
Naujausios
Rekordinei vėliavai netrūko nešėjų
Šiauliuose Kovo 11-osios šventės akcentu tapo milžiniškos Lietuvos trispalvės nešimas miesto gatvėmis.
Šiemet penkerių metų tradicijai paminėti dvigubai – nuo 200 metrų iki 400 metrų – pailgintą vėliavą nešė daugiau kaip tūkstantis šiauliečių bei miesto svečių.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo rytą į Lieporių parke esančią Signatarų alėją vėliava atvežta kariškių automobiliu. Jie pirmieji ir pradėjo vynioti trispalvę. Vėliau stojo kiti šiauliečiai.
Eisenos dalyviai buvo iš anksto registruojami. Likus kelioms dienoms iki šventės tapo aišku, kad nešėjų nepritrūks – užsiregistravo daugiau kaip 800. Galiausiai dalis jų atėjo su šeimų nariais, į eiseną įsijungė praeivių. Tad į miesto Prisikėlimo aikštę rekordinio ilgio vėliavą atnešė daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Apie valandą trukusiose eitynėse Tilžės gatve skambėjo patriotinės ir liaudiškos dainos. Jų žodžių nemokantiems nešėjams buvo padalinta tekstų. Balsingiems solistams buvo pasiūlomas mikrofonas, ir melodija sklido per nešamus garsiakalbius.
Eisenos dalyvė šiaulietė Onutė Andrulienė sakė, kad Kovo 11-ąją brangina kaip tikrosios laisvės dieną, tai pats tinkamiausias metas švęsti su trispalve.
„Pasiimti kad ir mažytę vėliavėlę yra miela, o kaip gali neprisijungti, kai per miestą plaukia tokia didžiulė trispalvė? – sakė O. Andrulienė. – Tuo labiau kad eisenoje žmonės širdingai dainavo liaudies dainas, kurios man labai patinka.“
Nuo Panevėžio kilusi moteris į Šiaulius atvyko dirbti pagal paskyrimą ir labai pamilo miestą. Vėliavos nešimą laiko vienu iš įsimintiniausių čia organizuojamų renginių.
„Ne visi šiauliečiai nešė vėliavą, bet kiek jų stebėjo, fotografavo – ir tas vaizdas toks nuostabus, kurio galbūt niekur kitur kaip Šiauliuose nematysi“, – džiaugėsi O. Andrulienė.
Ji šią dieną turėjusi išvykti, tačiau pakeitė planus, norėdama pati pajausti šventinę akimirką, o nesitenkinti pranešimais apie ją.
Į šventę atėjusi Angelė Padorienė sakė, kad Kovo 11-oji jai šventiška ir kaip jos vyriausiojo sūnaus gimtadienis.
Šiaulių universiteto studentų atstovybės prezidentei Robertai Stonkutei pagarba Kovo 11-ajai ugdyta nuo mažų dienų. Patriotiškumą puoselėjo mama, kultūros darbuotoja.
„Įsijungiu į eisenas, kiek gyvenu Šiauliuose“, – sakė R. Stonkutė. Šįkart vėliava buvo sunki nuo lietaus. Studentė vaizdingai apibūdino – taip lyg pajuto, ką reiškia nešti Tėvynę.
„Smagu, kai net su įmirkusia vėliava buvo galima kelti „bangas“, jas gaudyti, o vandens purslai tiško ant veidų, jaunimas iš to darė net žaidimą“, – sakė R. Stonkutė.
Į šventę Jovita Švėgždienė atvažiavo iš Radviliškio. Užaugusi kariškio šeimoje, tėvo pėdomis pasekė ir brolis, pati ištekėjusi už kariškio.
„Labai norėjau įsijungti į pirmąsias eisenas su vėliava, tačiau vis būdavo vėsoka ir su maža dukrele Auguste nerizikavau, o dabar jai jau ketveri metukai“, – teigė J. Švėgždienė. Visą kelią mama nešė vaiką ant rankų.
Sakė, kad patyrė jausmą, kaip vėliava suvienija žmones.
Į Prisikėlimo aikštę suplūdę nešėjai neskubėjo skirstytis. Klausėsi Jeronimo Miliaus ir gyvo garso grupės koncerto. Organizuota meninė akcija „Trispalviai aitvarai“. Siūlyta nusipinti trispalves juosteles. Eilė netirpo prie kareiviškos košės.
Autoriaus nuotr.
400 metrų ilgio vėliavos galo nebuvo įmanoma įžiūrėti.
Kovo 11-ąją kartu paminėjo Onutė Andrulienė (kairėje) ir Angelė Padorienė.
Jovita Švėgždienė kelią su vėliava ėjo su dukrele ant rankų.
Šiaulių universiteto studentų atstovybės prezidentė Roberta Stonkutė pasipuošė savo mėgiama skara, kuri atrodo kaip tautinis rūbas.