
Naujausios
Reikalingi nereikalingi mokytojai
Artėjant naujiems mokslo metams Šiaulių teritorinėje darbo biržoje pabiro pedagogų paieškos: mokyklos ieško pedagogų, o pedagogai – mokyklų. Katastrofiškai trūksta pedagogų ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams, su ryškiais žiburiais mokyklų vadovai ieško ir kai kurių dalykininkų. Mokyklų vadovai stebi nokstančią problemą, švietimo strategai – mokytojų „kepimą“ per vienerius metus, bet už dvigubą kainą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Masiškai ieško specialistų
Internetinėje Darbo biržos svetainėje – ištisi puslapiai su mokyklų skelbimais apie mokytojų paiešką. Ieško net ne po vieną, po kelis specialistus vienoje mokykloje. Siūlo nuolatinį darbą, neretai nereikalauja pedagoginio darbo patirties.
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Juškienė suskaičiavo, kad nuo sausio 1 iki rugpjūčio 7 dienos biržoje vien iš Šiaulių miesto ir rajono mokyklų buvo registruotos 186 laisvos darbo vietos mokytojams. Daugiausiai ieškoma ikimokyklinio ugdymo mokytojų, trūko ir 57 dalykininkų.
Vien per vakar dieną Šiaulių teritorinės darbo biržos tinklalapį papildė 6 nauji apskrities švietimo įstaigų skelbimai, kad ieškoma įvairių sričių pedagogų.
Radviliškio rajone per 7 metų mėnesius ieškota įdarbinti 23 pedagogus, Joniškio rajone – 15, Akmenės rajone – 14 pedagogų. Kelmės rajonas ieškojo 9, Pakruojo rajonas – 7 pedagogų.
Iš viso Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios iki rugpjūčio 7 dienos ugdymo įstaigos ieškojo 254 pedagogų – tiek buvo laisvų vietų, kai per tą patį laikotarpį 2016 metais apskrityje buvo registruota tik 160 laisvų darbo vietų pedagogams.
Darbo biržos specialistės R. Juškienės teigimu, bendras registruotų darbo vietų skaičius mokytojams Šiaulių apskrityje lyginant su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo net 37 procentais. Labiausiai apskrityje daugėjo laisvų darbo vietų ikimokyklinio ugdymo mokytojams (43,8 procento).
Šiemet nuo sausio 1-osios iki rugpjūčio 7 dienos biržoje buvo registruoti 132 mokytojai bedarbiai, pernai per tą patį laikotarpį – 115. Darbo ieško dailės, muzikos, lietuvių kalbos mokytojai, yra ir ikimokyklinukų, bet nė vieno biologijos, chemijos, geografijos, informatikos ar matematikos mokytojo.
Noksta sudėtinga situacija
Šiaulių „Saulės“ pradinė mokykla šiuo metu per Darbo biržą ieško net penkių specialistų: anglų kalbos, pradinių klasių, šokių mokytojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogo ir auklėtojo padėjėjo.
Šios mokyklos direktorė Regina Miežienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad mokykloje įkurtos naujos darbo vietos pasikeitus priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo modeliams, nes dabar mokykloje jau veiks trys priešmokyklinio ugdymo grupės, dirbsiančios po 10,5 valandos.
R. Miežienės teigimu, kol kas sulaukė daug norinčių dirbti auklėtojo padėjėjo darbą, nes nedideli reikalavimai – užtenka ir vidurinio išsilavinimo, šis specialistas prižiūri „higieną, padeda vaikams apsirengti, išeiti į lauką“.
„O priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo specialistų labai trūksta visose mokyklose. Labai trūksta ir pradinių klasių mokytojų. Nebeaišku, kas bus toliau, nes jaunimas nebesirenka pedagogo profesijos. Kai vyresni mokytojai išeis į pensiją, tokių specialistų trūks dar daugiau. Manau, kad jau po trejų metų su pradinių, priešmokyklinių grupių mokytojais bus labai liūdna“, – mano direktorė R. Miežienė.
Joniškio rajono Gasčiūnų pagrindinė mokykla ieško technologijų mokytojo, nors ir siūloma neterminuota darbo sutartis, tačiau nepilnas krūvis – tik 7 savaitinės pamokos. Mokyklos vadovė Daiva Jurgaitienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad skambino darbo ieškantys mokytojai ir iš Šiaulių, ir iš kitų rajonų.
„Akivaizdu, kad toli važinėti dėl kelių pamokėlių neapsimoka, galbūt pavyks surasti vietinį žmogų. Atvažiuoti iš Šiaulių apie 40 kilometrų neužteks atlyginimo“, – sakė D. Jurgaitienė.
Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių ir Dirvonėnų mokyklų direktorius Raimundas Keliuotis pasakojo, kad iš Daugėlių mokyklos išėjo buyvusi matematikos mokytoja, todėl mokykla per Darbo biržą ieško kito.
„Pora kandidatų skambino, tikriausiai mums pavyks“, – sakė R. Keliuotis.
Ilgametis mokyklos vadovas nelinksmai skaičiavo, kad yra mokyklų, kurios ateityje neišsilaikys, todėl kurį laiką pedagogų trūkumą mokyklose „uždengs“ išnykusių mokyklų mokytojai. Kol kas yra ir kai kurių dalykų mokytojų perteklius.
„Kai pasižiūri, kiek į pedagogus rengusį Šiaulių universitetą įstojo pirmakursių, tai kažkas baisaus. Nebėra kam rinktis pedagogų specialybių, nes šiai profesijai nėra gerų perspektyvų. Dar penketą ar dešimt metelių ir pamatysime rezultatus, kai vyresni mokytojai išeis į pensiją, o jaunų specialistų tiesiog nebus paruošta“, – situaciją modeliavo R. Keliuotis.
Specialistų deficitas
Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija į Darbo biržos tinklalapį yra įdėjusi tris darbo skelbimus, ieško muzikos mokytojo, du skelbimai yra dėl biologijos mokytojo – siūlomas 9 savaitinių valandų darbo krūvis ir 16 valandų.
Gimnazijos direktorė Jūratė Kaščiuškienė teigė, kad biologijos mokytoja išeina iš darbo, todėl ieškoma pamainos.
„Labai sudėtinga rasti biologijos mokytoją, nes Šiauliuose ypač trūksta chemijos, biologijos mokytojų. Kaip bus ateityje su šių specialybių mokytojais mokyklose, kas šiuos mokytojus ruoš – klausimas įdomus, nes problema didžiulė net ir Klaipėdoje“, – „Šiaulių kraštui“ sakė J. Kaščiuškienė.
Pasak direktorės, mokiniai renkasi medicinos, biomedicinos studijas dėl patrauklių atlyginimų, darbo pasiūlos, todėl šioms disciplinoms stengiamasi mokykloje sudėti tvirtus pamatus.
Dėl muzikos mokytojo jau dabar turi „daugybę pretendentų dokumentų“, nes Šiaulių universitetas yra parengęs nemažai muzikos pedagogų.
„Matematikos, lietuvių kalbos mokytojų dabar lyg ir pakanka, bet žiūrint į ateitį darosi neramu. Po penkerių – dešimties metų mokytojų gali labai pritrūkti“, – spėja gimnazijos direktorė.
Šiaulių rajono Kužių gimnazija šiuo metu ieško socialinio pedagogo, chemijos ir lietuvių kalbos mokytojų. Buvę darbuotojai išėjo į pensiją. Pasak gimnazijos direktorės Romos Meinoriūtės, socialinį pedagogą suras nesunkiai, yra pretendentų ir į chemijos bei lietuvių kalbos mokytojo vietas.
Direktorės teigimu, deficitinių specialybių mokytojus įmanoma surasti tik siūlant nuolatinį, o ne terminuotą darbą. „Žmonėms reikia stabilumo, gerų sąlygų ir jie renkasi“, – sakė ilgametė Kužių gimnazijos vadovė.
Abiturientų nedomina pedagogo profesija
Daugelis kalbintų mokyklų vadovų teigė, kad beveik neįmanoma motyvuoti mokinių studijuoti pedagoginių profesijų – „per didelės investicijos ir per maža grąža šių laikų jaunimui“.
Mokyklų vadovų teigimu, rengiantis mokytojo profesijai investuoti į save turi daug ne tik finansiniu požiūriu mokėdamas už studijas. Ši profesija reikalauja daug intelektualinių investicijų, o pradedančiam specialistui mokykla gali pasiūlyti vos 400 – 500 eurų atlyginimą.
„Yra ir dar viena labai rimta priežastis – visiškai sužlugdytas mokytojo autoritetas, mokytojas šiuo metu yra labai žeminamas. Kaip jaunimui paaiškinti, kad šią profesiją verta rinktis? Tai didelė tragedija“, – atvirai sakė vienos mokyklos vadovė.
Tai iliustruoja ir abiturientų pasirinkimas. Šiemet nė vienas "Saulėtekio" gimnazijos abiturientas nepasirinko pedagogo profesijos studijų.
Šiaulių rajono Kužių gimnazijoje pedagogo profesiją šiemet pasirinko vienas gimnazijos abiturientas.
Švietimo strategų džiaugsmai
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) viešųjų ryšių specialistė Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė kol kas negalėjo pateikti galutinių skaičių, kiek šalies aukštųjų mokyklų rengia pedagogus, nes kai kurios aukštosios mokyklos yra „aiškiai pedagoginės krypties“, o kai kurios turi vos kelias tokias studijų programas.
