Radviliškyje ąžuolams galandami kirviai

Laimos AGANAUSKIENĖS nuo­tr.
UAB "Žel­dy­nų vi­zi­ja" kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tas Man­tas Pil­kaus­kas gy­ven­to­jams aiš­ki­no, ku­riuos me­džius ir ko­dėl ke­ti­na­ma iš­kirs­ti.
Rad­vi­liš­ky­je esan­čio Ei­ba­riš­kių par­ko ra­my­bę jau ku­ris lai­kas drums­čian­ti tech­ni­ka ne­tru­kus įsi­suks ir į me­džius. Čia ruo­šia­ma­si iš­kirs­ti per 800 me­džių, iš jų apie 200 – ąžuo­lų.
Nors par­ke vyk­do­mo kraš­to­vaiz­džio for­ma­vi­mo at­gar­siai sklan­do ne tik ra­jo­ne, bet ir Sei­me bei Vy­riau­sy­bė­je, ąžuo­lams te­beg­re­sia rea­lus pa­vo­jus.

Kirs ir svei­ku­tė­lius me­džius

Me­džių kir­ti­mo už eu­ro­pi­nes lė­šas va­jus neap­len­kia ir Rad­vi­liš­kio.

"Šiau­lių kraš­te", pub­li­ka­ci­jo­je "Ei­ba­riš­kių par­ko ąžuo­ly­ną iš­re­tins eu­ro­pi­nis pro­jek­tas", jau bu­vo ra­šy­ta apie pra­de­da­mą įgy­ven­din­ti prieš 30 me­tų pa­so­din­to par­ko tvar­ky­mo pro­jek­tą.

Par­ke, ku­ria­me in­ven­to­ri­za­ci­jos me­tu UAB "Žel­dy­nų vi­zi­ja" pri­skai­čia­vo be­maž 3,5 tūks­tan­čio įvai­rių me­džių, tarp ku­rių – ir 660 ąžuo­lų, no­ri­ma iš­kirs­ti treč­da­lį, apie 220 ąžuo­lų.

Kai ku­rie me­džiai bus ker­ta­mi esant bū­ti­ny­bei (nes ke­lia pa­vo­jų, yra li­go­ti, žaiz­do­ti ir pa­na­šiai), o kai ku­rie – pro­jek­ti­niais tiks­lais (dėl erd­vių for­ma­vi­mo, inf­rast­ruk­tū­ros, di­dė­jan­čio pa­svi­ri­mo, ver­tin­ges­nių rū­šių stel­bi­mo, nai­ki­nant in­va­zi­nius su­me­dė­ju­sius au­ga­lus).

Projektiniais tikslais, anot vertintojų, reikėtų iškirsti 135 geros ar jai artimos būklės paprastuosius ąžuolus.geros ar jai artimos būklės paprastuosius ąžuolus.
To esą reikėtų, norint išformuoti nuo pasodinimo išlikusias griežtas ąžuolų eiles, atverti tris rutulio formos individus bei padėti formuotis galingiems parkiniams medžiams su beveik žemę siekiančiomis lajomis. Atsodinti planuojama apie 1200 medžių.

Ar pagerins ekologinę būklę nukirsti medžiai?

Paskutiniame, spalio pabaigoje, vykusiame susitikime su visuomene UAB "Želdynų vizija" kraštovaizdžio architektas Mantas Pilkauskas mėgino paaiškinti, kurie medžiai ir kodėl bus kertami.

M. Pilkauskas pagyrė tuometinius parko sodintojus, kad jie sodino daugiausia grynas medžių rūšis – nemaišė spygliuočių su lapuočiais, todėl parke galima ugdyti grynus medynus. Medžiai buvo sodinti kas 3-4 metrus. Tai irgi esą gerai, tačiau, pasak M. Pilkausko, jau atėjo laikas juos retinti.Jo teigimu, įvertinus situaciją, oranžinėmis juostelėmis buvo sužymėti visi kirsti ar perkelti į kitą vietą  numatyti medžiai.

Miškininko ir rangovų atstovo teigimu, panaudojus specialią techniką, kai kuriuos, mažesnius, ąžuolus bus mėginama išgelbėti, juos su šaknimis iškasus ir perkėlus į numatytą vietą, o likusiems bus leista augti ir tapti plačiais ir dideliais. Tačiau tam esą ąžuolai turėtų augti maždaug kas 8-9 metrus.

Nors M. Pilkauskas ir parodė dalį akivaizdžiai sergančių, kreivai nuaugusių ir užgožtų medžių, nemažai kirsti numatytų medžių buvo puikios būklės.
Būtent dėl jų ir kilo daugiausia klausimų: kaip įmanoma pagerinti ekologinę būklę, kai ruošiamasi iškirsti tiek orą valančių, atgaivą ir pavėsį teikiančių medžių? Kodėl medžius tenka aukoti vardan projekto ir jam skiriamų lėšų įsisavinimo – ar neturėjo būti projektas pritaikytas prie esamos situacijos, o ne atvirkščiai?

Suabejota ir parke planuojamo įrengti amfiteatro dydžiu – susirinkusiųjų manymu, jis suprojektuotas gerokai per mažas, todėl neaišku, kam jis toks reikalingas.

Abejota ir apžvalgos bokšto reikalingumu ("nes iš jo nebus į ką žiūrėti – kraštovaizdžio čia nėra"), labirinto įrengimo vietos tinkamumu. Būta abejonių ir dėl numatytos takų dangos.

