Profesinės mokyklos tampa viešosiomis įstaigomis

Pro­fe­si­nės mo­kyk­los tam­pa vie­šo­sio­mis įstai­go­mis

Nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos vi­sos ša­lies pro­fe­si­nės mo­kyk­los tam­pa ne biu­dže­ti­nė­mis, o vie­šo­sio­mis įstai­go­mis. Ar į jas ateis nau­jų da­li­nin­kų, pa­vyz­džiui, iš vers­lo? Apie tai, ko­kios per­mai­nos lau­kia Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro, kal­bė­jo­mės su cent­ro di­rek­to­riu­mi Sau­liu­mi DAR­GU­ŽU.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Da­li­nin­kas – kol kas vie­nas

– Kas kei­sis ta­pus vie­šą­ja įstai­ga?

– Šian­dien ga­li­ma tik spė­lio­ti, kas kei­sis, nes ne­ži­no­me, ko­kia bus val­dy­mo ta­ry­bos su­dė­tis, ar liks vie­nas da­li­nin­kas, ar jų at­si­ras dau­giau.

Da­bar kaip tik vyks­ta ta­ry­bos na­rių at­ran­ka. Jo­je bus de­vy­ni žmo­nės: trys Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro (ŠPRC) na­riai (mo­ki­nys, mo­ky­to­jas ir ne pe­da­go­gi­nis dar­buo­to­jas), vie­nas Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos at­sto­vas (no­rė­tu­me, kad šio­je veik­lo­je da­ly­vau­tų „švie­ti­mie­tis"), vie­nas Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas bei ke­tu­ri so­cia­li­nių par­tne­rių at­sto­vai, ku­riuos tu­rė­tų de­le­guo­ti aso­ci­juo­tos vers­lo struk­tū­ros.

At­ren­kant pa­sta­ruo­sius ta­ry­bos na­rius, pir­me­ny­bė bus tei­kia­ma dau­giau­siai dar­buo­to­jų tu­rin­čioms įmo­nėms ir įmo­nėms, ku­rios įdar­bi­na ar­ba prii­ma į pra­kti­ką dau­giau­siai mū­sų mo­ki­nių.

Mū­sų so­cia­li­niams par­tne­riams, darb­da­vių at­sto­vams at­si­ras rea­li ga­li­my­bė pa­jaus­ti mū­sų veik­los pul­są, pri­si­dė­ti prie pro­ble­mų spren­di­mo, teik­ti pa­siū­ly­mus, at­si­ras dau­giau konk­re­tes­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo.

– Ar yra įmo­nių, vers­lo aso­cia­ci­jų, no­rin­čių tap­ti ŠPRC da­li­nin­kais?

– Pa­gal mū­sų nau­jus įsta­tus, da­li­nin­kas kol kas vie­nas – Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja. Mū­sų įstai­gos at­ve­ju da­li­nin­ku ga­lė­tų bū­ti tam tik­ra darb­da­vių aso­ci­juo­ta struk­tū­ra, ka­dan­gi mū­sų vyk­do­mų mo­ky­mo pro­gra­mų spekt­ras la­bai pla­tus, di­džio­ji sto­jan­čių­jų da­lis at­vyks­ta iš vi­sos Šiau­lių ap­skri­ties, mes bend­ra­dar­biau­ja­me su dau­ge­liu darb­da­vių, sa­vi­val­dy­bių.

Bū­tų keb­lu, jei da­li­nin­ku tap­tų tik vie­na ku­ri Sa­vi­val­dy­bė ar konk­re­tus darb­da­vys. Da­li­nin­kas tu­ri ne tik siek­ti sa­vų in­te­re­sų, bet įneš­ti sa­vo in­dė­lį, pri­si­dė­ti prie pro­fe­si­nio mo­ky­mo ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo.

Sun­ku ti­kė­tis, kad da­li­nin­ku pa­no­rės tap­ti kaž­ku­ri konk­re­ti įmo­nė, atei­ti su sa­vo ka­pi­ta­lu, pri­si­dė­ti prie dar­bi­nin­kų ren­gi­mo, kai nė­ra ga­ran­ti­jos, kad tie pa­ruoš­ti dar­bi­nin­kai ateis pas juos dirb­ti. Ma­nau, kad vers­lo įmo­nės bū­tų suin­te­re­suo­tos tik to­kiu at­ve­ju, jei Vy­riau­sy­bė jiems už tai nu­ma­ty­tų kaž­ko­kių leng­va­tų.

