Prognozavo didesnį ekonomikos susitraukimą: rodikliai nustebino

Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Lietuvos banko Valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską šalies ekonomikos tendencijos maloniai nustebino.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad naujausi Lietuvos ekonomikos rodikliai maloniai nustebino.

„Pagal paskutines prognozes birželį prognozavome metinį ekonomikos susitraukimą arti 10 proc. Be jokios abejonės, laukiame metų galo, bet šiaip bendrai skaičius nuteikia gana optimistiškai.

Pagrindiniai veiksniai, lėmę mažesnį ekonomikos susitraukimą nei prognozavome, susiję su fiskaliniu atsaku. Ekonomikos skatinimo priemonės antrą ketvirtį siekė apie pusę mlrd. eurų. Į šią sumą neįtraukiu mokestinių atidėjimų ir valstybės suteiktų paskolų“, – pristatydamas naujausias ekonomikos tendencijas teigė V. Vasiliauskas.

„Tai susiję su skolos augimu ir su viešųjų finansų tvarumu, ypač vidutiniu laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko vadovas pasidžiaugė, kad mažmeninė prekyba grįžta į prieškarantininį lygį.

„Didžiausia duobė buvo birželį. Labiausiai nukentėjo maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos aktyvumas, jis birželį per metus sumažėjo 24 proc. Atsigavus įprastai prekybai, prekyba internetu mažėja, tačiau tebėra daugiau nei 50 proc. didesnė nei buvo prieš metus“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, darbuotojų skaičius bendrai Lietuvoje yra sumažėjęs 2 proc.

„Didžiausias darbuotojų skaičiaus sumažėjimas ir toliau išsilaiko verslo aptarnavimo veikloje ir apdirbamojoje gamyboje. Tą kritimą matėme per karantino laikotarpį. Jis taip ir neatsitaisė iki liepos 24 dienos, kai darėme darbo rinkos nuotrauką. Švietimo sektoriuje, atrodo, didžiausias darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, bet jis susijęs daugiau su sezoniniais veiksniais“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot V. Vasiliausko, darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9-10 proc., kovo-gegužės mėnesiais augimas buvo sulėtėjęs iki 3-5 proc., o naujausi birželio duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti, o augimo sparta netgi siekia lygį, koks buvo iki pandemijos.

„Reikėtų palaukti rudens ir tvirtų duomenų, kad darytume galutines išvadas dėl darbo užmokesčio augimo šiemet“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, mažėja daugelio prekių grupių eksportas, o didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukio lemia medienos ir jos gaminių, mašinų ir įrenginių bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.

Tuo tarpu prekių importas krinta dar sparčiau nei eksportas. Balandį importo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužę jis dar pagilėjo iki 34 proc. Anot V. Vasiliausko, tai kelia klausimų dėl ekonomikos augimo ateityje, kadangi labiausiai nuosmukį lėmė sumažėjęs investicinių prekių kiekis.

Didžiausi pasikeitimai paslaugų kainose buvo pastebimi medicinos (9 proc.), grožio ir kirpyklų (7 proc.) sektoriuose. Odontologijos paslaugos brango maždaug 18 proc.

Iš pingančių prekių V. Vasiliauskas išskyrė drabužius, kurie pigo 2 proc., bei garso ir vaizdo įrašų prekes (pigo 8 proc.).

Finansų sektoriuje antrąjį ketvirtį ir toliau didėjo būsto paskolų portfelis (8,8 proc.), ir tai iš dalies kompensavo verslo ir vartojimo bei kitų paskolų portfelių nuosmukius. Lietuvos banko vertinimu, bendras privačiojo sektoriaus paskolų portfelis susitraukė beveik 1 proc. – iki maždaug 20 mlrd. eurų. Verslo kreditavimas kovą-birželį sumažėjo beveik perpus – iki 390 mln. eurų.

Teigiama, kad karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka: senos statybos butų parduota perpus mažiau, o naujos statybos būstų prekyba po itin aktyvios metų pradžios beveik sustojo. Būstų kainų augimas sulėtėjo iki maždaug 5 proc., o būsto nuoma atpigo 5-10 proc. Vis dėlto, centrinio banko vertinimu, šiek tiek didėjantis būsto paskolų srautas rodo pamažu grįžtantį pirkėjų susidomėjimą nekilnojamuoju turtu.

Komercinio nekilnojamojo turto rinka, pastaraisiais metais itin sparčiai besiplėtojusi Vilniuje ir Kaune, kol kas nerodo ženklų, kad būtų stabdomi įsibėgėję biurų projektai. Lietuvos banko prognozėmis, jei komercinio nekilnojamojo turto pasiūla ir toliau reikšmingai didės, o ekonomika sparčiai neatsigaus, kyla rizika, kad sostinėje gerokai padidės biurų neužimtumas, todėl ateityje galimas nuomos kainų ir nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas.

Antrąjį metų ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -5,1 proc., primena ELTA.

Komentarai

pastabėlė    Ket, 2020-07-30 / 13:43
Tai konservatoriai prognozavo ir troško kuo blogiau ir dar kartą blogiau
nesuprantantis    Pen, 2020-07-31 / 22:35
kiek gi galima durninti tauta,pas mus viskas geriau ,nei es,bei amerikoj,ten ekonomika smuko,pas mus beveik ne,tai gal amerikenai prades plust i nuostabu musu krasta?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.