Naujausios
Regionams nereikia „mirties liudijimų“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad regionams nereikia rašyti „mirties liudijimų“, ateitis priklauso vietos bendruomenėms, tačiau būtina joms leisti prisiimti atsakomybę už vietos ekonomiką ir plėtoti trijų segmentų – švietimo sistemos, verslo ir savivaldybių – bendradarbiavimą.
Apie lietuviško verslo vystymąsi bei ketvirtąją pramonės revoliuciją, po kurios dalis profesijų tiesiog išnyks, jis kalbėjo Joniškio verslininkų asociacijos 20-mečio renginyje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Lietuviškas verslas – tik 27 metus
R. Dargis, skaitęs pranešimą „Susitelkusi ir aktyvi bendruomenė – stiprios valstybės pagrindas“, pabrėžė, kad mūsų visuomenėje dar vyrauja nesupratimas, kas yra verslas ir verslininkas. Dažnai į juos žiūrima priešiškai, kaip vagis, besinaudojančius kitais ir besikraunančius turtus sau. Tačiau tokia samprata turėtų keistis, verslas vis dažniau palaiko socialinės atsakomybės idėjas.
Tiesa, ir Vakarų kolegoms dar ne visada aiškiai suvokiama Lietuvos verslininkų psichologija. R. Dargis pasakojo, kad kartą jo vienas britų pramonininkas pasiteiravo, kodėl lietuvių verslininkai yra keisti. Į tai jis atsakė taip pat klausimu: o kiek gyvuoja Didžiosios Britanijos ir kiek Lietuvos verslas?
„Mūsų verslui tik 27-eri metai. O Londone gali nueiti į biblioteką ir pasiskaityti knygų, kaip ten po 1840 metų vyko pramonės revoliucija, – teigė R. Dargis. – Mes rūpinamės savo rinkomis, siekiame tapti globaliais. Ir jau turime milžiniškų laimėjimų. Po 2008—2009 metų krizės 2010 metais pasiektas buvęs lygis.“
Tokie skaičiai!
Pasak pranešėjo, nors vis dar pasigirsta kalbų, kad tarybiniais laikais buvo daug pramonės, o dabar nieko nelikę, iš tiesų turime tokių pavyzdžių, kokių seniau net negalėjome įsivaizduoti.
Klaipėdoje veikia baldų įmonė, kuri per metus pagamina 800 tūkstančių vienetų virtuvinių baldų komplektų, o jau ateinančiais metais žada peržengti 1 milijono slenkstį.
Yra kepykla, kur per parą iškepama daugiau kaip 26 tūkstančiai batonų. Seniau tai būtų nesuvokiami skaičiai, dabar viską valdo technologijos, kurioms prižiūrėti tereikia 1–2 žmonių.
Žinoma, tai irgi yra iššūkis visuomenei, nes reikia vis mažiau nekvalifikuotų ar mažai kvalifikuotų darbininkų.
Pavyzdžiui, JAV skaičiuojama, kad per 10 metų iš 5 milijonų sunkvežimių vairuotojų ir 10 milijonų kasininkų 95 procentai bus nebereikalingi, nes juos pakeis robotų valdomos mašinos, savitarnos kasos, besiplečianti interneto prekyba, kuria noriai naudojasi ir lietuviai.
Regionų ateitis – bendruomenių reikalas
Nematyti ketvirtosios pramonės revoliucijos padarinių būtų pražūtinga. O kad būtų galima juos atremti, reikia sutelktos verslo bendruomenės, kuri apimtų visas dabartines verslo organizacijas ir skirti didžiulį dėmesį jaunų žmonių ugdymui, mokymui.
„Kai kas sako, kad šalies regionams reikia išrašyti „mirties liudijimus“, bet kodėl neleisti jiems gyvuoti? Savivaldybės nėra atsakingos už vietos ekonomiką, o turėtų būti. Regionų ateitis – vietos bendruomenės reikalas. Susitikime Seime kalbėjomės su šalies seniūnais ir man atrodo, kad trūksta administravimo tarp trijų segmentų: savivaldybių, verslo ir švietimo sistemos“, – sakė R. Dargis.
Pramonininkų konfederacija įkūrė Regionų komitetą ir su Vidaus reikalų ministerija siekia, kad būtų parengtos regionų programos.
Autorės nuotr.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad regionams nereikia rašyti „mirties liudijimų“, ateitis priklauso vietos bendruomenėms, tačiau būtina joms leisti prisiimti atsakomybę už vietos ekonomiką ir plėtoti trijų segmentų – švietimo sistemos, verslo ir savivaldybių – bendradarbiavimą.