Kiek ten­ka bend­rau­ti su įmo­nė­mis, jiems da­li­nin­ko sta­tu­sas nė­ra bū­ti­nas. Mes pa­si­ra­šo­me bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, ir jei­gu įmo­nė suin­te­re­suo­ta, kad mo­ki­niai atei­tų pas juos dirb­ti, tai jie ir da­ro vis­ką, kad atei­tų.

Prog­ra­mos to­bu­lin­ti­nos

– Ne­re­tai iš darb­da­vių ten­ka iš­girs­ti, kad pro­fe­si­nės mo­kyk­los ne­pa­ruo­šia rei­ka­lin­gų spe­cia­lis­tų, kad pro­gra­mos pa­se­nu­sios ir pa­na­šiai. Ar pro­fe­si­nėms mo­kyk­loms ta­pus vie­šo­sio­mis įstai­go­mis darb­da­viai ga­lės įsi­trauk­ti į pro­fe­si­nių mo­ky­mo pro­gra­mų kū­ri­mą, ruoš­ti spe­cia­lis­tus sau?

– Mo­ky­mo pro­gra­mų ren­gi­mą šiuo me­tu koor­di­nuo­ja Kva­li­fi­ka­ci­jų ir pro­fe­si­nio mo­ky­mo plėt­ros cent­ras, pro­gra­mos yra de­ri­na­mos su ša­lies ūkio ša­kų eks­per­tų gru­pė­mis. Prog­ra­mos ren­gia­mos pa­gal pro­fe­si­nio mo­ky­mo stan­dar­tus.

Pas­ta­rai­siais me­tais vyks­ta pe­rė­ji­mas prie mo­du­li­nių pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mų, ku­rios kei­čia iki šiol bu­vu­sias da­ly­ki­nes pro­gra­mas.

Mo­ky­mo pro­gra­ma ne­ga­li bū­ti skir­ta konk­re­taus darb­da­vio po­rei­kiams ten­kin­ti, ji tu­ri bū­ti iš­gry­nin­ta, kad pro­gra­mo­je ug­do­mos be­si­mo­kan­čių­jų kom­pe­ten­ci­jos ati­tik­tų tam tik­ros ūkio ša­kos po­rei­kius.

Kar­tais su­lau­kia­me prie­kaiš­tų, kad ne­pa­ruo­šia­me kaž­ko­kių spe­cia­lis­tų. Mes ga­li­me pa­ruoš­ti, bet tu­ri­me ži­no­ti, ko konk­re­čiai rei­kia. Kai tai pa­sa­ko­me darb­da­viams, vis­kas už­si­bai­gia: tai jie lai­ko, tai žmo­nių ne­tu­ri su mu­mis bend­ra­dar­biau­ti.

Kai bu­vo ku­ria­ma mo­du­li­nė pro­gra­ma, įsi­vaiz­da­vau, kad žmo­gus ga­lės bet ka­da atei­ti ir mo­ky­tis, įgy­ti tam tik­rų kom­pe­ten­ci­jų.

Vi­sa pro­gra­ma yra su­skirs­ty­ta mo­du­liais, ir iš vie­no ei­ni į ki­tą, po kiek­vie­no gau­da­mas kom­pe­ten­ci­jų pa­žy­mė­ji­mą, kol ga­liau­siai gau­ni dip­lo­mą. Bet jei tau rei­kia ne dip­lo­mo, o įgy­ti konk­re­čių kom­pe­ten­ci­jų, ga­lė­tum rink­tis konk­re­tų mo­du­lį ir atei­ti mo­ky­tis, kai jis bus dės­to­mas, pa­vyz­džiui, va­sa­rio mė­ne­sį. Pa­si­mo­kai mė­ne­sį, įgy­ji kom­pe­ten­ci­jų ir gau­ni pa­žy­mė­ji­mą.

Kol kas to nė­ra. Vie­na iš pa­grin­di­nių pro­ble­mų – fi­nan­sa­vi­mas, o ir LA­MA BPO tu­rė­tų dirb­ti vi­sus me­tus. Da­bar žmo­gus tu­ri lauk­ti sto­ji­mo lai­ko, o įsto­jęs mo­ky­tis vi­sos pro­gra­mos, at­ski­rų mo­du­lių rink­tis ne­ga­li.

