Regioniniame parke – privati poilsio zona

Regioniniame parke – privati poilsio zona

Regioniniame parke – privati poilsio zona

Valstybės saugomoje teritorijoje esantį mišką jį valdantis privatininkas gali aptverti, kad plėtotų ūkinę veiklą, o sklype su buvusiu nediduku namuku įkurti šiuolaikinį dvariuką. Būtent tokią privačią rekreacinę zoną Ventos regioniniame parke ir sukūrė Akmenės rajone garsaus verslininko Andriaus Mikelskio šeima.

Nors Lietuvos įstatymai daugeliui mirtingųjų tokius užmojus itin apriboja arba draudžia. Šioje istorijoje dvelkia partinis kvapelis.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Neįžvelgta pažeidimų

Mikelskių šiuolaikinis dvariukas ant Ventos upės skardžio netoli Ventos miesto iškilo ne staiga, o per kelerius metus. Miškas irgi aptvertas ne per dieną ar naktį.

Tačiau valdžios institucijos nėra įžvelgusios jokių pažeidimų. Vietos gyventojai irgi tik tarpusavyje kartkartėmis nusistebi tokiais šeimos užmojais.

Tuo tarpu iš šio krašto kilusi, o dabar Šiauliuose gyvenanti Ieva Runkauskienė nusprendė pasidomėti, ar visiems Lietuvoje įstatymai galioja.

Moteris atliko tyrimą ir apie jį parašė laišką „Šiaulių kraštui“, beje, paakinta dienraštyje spausdintos publikacijos aplinkosaugos tema.

Įtartina statyba

„Perskaičiusi apie galimai neteisėtas statybas prie buvusio Žerkščių kaimo malūno (publikaciją „Upę išrinktasis tvarko lyg savo kiemo balą“ 2014 05 02 – aut. past.), nuvažiavau pasižiūrėti, nes toje malūno saloje kažkada vykdavo šokiai ir ten šokdavo mano mama“, – rašo laiške šiaulietė.

Tada  atidžiau ir apžiūrėjo netoliese ant Ventos upės kranto pastatytą didelę sodybą.

I. Runkauskienė pamena, kad anksčiau toje vietoje stovėjo nedidelis namelis ir stebisi, kad Ventos regioninio parko teritorijoje kažkodėl leista pastatyti daug didesnį pastatą.

„Vietiniai gyventojai pasakojo, kad naujasis šeimininkas savavališkai be jokių derinimų išasfaltavo kelio ruožą šalia savo namų, taip pat privertė akmenų ir gelžbetonio luito atliekų į Ventos upės skardį šalia savo namų, – rašo laiške I. Runkauskienė. – Ir pati mačiau tokį paupį, pernai plaukdama su draugais baidare.“

Moteris mena, kad anksčiau tame skardyje gyveno labai gražūs paukščiukai – tulžiai.

Už tvoros – miškas ir kanalo vanduo

I. Runkauskienė laiške piktinasi, kaip galima visiškai aklinai aptverti kažkada buvusį valstybinį mišką.

„Aptvertas ne tik miškas, bet ir valstybei priklausančio magistralinio kanalo, kuriuo paverstas Žerkščio upelis, atkarpa, – rašo I. Runkauskienė. – Prie pat Ventos miesto ir Žerkščių kaimo bei Purvių kolektyvinių sodų gyvenvietės esantis miškas buvo vietinių gyventojų mėgstamas, o dabar nebeprieinamas“.

Šiaulietė užėjo į Žerkščių kaime esančią girininkiją ir išsiaiškino, kad miškas dabar yra verslininko A. Mikelskio nuosavybė.

Negavo leidimo

I. Runkauskienė prieš trejetą metų irgi ketino įsigyti miško valstybės saugomoje teritorijoje. Ir kreipėsi į Ventos regioninio parko administraciją, klausdama, ar galėtų aptverti nuosavą mišką ir jame auginti elnius.

„Man paaiškino, kad miško aptvėrimas, vadovaujantis Ventos regioninio parko apsaugos reglamentu, yra draudžiamas“, – rašo I. Runkauskienė.

Paskui internete rado punktą: „neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, gamtos išteklius, išsaugoti gamtotvarkos planuose nurodytas rūšis ar buveines, kai reikia miško želdinius ir žėlinius apsaugoti nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, kai tai būtina saugioms eismo sąlygoms keliuose užtikrinti, kitais teisės aktuose nustatytais atvejais“.

Tada moteriai kilo logiškas klausimas, kodėl vieniems interesantams pranešama, kad miškus regioniniame parke tverti draudžiama, o kitiems tai leidžiama daryti?

Stebisi institucijų požiūriu

I. Runkauskienė pabrėžia, kad nežino leidimų suteikimo subtilybių. „Tačiau spėju, – rašo, – kad tiek akmenų ir gelžbetonio atliekų vertimas į upės skardį, tiek žalių medžių kirtimas upės apsauginėje juostoje ir rekreacinių įrenginių statyba toje juostoje bei valstybiniame miške yra neleistina“.

Laišką autorė baigia: „Man nelabai suprantamas Ventos seniūnės, Akmenės rajono administracijos, Ventos regioninio parko direkcijos, Mažeikių miškų urėdijos požiūris į šitą beatodairišką savivaliavimą Ventos upės pakrantėje. Gali būti, kad ir miškas šioje vietoje yra aptvertas savavališkai, ir šitame miške neleidžiama lankytis vietos žmonėms taip pat savavališkai.“

Ketina domėtis

Ventos regioninio parko direktoriaus Andriaus Almanio teigimu, A. Mikelskis nėra pažeidęs Ventos regioninio parko reglameto ar kitų valstybės įstatymų, ribojančių ūkinę ar kitokią veiklą valstybės saugomoje teritorijoje.

