyti Akmenės-Joniškio apygardą, kuriai taip pat trūksta rinkėjų.
Siūlytas variantas dalį Šiaulių rajono rinkėjų priskirti Pakruojo-Joniškio apygardai, o dalį pastarosios rinkėjų atriekti Akmenės-Joniškio apygardai.
Bet toks pasiūlymas VRK laikomas „skausmingu“, nes Šiaulių priemiesčio gyventojus tektų „skolinti“ Pakruojo rajonui.
Kodėl VRK nesižvalgo į kitus miestus, pavyzdžiui, į Panevėžį?
Panevėžys nejudinamas, nes čia jau dabar yra dvi miestietiškos apygardos ir viena mišri – su rajonu.
Merai nepritaria
Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog projekto dar nematė, bet rajono rinkėjų „išdraskymui“ nepritars.
„Žmonės nebesupras, kokioje savivaldybėje gyvena, – sakė A. Gaubas. – Jau dabar dalį rinkėjų esame atidavę miestui, ir jie balsuoja už miesto kandidatus.“
Jis pabrėžė, kad dėl apygardų ribų perdalijimo mažėja rinkėjų galimybės į Seimą išrinkti savo teritorijos atstovą.
„Juk aišku, kad lems didesnės teritorijos rinkėjų balsai“, – sakė A. Gaubas.
Šiaulių meras Justinas Sartauskas tikino irgi nesutiksiąs.
„Jeigu visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, mažėja gyventojų, tai ir reikia peržiūrėti situaciją visoje Lietuvoje. Atskaitos taškas turi būti ne europiniai, o Lietuvos standartai“, – įsitikinęs Šiaulių meras.
Pats būdamas matematikas, jis VRK siūlo rinkėjų skaičių dalinti iš 71 Seimo nario (tiek yra vienmandačių apygardų), ir tada taikyti „apatines“ ir „viršutines“ apygardų karteles.
Ar tada nepasirodys, jog Šiaulių apygardos atitinka minimalią ribą, o jungti reikia kitas apygardas?
„Kieno problemą dabar išspręs – Vilniaus ar visos Lietuvos?“ – klausė J. Sartauskas.
Seimo narių reikia mažinti
Šiaulių „Aušros“ vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Edvardas Žakaris stebisi, kodėl pakeitimai siūlomi ne visos Lietuvos mastu.
„Ar čia bandoma politikuoti? – svarstė parlamentaras. – Motyvų rimtų nepateikia, o per kelias savivaldybes Seimo nariui dirbti yra sudėtinga.“
Jo nuomone, jeigu pakeitimai argumentuojami rinkėjų skaičiaus mažėjimu, tai ne vienmandačių apygardų ribas reikia keisti, o mažinti Seimo narių skaičių.
„Kiek procentų mažėjo gyventojų, tiek procentų reikia mažinti ir Seimo narių, išrenkamų pagal partinius sąrašus“, – įsitikinęs E. Žakaris.
Šiaulių rajono atstovė Seime vienmandatininkė Rima Baškienė mano, jog savivaldos principas iškraipomas, kai rinkėjai išdalijami per kelių savivaldybių apygardas.
R. Baškienės nuomone, racionaliausias variantas: vienas rajonas – viena apygarda. „Dabar atstovavimą Vilniui Seime bandoma didinti, o regionus pastumti į šalį. Lietuva nėra vien Vilnius“, – primena Seimo narė.
Ji irgi teigė, jeigu norima reformų, tai reikia mažinti Seimo narių.
„Aš jau siūliau naikinti daugiamandatę apygardą, o palikti tik vienmandates su 71 Seimo nariu, – sakė R. Baškienė. – Bet partijos tam nepritarė ir nepritars.“
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
MATEMATIKA: VRK narys, darbo grupės vadovas Justinas Žilinskas: „Siūlymų motyvai tik matematiniai – juos pateikiame diskusijai atverti.“
Jono TAMULIO nuotr.
PAINIAVA: Šiaulių meras Algimantas Gaubas teigia, jog rinkėjas dėl tokių reformų nebesusigaudys, kuriai savivaldybei priklauso.
STANDARTAI: Šiaulių meras Justinas Sartauskas siūlo ne europiniais, o Lietuvos standartais remtis: "Tegu padalina Lietuvoje dar likusių rinkėjų skaičių iš 71 apygardos ir sužinos, kokia iš tiesų minimali apygarda turi būti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DALYBOS: 20 tūkstančių šiauliečių rinkėjų gali būti „atriekti“ Šiaulių rajono apygardai, o kuršėniškiai – Akmenės-Joniškio apygardai.