– Ar įmo­nės no­riai įsi­lei­džia jū­sų mo­ki­nius su­si­pa­žin­ti su dar­bo spe­ci­fi­ka, at­lik­ti pra­kti­ką?

– Mes bend­ra­dar­biau­ja­me su dau­ge­liu re­gio­no įmo­nių ir tu­ri­me gra­žių re­zul­ta­tų, bend­rų pro­jek­tų. Ak­tua­liau­sias bend­ra­dar­bia­vi­mas vyks­ta su įmo­nė­mis, ku­rio­se įsi­dar­bins gau­siau­sių mo­ky­mo pro­gra­mų sri­čių ab­sol­ven­tai.

Tai – pa­slau­gų as­me­nims (vi­rė­jo, kon­di­te­rio, pa­da­vė­jo ir bar­me­no, sve­čių ap­tar­na­vi­mo dar­buo­to­jo, kir­pė­jo, hi­gie­ni­nės kos­me­ti­kos kos­me­ti­ko), vers­lo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo (lo­gis­to eks­pe­di­to­riaus, par­da­vė­jo, ap­skai­ti­nin­ko ir ka­si­nin­ko, vi­zua­li­nės rek­la­mos ga­min­to­jo), in­ži­ne­ri­jos (su­vi­rin­to­jo, elekt­ri­ko, au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko), ar­chi­tek­tū­ros ir sta­ty­bos (ap­dai­li­nin­ko, san­tech­ni­ko, sta­liaus) mo­ky­mo pro­gra­mos.

Ki­ta ver­tus, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad da­lis įmo­nių dar ne­ro­do in­te­re­so bend­ra­dar­biau­ti, pri­si­dė­ti prie pro­fe­si­nio mo­ky­mo or­ga­ni­za­vi­mo.

Mo­ky­mo­si ba­zė ir są­ly­gos kei­čia­si

– Ar vi­sų ŠPRC sky­rių mo­ky­mo ba­zė ten­ki­na po­rei­kius?

– La­biau­siai in­ves­ti­ci­jų rei­kia Bui­ti­nių pa­slau­gų sky­riaus pa­sta­tams at­nau­jin­ti, me­ta­lo ap­dir­bi­mo stak­li­nin­ko, au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko, vi­zua­li­nės rek­la­mos ga­min­to­jo, minkš­tųjų bal­dų res­tau­ra­to­riaus mo­ky­mo pro­gra­mų įran­gai at­nau­jin­ti.

Per praė­ju­sius aš­tuo­ne­rius me­tus į ŠPRC pa­sta­tus, mo­ky­mo įran­gos at­nau­ji­ni­mą in­ves­tuo­ta dau­giau kaip 5 mi­li­jo­nai eu­rų, iš ku­rių 4,5 mi­li­jo­no – Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma.

Me­cha­ni­kos sky­riu­je tu­ri­me pui­kias su­vi­ri­ni­mo, san­tech­ni­kos dirb­tu­ves. Vi­sas at­nau­jin­tas Pre­ky­bos ir vers­lo sky­rius. J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je šie­met pra­dė­si­me bend­ra­bu­čio re­mon­tą, ki­tais me­tais re­mon­tuo­si­me bend­ra­bu­tį Gar­di­no gat­vė­je. At­nau­jin­tos ir at­nau­ji­na­mos sky­rių val­gyk­los.

– Ar yra pro­fe­si­jų, ku­rios ne­su­lau­kia ar  su­lau­kia ma­žai su­si­do­mė­ji­mo? Ko­kios pro­fe­si­jos po­pu­lia­riau­sios?

– Kas­met prii­ma­me apie tūks­tan­tį be­si­mo­kan­čių­jų. Ne­pa­kan­ka­mo su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kia siu­vė­jo, me­ta­lo ap­dir­bi­mo stak­li­nin­ko, sta­liaus mo­ky­mo pro­gra­mos. Po­pu­lia­riau­sio­mis ga­li­ma įvar­din­ti vi­rė­jo, kon­di­te­rio, pa­da­vė­jo ir bar­me­no, au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko, su­vi­rin­to­jo, hi­gie­ni­nės kos­me­ti­kos kos­me­ti­ko, ap­dai­li­nin­ko, kom­piu­te­ri­jos mo­ky­mo pro­gra­mas.