Neaišku, ir kiek konkrečiai stojančiųjų rinkosi pirmos pakopos ugdymo studijų programas. Specialistės teigimu, šiemet bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu į ugdymo studijų programas, kurioms reikalingas motyvacijos vertinimas, užsiregistravo 1 010 stojančiųjų. Į motyvacijos vertinimą atvyko 575 stojantieji, iš jų 523 gavo teigiamą įvertinimą ir galėjo dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas studijų vietas.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dar liepos 31-ąją paskelbė džiaugsmingų žinių, kad „pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo“ ministerija skyrusi net papildomų lėšų.
ŠMM pranešime skelbiama, kad daugiausia norinčiųjų pritraukė pedagogų rengimo profesinės studijos Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Riomerio universitetuose, bet ne ilgametį pedagoginių studijų įdirbį turintys Šiaulių universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas.
Pagal ŠMM minimą pedagogų rengimo modelį mokytojais gali tapti aukštųjų mokyklų absolventai, jau įgiję dalyko bakalauro ar magistro laipsnį toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje. Pedagogo kvalifikaciją suteikiančios profesinės studijos aukštosiose mokyklose trunka metus ar pusantrų.
ŠMM pranešime skelbiama, kad „skatinant tokių mokytojų rengimą, pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas pirmą kartą bus mokama speciali stipendija – 3,05 bazinės socialinės išmokos dydžio parama studijoms arba 115,90 eurų.“
Pedagogą „iškeps“ per metus už dvigubą mokestį?
Pedagogų rengimo tradicijas turintis Šiaulių universitetas šiemet gavo tik 30 valstybės finansuojamų vietų – po 15 jų buvo skirta dviem studijų programoms: Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas bei Specialioji pedagogika ir logopedija.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys patvirtino, kad visos valstybės finansuojamos vietos abiejose studijų programose jau užimtos, Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programa surinko net keliais žmonėmis daugiau. Per papildomą priėmimą į šias programas tikimasi sulaukti dar šiek tiek stojančiųjų.
R. Bubnio teigimu, dar apie 20 žmonių yra surinkta į ŠU Tęstinių studijų instiututą, kur jie, jau turėdami bakalauro ar magistro diplomą, per pusantrų metų gali įgyti mokytojo kvalifikaciją per profesines studijas.
„Jaučiasi nuostata, kad Švietimo ir mokslo ministerija eis ne per pirmos pakopos pedagogines studijas, o per profesines studijas“, – neslėpdamas nuostabos ir nerimo sakė prorektorius.
Jis stebėjosi, kad iš esmės sunaikinta nemažai pirmosios pakopos pedagoginės krypties studijų programų pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose universitetuose, o lėšos nukreipiamos per profesines studijas į universitetus, kuriems pedagogika – tik viena nedidelė ir gana nauja sritis.
„Įtikinėjama, kad įmonama sėkmingai paruošti mokytoją per metus...“, – stebėjosi prorektorius.
Jis apgailestavo, kad dėl tokios politikos norint tapti mokytoju, reikės mokėti „du kartus": pirmą kartą už pasirinktos krypties bakalauro studijas, o antrą kartą – už profesines studijas įgyjant mokytojo kvalifikaciją.
Vidutiniškai per metus bakalauro studijos kainuoja apie 2 000 eurų. Studijų trukmė – ketveri metai. O, pavyzdžiui, profesinės studijos ŠU Tęstinių studijų instutute už vienerius metus kainuoja apie 1 450 eurų, bet reikės pusantrų metų.
„Žinant, kad pedagogo profesiją renkasi vis mažiau abiturientų, nes atlyginimai neadekvatūs, darbas – labai sudėtingas, lauksime tokių sprendimų rezultatų“, – neslėpė apmaudo prorektorius R. Bubnys.
Redakcijos archyvo nuotr.
2005 metų liepa, eilė prie Šiaulių universiteto durų, saugomų saugos tarnybos vyrų, pamatyti įstojusiųjų sąrašus. Šiaulių universitetas, turėjęs gilias ir patikimas tradicijas, buvo pedagogų rengimo flagmanas, per metus parengdavo beveik po 1000 pedagogų. Nuo to laiko praėjo tik 12 metų. Pedagoginės krypties bakalauro studijas pasirinko apie 30 būsimų pirmakursių.
Šiaulių "Saulėtekio" gimnazijos direktorė Jūratė Kaščiuškienė šiemet išlydėjo dar vieną abiturientų laidą, tačiau nė vienas jų nepasirinko studijuoti pedagogo profesijos.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys apgailestauja, kad Švietimo ir mokslo ministerija skatina ne pedagoginių krypčių bakalauro studijas, o tik profesines studijas, kai mokytoją "iškeps" vos per pusantrų metų.