Naujausios
Šiaulių universitetas vakar surengė tarptautinę konferenciją "Valstybė. Regionas. Universitetas". Inicijuota diskusija, tikintis, jog regiono balsą išgirs aukštojo mokslo politikos formuotojai.
Prezidentė linkėjo ieškoti formulių
Konferencijoje dalyvavo Seimo ir savivaldybių politikai, tarptautiniai ekspertai. Universiteto situaciją ir nuostatas pristatė rektorius profesorius Vidas Lauruška, miesto požiūrį – Šiaulių meras Justinas Sartauskas.
Virginija Būdienė, Prezidentės vyriausioji patarėja, perdavė Prezidentės Dalios Grybauskaitės palinkėjimą: "Ne virpinti oro kalbomis, o ieškoti formulių, kaip aukštojo mokslo tinklas turi atrodyti, o Šiauliuose reikia kalbėti, kaip regioninis universitetas įsišaknija ir apglėbia regioną."
"Regionams reikia ieškoti ašies, – sakė V. Būdienė. – O ta ašis, apie kurią sukasi daug regiono procesų, galėtų ir turėtų būti universitetai."
Ekspertų pasiūlytas šalies universitetų tinklo planas, anot V. Būdienės, iš esmės geras dalykas, nes priverčia iš naujo svarstyti ir suvokti, kokio universitetų tinklo reikia Lietuvai.
Bet pabrėžė, jog darbo rinkai šiandien reikia kuo aukštesnio išsilavinimo žmonių, todėl "dėl lėšų stygiaus ir ekonominių priežasčių negalime grįžti prie akmens amžiaus."
Atsiras tiksliniai krepšeliai
V. Būdienė akcentavo studijų krepšelių pasiskirstymo problemą. Jų mažėja regioniniuose – Šiaulių ir Klaipėdos – universitetuose. Nors daug jaunuolių norėtų studijuoti arčiau namų. Tuo tarpu išvykę studijuoti kitur, dažniausiai nebegrįžta į savus regionus.
Pernai 41 procentas stojančiųjų iš Šiaulių apskrities teikė prašymus studijuoti Šiaulių universitete, 32 procentai – Vilniaus universitetuose, 18 procentų – Kauno. Bet krepšelių pasiskirstymas priešingas.
"Gerai, kad krepšeliai atiduodami geriausiems, bet gal nėra visai gerai, kaip jie šiandien pasiskirsto geografiškai", – sakė V. Būdienė.
Anot jos, yra rengiama nauja tikslinė krepšelių paskirstymo tvarka. Bet reikės ir pačių regionų iniciatyvos. Kiek krepšelių atitektų universitetui, priklausytų nuo universiteto sutarčių su darbdaviais, kurie turėtų įsipareigoti studijas finansuoti 30 procentų. Finansavimo šaltiniu galėtų būti ir savivaldybės.
V. Būdienė sakė, kad regiono plėtra priklauso nuo to, kiek čia yra išsilavinusių žmonių.
Mokslo reikšmė
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas kalbėjo apie mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) reikšmę regionams.
Europos Sąjungos nuostata į mokslo tyrimus investuoti 3 procentus bendrojo vidaus produkto. Bet 2010 metais apie 3 procentus BVP investavo tik 16 iš 271 Europos regiono. Akademikas pabrėžė šių investicijų svarba mažinant socialinę atskirtį. Inovacijos regionuose padėtų mažinti skaičių žmonių, kenčiančių nuo skurdo. Europoje tokių gyventojų dabar yra 23 procentai, o iki 2020 metų užsibrėžta sumažinti iki 19 procentų.
Lietuvos regionuose investicijos į MTEP yra labai netolygios. Didžioji dalis – 92 procentai – tenka Vilniui ir Kaunui. Šiaulių apskrityje 2010 metais investuota tik 15,8 milijono litų, Vilniuje – per 270 milijonų.
Ar galima pozityvioji diskriminaciją?
Valentinas Stundys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas pabrėžė: "Niekur nekalbama apie nacionalinius ir regioninius universitetus, yra universitetai ir kolegijos".
Būtent kolegijos tampančios traukos centrais regionuose, o universitetams čia skambantys "pavojaus varpai".
Svarstant universitetų likimą yra dvi pozicijos. Viena – viską išspręs rinka, kita – taikyti valstybinį reguliavimą.
"Esminis klausimas – ar galimas toks valstybinis reguliavimas, užtikrinantis regioninių universitetų egzistavimą, ar taikyti pozityviosios diskriminacijos principą?" – klausė V. Stundys.
Jo teigimu, ekstensyvus universitetų vystymas yra pasiekęs kritinį tašką ir jų likimą lems "ne geografija, o studijų patrauklumas ir kokybė". Universitetai, kurie kooperuosis, turės perspektyvą.
Pakovoti galime tik patys
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pabrėžė, jog universitetą vertinti vienpusiškai – klaida.
Universitetas regione – tai ir socialinė lyderystė, kultūros židinys.
Jis apgailestavo, jog iki šiol aktuali garsioji frazė, jog "Yra Vilnius, ir visa kita Lietuva". Paskutinis pavyzdys – visuomeninės Lietuvos televizijos atsakymas į bandymą joje pristatyti Šiaulių verslo pasiekimų parodą: "Jūs mums neįdomūs".
V. Japertas ragino: "Patys turime teikti argumentus Seimui, Vyriausybei, pakovoti už savo universitetą, nes jeigu nebūsime padarę to darbo, ateities kartos mus keiks ir prakeiks."
Po šių žodžių nuskambėjo audringi plojimai – jie konferencijos pranešimus pertraukė tik kartą.
TONAS: Virginija Būdienė, Prezidentės vyriausioji patarėja, davė toną diskusijai, perduodama Prezidentės Dalios Grybauskaitės palinkėjimą: "Ne virpinti orą kalbomis, o ieškoti universitetų ateities formulės".
PATIRTIS: Hansas Peteris Jensenas, Europos universitetų asociacijos ekspertas, pasidalijo Danijos patirtimi: iš 30 universitetų buvo numatyta išlaikyti 6, išliko 8 – procese aktyviai dalyvavo patys universitetai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