Gal­būt į kai ku­rias spe­cia­ly­bes mo­ki­niai ne­sto­ja, nes nė­ra tik­ri, kad jas bai­gę tu­rės dar­bą. Gal kar­tais tie­siog trūks­ta in­for­ma­ci­jos, rek­la­mos.

Šie­met pa­ga­liau su­rin­ko­me san­tech­ni­kų tęs­ti­nio mo­ky­mo gru­pę. Nors at­ro­do to­kia rei­ka­lin­ga spe­cia­ly­bė ir šios sri­ties spe­cia­lis­tai ge­rai už­dir­ba, bet mo­ki­niams kaž­ko­dėl ne­pat­rauk­li. Gal dėl to, kad kai pa­sa­kai „san­tech­ni­kas“, vi­si pir­miau­sia ka­na­li­za­ci­jos an­gą įsi­vaiz­duo­ja.

– Ko­kio am­žiaus mo­ki­nių tu­ri­te dau­giau­siai?

– Mo­ki­nių am­žius svy­ruo­ja nuo 15 iki 60 me­tų. Dau­giau kaip 70 pro­cen­tų mo­ki­nių yra 15–20 me­tų.

Po­pu­lia­rios tęs­ti­nio mo­ky­mo gru­pės, ku­rio­se mo­ko­si dau­giau vy­res­nio am­žiaus mo­ki­niai. Jie tu­ri di­des­nę gy­ve­ni­mo pa­tir­tį, at­sa­kin­gai prii­ma spren­di­mus, yra mo­ty­vuo­ti, ži­no, ko no­ri. Prieš ke­le­rius me­tus tu­rė­jo­me 60-me­tę mo­ki­nę, ku­ri tu­rė­jo ke­pyk­lė­lę ir jai rei­kė­jo pa­žy­mė­ji­mo li­cen­ci­jai pra­tęs­ti.

Man pa­tin­ka, kad į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą ga­li atei­ti įvai­raus am­žiaus žmo­nės. Jei­gu dar star­tuo­tų iš­baig­ta mo­du­li­nė sis­te­ma, vi­sai bū­tų pui­ku.

Anks­tes­niais me­tais bu­vo po­pu­lia­ru po aukš­to­jo moks­lo atei­ti įgy­ti pra­kti­nių įgū­džių į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą, kas­met apie 100 to­kių žmo­nių priim­da­vo­me. Net ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jas pa­bai­gę atei­da­vo pas mus ir lik­da­vo pa­ten­kin­ti.

Da­bar už vals­ty­bės lė­šas mo­ki­nys ga­li įgy­ti tik vie­ną pro­fe­si­ją, ant­ra jau yra mo­ka­ma. Ne­mo­ka­mas ir tęs­ti­nis moks­las, bet tu­ri su­si­da­ry­ti ne ma­žes­nė kaip 12 žmo­nių tęs­ti­nio mo­ky­mo gru­pė. Jei­gu to­kia gru­pė ne­su­si­da­ro, mo­ky­tis ga­li­ma už sa­vo lė­šas. Dve­jų me­tų pro­gra­ma pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je kai­nuo­ja iki 2 tūks­tan­čių eu­rų.

– O pro­fe­si­jos mo­ky­to­jų ar pa­kan­ka­mai tu­ri­te?

– Dėl ma­žė­jan­čio be­si­mo­kan­čių­jų skai­čiaus kol kas iš­si­ver­čia­me. Ta­čiau yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad grei­tu lai­ku trūks in­ži­ne­ri­nės, ga­my­bos ir per­dir­bi­mo sri­čių pro­fe­si­jos mo­ky­to­jų, taip pat gam­tos moks­lų mo­ky­to­jų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro di­rek­to­rius Sau­lius Dar­gu­žas sa­ko, jog kol kas sun­ku spė­ti, kas pa­si­keis pro­fe­si­nėms mo­kyk­loms ta­pus vie­šo­sio­mis įstai­go­mis, ar liks vie­nas da­li­nin­kas (Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja), ar jų at­si­ras dau­giau.

„Kar­tais su­lau­kia­me prie­kaiš­tų, kad ne­pa­ruo­šiam kaž­ko­kių spe­cia­lis­tų. Mes ga­li­me pa­ruoš­ti, bet tu­ri­me ži­no­ti, ko konk­re­čiai rei­kia“, – sa­ko Saulius Dar­gu­žas.