M. Pilkauskas pripažino: šios ES lėšos yra skiriamos kraštovaizdžio gerinimui ir gamtotvarkos projektams, o edukacijai ir gamtos pažinimui skirti medinis pažintinis takas per pelkę ir apžvalgos bokštas esą buvo lengva apgaulė tam, kad būtų galima pritraukti daugiau lėšų ir už jas visoje teritorijoje įrengti takus.

Apie parko medžiapjūtę – ir Seime

Radviliškiečių nepasitenkinimas dėl Eibariškių parke pradėto įgyvendinti kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projekto išreiškiamas ir kitais būdais – renkami gyventojų parašai, siekiant sustabdyti sveikų medžių kirtimo vajų, nepatenkintųjų raštai pasiekė Vyriausybę, Seimo institucijas.

Praėjusią savaitę Eibariškių parko projektas sulaukė dėmesio Seimo Aplinkos apsaugos komitete.
Kuo greičiau sustabdyti medžiapjūtę ir merus-medkirčius komiteto posėdyje siūlė Seimo narys Naglis Puteikis, kurį po apsilankymo Radviliškyje labiau nei Eibariškių parko medžių valymas suneramino kirtimo ženklais pažymėti gražuoliai ąžuolai miesto centriniame parke.
Anot jo, Lietuvoje tapo tendencija, įsisavinant europines lėšas, iškirsti puikiausius medžius, o vietoj jų "prikaišioti" žabelių.

"Situacija, švelniai tariant, negraži. Bet kur dėsim Europos Sąjungos pinigus, jeigu trinkelėmis jau visa Lietuva išklota?", – kolegai pritarė Seimo narys Juozas Imbrasas.

Pasisakiusius kolegas palaikė ir politikas Artūras Skardžius: "Kirviai jau išgaląsti ir mes neturėtumėm nusišalinti. Kaip reagavom į Labanoro girą, taip reaguokim ir čia. Reakcija turi būti".
Pasak jo, juk kalba eina nacionalinės reikšmės medį – ąžuolą, užaugusį ne miške, o žmonių užaugintą miesto parke.

Tačiau Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas, koordinuojantis gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sritis, posėdžio dalyviams priminė, jog pagal Želdynų įstatymą, sprendimus dėl saugotinų medžių kirtimo, leidimo juos iškirsti priima savivaldybės. Anot jo, kirtėjus sustabdyti būtų galima tik tada, jei nebūtų išduotas toks leidimas.
O jei norima kitokių rezultatų, esą reikia keisti savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme.

Projekto subrangovė – bankrutavusi bendrovė

Visuomenei kyla ir daugiau neaiškumų dėl Eibariškių parko projekto. Bene labiausiai – dėl dvigubai išaugusios projekto vertės.
Prieš trejus metus, gyventojams pristatant pakoreguotą Eibariškių parko sutvarkymo projektą, projekto rengėjai UAB" Plėtros partneriai" pagarsino jo vertę – 447 tūkstančius eurų.
Didžioji dalis šios sumos – europinės lėšos. 15 procentų turėtų prisidėti Savivaldybė.

Tačiau šių metų rugsėjo 4 dieną rajono Savivaldybei pasirašius statybos rangos sutartį su UAB "Statybų kodas", jau buvo nurodyta nauja, dvigubai didesnė projekto vertė – 889,8 tūkstančio eurų. Pusę šios sumos sudarys Savivaldybės dalis, likusi dalis – europinės lėšos.

Panagrinėjus sutartį, išaiškėjo ir kitų abejotinų niuansų – pavyzdžiui, UAB "Statybų kodas" sprendimas subrangovu pasitelkti statybų bendrovę "Irdaiva", išgarsėjusią gaunamais stambiausiais šalies valstybiniais užsakymais, tačiau prieš pustrečių metų atsidūrusią FNTT ir teisėsaugos akiratyje.

Dar daugiau abejonių kelia tai, jog spalio mėnesį  pavadinimą į UAB "Active Construction Management" pakeitusiai statybų bendrovei, spalio 28 dieną Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą.
Šiuo metu įmonei vykdoma bankroto procedūra.

Savivaldybės paaiškinimas

Savivaldybės paaiškinimu, šiam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamam projektui būtų galima gauti 85 procentus nuo tinkamų ES lėšomis finansuoti išlaidų, tačiau tokių lėšų nėra numatyta Šiaulių regiono plėtros plane. Esą todėl Savivaldybės įnašas ir yra didesnis.
"Mažesnės apimties ir mažiau lėšų reikalavęs pirminis Eibariškių parko kraštovaizdžio tvarkymo projektas buvo parengtas 2016 metais.

Pateikus projekto paraišką vertinimui, paaiškėjo kai kurie projekto netikslumai. Pakoregavus projektą, dėl atsiradusių naujų darbų ir statybos įkainių pasikeitimo išaugo projekto vertė.

Be to, atsirado ir daugiau netinkamų ES lėšomis finansuoti projekto išlaidų", – teigiama Savivaldybės išaiškinime.
Netinkamos šio projekto išlaidos yra apšvietimo, lauko elektros tinklų, vaizdo stebėjimo sistemos, amfiteatro, aikštelės biotualetams ir kompostavimo aikštelės, medinės arkos įrengimas. Ir jos, anot Savivaldybės, pagal projekto pobūdį yra nefinansuojamos.