Naujausios
Rėkyvos parko statusu manipuliuojama
Šiauliuose Seimo narė aplinkosaugininkė Aurelija Stancikienė Rėkyvos bendruomenei padėjo išsiaiškinti Rėkyvos parko dilemą: būti jam mišku ar želdynais?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Argumentai už želdynus
Rėkyviškiai organizavo susitikimą su parlamentare, nes iki šiol su Savivaldybe nepajėgė išsiaiškinti, ką reiškia užmojai parką perkrištyti želdynu, ir kam to reikia.
Dar vasarį miesto Tarybai buvo teikiamas sprendimo projektas dalį parko — 2,4 hektaro tarp Mechanizatorių gatvės ir Rėkyvos ežero — įvardinti saugotinų želdynų teritorija. Tvirtinta, jog tai ir toliau bus miesto parkas, žemė neprivatizuojama.
Mesti argumentai: nebus želdynų statuso, Savivaldybė tos teritorijos negalėsianti tvarkyti, nė suoliuko pastatyti, nė takų nutiesti — tai bus urėdų valdos.
Žmonės sukilo, nes apie galimus kirtimus ir statinius parke perskaitė miesto Tarybos sprendimo projekte. Tą projektą kol kas pavyko sustabdyti protestų parašais ir piketu. Derybos tebevyksta. Ketinama surengti gyventojų apklausą.
Kaip apklausos klausimai bus formuluojami, neaišku. Vieną kartą valdininkai žmonių jau klausė: jūs už mišką ar už parką? Tada rankos pakilo už parką.
Argumentai — į šipulius
Parlamentarės teigimu, pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybei niekas netrukdo ir dabar tos teritorijos tvarkyti. Remdamasi Aplinkos ministerijos duomenimis, ji teigė: ši parko dalis yra valstybinės reikšmės miškas.
„Miškus, kurie nepatenka į miesto teritoriją, prižiūri urėdai, o miesto miškų priežiūra — Savivaldybės funkcija ir prievolė“, — aiškino A. Stancikienė.
Nereikia jokio statuso keisti, net jeigu Savivaldybė nori tą parko dalį jungti su senuoju Rėkyvos parku ir vieningai visą teritoriją tvarkyti. Tokia dviguba jos nuosavybė — valstybės ir savivaldybės, anot A. Stancikienės, taip pat nedraudžiama.
„Vienintelis atvejis, dėl kurio Savivaldybė galėtų siekti statuso keitimo — Europos Sąjungos fondų paramos pinigai, nes tokiu atveju ji turi tapti teritorijos savininke, — sakė parlamentarė. — Tačiau 2,4 hektaro — per maža teritorija, kad tokia parama būtų skiriama jai tvarkyti.“
Kokių komunikacijų ar statinių Savivaldybei parke reikia? Suoliukai, pavėsinės — tai ne statiniai, o įrenginiai. Jiems statyti nereikia jokių techninių projektų, tvirtino parlamentarė. Išgirdusi, kad parkelyje yra ir suoliukai, ir asfaltuoti takai ir apšvietimas, stebėjosi: „Tai kam čia tos ietys laužomos?“
Želdynai — prielaida privatizuoti
Valstybiniuose miškuose, anot A. Stancikienės, plėtros veikla galima. Bet tam reikia Vyriausybės sprendimo.
Tuo tarpu želdynų teritorijose veiklą planuoti užtenka Savivaldybės tarybos sprendimo. Medžiams kirsti — Savivaldybės valdininkų ir specialistų komisijos sprendimo. „Nuspręs, kad medžiai kirvarpų graužiami ar išdrevėję, ir galima kirsti. Net Kuršių Nerijoje taip per vieną naktį sugebėjo sveikus medžius iškirsti — aiškino išdrevėję.“
Parlamentarė sakė neatmetanti gerų miesto Savivaldybės norų. Bet įspėjo, pasikeitus „geranoriškai“ valdžiai, neatmestina želdynų teritorijos privatizavimo prielaida: “Nes tokia teritorija nepriskiriama valstybės išperkamai žemei“.
Žmonės Seimo narei guodėsi ir dėl kitų problemų. Rėkyvos ežeras senka dėl to, kad jo vandeniu maitinami Prūdelio tvenkinys, Talšos ežeras. Savivaldybės prašė bent pralaidos sklendę įrengti, jokio veiksmo. Rašė Prezidentui — jokio atsakymo. Privatininkai prie jachtų klubo aptvėrė tvora ežero pakrantę, ar tai teisėta?
Tą tvorą savo akimis pamačiusi A. Stancikienė pažadėjo, atvažiuos pavasarį — pati metalo žirklėmis sukarpys.
MIŠKAS: Susirinkimo dalyviai šį kartą vieningai balsavo, kad Rėkyvos parko dalies prie ežero statusas nebūtų keičiamas — yra valstybinis miškas ir toks turi išlikti.
VIEŠNIA: Parlamentarė Aurelija Stancikienė (kairėje) Rėkyvos bendruomenės pirmininkės Nijolės Malakauskienės kvietimu atvyko paaiškinti, koks statusas gina Rėkyvos parką nuo statybų ir kirtimų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