A. Almanis teigė, kad apie galimą Ventos paupio taršą statybiniu laužu, apie galimą medžių kirtimą apsauginėje upės zonoje pirmą kartą išgirdęs iš „Šiaulių krašto“. Pažadėjo pasidomėti.

„Jei bus pažeidimų – tai bausime“, – sakė A. Almanis.

Sodyba oficialiai tebestatoma

2009 metais sodybos techninį projektą, patvirtintą Akmenės rajono savivaldybės administracijos, A. Mikelskis pateikė derinti Ventos regioniniam parkui ir gavo sutikimą statyboms. Iki šiol jos laikomos oficialiai nepabaigtomis, neturi priėmimo komisijos leidimo eksploatavimui.

Tad nėra aišku, ar laikomasi nuostatos, kad pagrindinis pastato užstatomas plotas neviršytų 120 kvadratinių metrų, o dar maždaug antra tiek ploto neturi užimti pagalbiniai statiniai.

Tuo tarpu toje sodyboje ne pirmi metai šeimininkauja savininkai, mėgaudamiesi buities ir relaksacijos patogumais.

Ventos regioninio parko direktoriaus A. Almanio tvirtinimu, asfaltuoti sporto aikštynai su krepšinio stovais, futbolo vartais, teniso kortų tvora nepriskiriama į užstatomo ploto limitą.

Akmenės rajone niekur neregėta tvora iš metalinių arklinių grėbiamųjų ratų, pasak A. Almanio, irgi nepažeidžia architektūrinių reikalavimų, nes ji yra ažūrinė.

Prašė užtverti, o gavo leidimą aptverti

Užtverti daugiau kaip 3,5 hektaro miško A. Mikelskis paprašė šiemet kovo pabaigoje, o po poros dienų Ventos regioninio parko direkcija parašė pritarianti, kad plotas būtų aptvertas.

Tas raštas buvo skirtas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris ir išdavė leidimą tvorai. Motyvuota, esą tai būtina saugioms eismo sąlygoms keliuose užtikrinti. Nes būtent tada pagal Ventos regioninio parko reglamentą saugomoje teritorijoje miškas gali būti su tvora.

Prieš kelias savaites už aklinos, beveik 2,5 metro aukščio tvoros su dviem atveriamais vartais miško savininkas uždarė keletą elnių. Tam irgi gavo leidimą iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento – auginti nelaisvėje laukinius gyvūnus veisimui, eksponavimui, pardavimui ir atrankinei medžioklei.

„Leidimų prašiau ir gavau“

A. Mikelskis praėjusią savaitę pokalbyje su „Šiaulių kraštu“ stebėjosi, kad kažkam nepatinka atliekami darbai privačiose valdose.

„Negi todėl, kad gražiai padaryta, – ironizavo verslininkas. – O įstatymų nepažeidžiau, nes reikiamų leidimų prašiau ir gavau“.

Sieja partija

Tvarkomos teritorijos šeimininkė Jūratė Mikelskienė yra susijusi su politika. Ji kandidatavo 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajono liberalcentristų sąraše.

Vėliau ta partija tapo liberalsąjūdiečių, kurių rajono lyderis yra Apolinaras Nicius, dabar direktoriaujantis Akmenės rajono savivaldybės administracijoje, sutikusiai, kad miškas nebebūtų prieinamas visiems.

Tai partijai priklauso ir Akmenės rajono savivaldybės tarybos narys Andrius Almanis, Ventos regioninio parko administracijos vadovas, leidęs mišką aptverti.

Ministras pasirengęs atšaukti leidimą

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis „Šiaulių kraštui“ teigė negirdėjęs apie galimą savivaliavimą valstybės saugomoje teritorijoje, kurią prižiūri Ventos regioninio parko administracija.

„Atliksime tyrimą, ir jei pasitvirtins, kad garsus verslininkas naudojasi galimybėmis ir kyšos neaiškių išimčių ausys – tai imsiuos priemonių, – sakė ministras V. Mazuronis. – Tik pirmiausia turėsiu gauti pasiaiškinimą tų gamtosaugininkų, kurie išdavė leidimą aptverti mišką“.

Ministro teigimu, jei pasitvirtins įstatymų pažeidimai, tai sprendimą būsią priimti labai paprasta – leidimas bus atšauktas.

Autoriaus nuotr.

SPYNA: 3,5 hektaro mišką saugo vartai su spyna.

APTVARAI: Vienoje kelio pusėje aptvertas miškas, kitoje –  šiuolaikinis dvariukas – viskas Akmenės rajono verslininko Andriaus Mikelskio.

NELAISVĖ: Laukinius gyvūnus jų šeimininkas laiko nelaisvėje.

SLĖNIS: Ventos upės slėnis prieinamas tik verslininkui A. Mikelskiui?

ŠEIMA: Jūratės ir Andriaus Mikelskių šeima skyrė daug lėšų sodybai ir jos aplinkai ant Ventos upės skardžio.

Ministras: Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: „Jei pasitvirtins pažeidimai, leidimas bus atšauktas.“

REALIJOS: Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis mano, kad šio parko apsaugos reglamentą galima pakeisti pagal gyvenimo realijas.