Prie suskilusios valties

Prie suskilusios valties

 

IRKLUOTOJŲ SPORTO BAZĖ GALI SUSMIGTI Į ŽEMĘ

Sostinėje iškilus Valdovų, Prokuratūrų, Seimo naujiesiems rūmams, griūva Šiaulių irklavimo bazės mediniai pastatai. Dešimtis metų skaičiuoja sportininkų valtys. Ir tokiomis sąlygomis Šiauliuose gimsta irklavimo čempionai. Sportininkai ir treneriai turi viltį — nauja irklavimo bazė, nes senoji vieną dieną tiesiog susmigs į žemę. Dėl lėšų stygiaus šiauliečiams sykį jau nuplaukė Olimpiada.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Olimpiada nuplaukė

Lengvasvorių porinės dvivietės įgula Andrius Jankauskas ir Aleksandras Blinovas buvo arti galimybės dalyvauti 2004 metų Olimpinėse žaidynėse Atėnuose.

Sportininko treneris Stasys Valauskas įsitikinęs — šiauliečiai būtų patekę į Olimpiadą. Tereikėjo daugiau dėmesio ir lėšų, kurių paskutiniais rengimosi metais ir pritrūko.Treneris atsimena: sportininkai rengėsi Trakuose, o jis telefonu vadovaudavo iš Šiaulių. Auklėtiniai, taupydami pinigus, patys gaminosi valgyti — ant elektrinės plytelės kepdavo bulves.

Andriui nelengva prisiminti taip arti buvusį kelialapį į Olimpines žaidynes.

Jau pirmajame etape Šveicarijoje, pasak sportininko, buvo išleisti visi sezono pinigai. O sportininkų laukė vienas po kito pasirengimo etapai ir atrankos varžybos, bet lėšų atstatomosioms priemonėms, vitaminams — nebuvo.

„Jėgos silpo. Jautėmės nereikalingi Lietuvoje. Prieš varžybas Ispanijoje jau vaikščiojome skersi. Tą periodą atsimenu, kaip per rūką. Sukilo aukšta temperatūra. Sveikata neatlaikė — sportinė karjera baigėsi“, — apie neišsipildžiusią svajonę pasakoja irkluotojas.

Sportininkas atviras — buvo labai skaudu, kai dužo gyvenimo siekis, išsapnuotas naktimis.

„Sėdėdavau fotelyje ir linguodavau — buvau pripratęs prie bangų, o vieną dieną išgirdau: “Viso gero“. Galimybė jau buvo delne, nes mūsų pasirengimas buvo labai aukšto lygio. Kai žiūrėjau, kaip Olimpiadoje irkluoja Taivanio sportininkai, buvo tiesiog liūdna“, — sako sportininkas.

Irkluotojui skaudu, kad ne vienas talentas, susidūręs su skaudžia realybe, pasitraukė iš irklavimo. Buvo nereikalingas. Sportininkas ironizuoja — skrandžiui nepasakysi: šiandien nevalgau, bet ryt du kartus pavalgysiu.

Andrius karčiai šypsosi: tas pačias kalbas, kad viskas tuoj bus sutvarkyta, girdėjo tik pradėjęs sportuoti — 1997 metais. Niekas nepajudėjo iki šiol.

Sustojęs laikas

Irkluotojų bazė Šiauliuose įsikūrusi prie Talkšos ežero. Medinių pastatų vidus — pūvantis, suplėkęs. Sminga grindys, per iškrypusias sienas į patalpą griūva žemės.

Remonto šios patalpos nematė nuo pastatymo. Pirmą kartą atvykusiam sunku įsivaizduoti, kad čia vasarą treniruojasi sportininkai, nes patalpos atrodo seniai nenaudojamos. Nėra nė elementarių sąlygų — nusiprausi, persirengti. Drėgmė, šalta.

Žiemą sportininkai pluša Ragainės vidurinės mokyklos rūsyje — buvusioje katilinėje. Čia stovi treniruokliai.

Irklavimo treneriai S. Valauskas, Robertas Barzinskis ir Alius Stiška sako, kad irkluotojų sąlygos nesikeitė kelis dešimtmečius, o inventorius — likęs nuo tarybinių laikų. Būna, jog nuo senumo valtys lūžta.

Dauguma valčių — 1985 metų. Tai buvo paskutinė gauta partija iš Rygos. Dabar tokios valtys nebegaminamos. Treneriai šypsosi — dėl amžiaus jos vėl pradėjo brangti. Ir gailisi, kad neišsaugojo senųjų irklų — dabar išmainytų į naujus.

Per devyniolika nepriklausomybės metų įsigyta tik viena valtis, keturios poros irklų ir vienas žiemos treniruoklis. Vius tuos metus savais keliais treneriai kaupė inventorių.

Irkluotojas Mantas Marašauskas sportuoti pradėjo prieš aštuonerius metus. Kai atėjo pirmą kartą, buvo labai daug sportininkų, bet daugelį atbaidė sudėtinga finansinė padėtis ir sąlygos. Mantą treniruotėse sulaikė gera atmosfera ir draugai.

„Pats tvarkau valtį — susitvarkau, kaip man geriau. Tik dalys kainuoja. O varžybų maistas — sumuštiniai“.

Čempionai — be blizgesio

Treneris S. Valauskas sako, kad irklavimas visoje Lietuvoje išgyvena sunkų laikmetį: kiek geriau sportininkams, esantiems arčiau sostinės, neblogai laikosi klaipėdiečiai.

Šiuo metu Šiauliuose irkluoja apie 60 sportininkų. Iš Irklavimo federacijos šiauliečiai lėšų negauna, o iš miesto biudžeto per metus skiriama 1400 litų. Šių pinigų užtenka kurui nuvykti į tris varžybas. Apie maistpinigius treneriai nebesvajoja. Padeda tėvai, būna, kad lėšas aukoja ir treneriai.

Šiauliečiai džiaugiasi „didžiuliu pasiekimu“ — prieš keletą metų įsigijo valčių transportavimo į varžybas konstrukciją. Anksčiau varžovai, pamatę pritvirtintas valtis, iš toli juokdavęsi: “Šiauliai atvažiavo!“ Dabar kabarotis, tvirtinant valtis, nebetenka.

„Vaikai nėra išlepę. Mums nereikia prabangių salių“, — sako S. Valauskas.

Be blizgesio gimsta čempionai. 2003 metais Eimantas Grigalius tapo Pasaulio jaunių čempionu. A. Blinovas ir A. Jankauskas su dviviete Pasaulio čempionate yra laimėję 10 vietą. Čempionatuose aukštas vietas yra iškovoję Jurgita Rimidytė, Marius Vaitiekus, Evaldas Bardzinskis. Paūgėjo ir Vijoliuose ugdomų jaunųjų irkluotojų karta. Mindaugas Balčiūnas Lietuvos žiemos irklavimo čempionate šiemet iškovojo trečiąją vietą.

Bet trenerius jau dabar kamuoja nerimas. Ateis dvylikta klasė, o su ja — aklavietė. Dar viena problema iškyla vasarą, kai vaikams prasideda vasaros atostogos. Jaunieji irkluotojai glaudžiasi nameliuose prie Talkšos, maitinasi už savo lėšas. Treneriai jaudinasi — ir jie išaugs, išeis. O jei dar vasarą išvažiuos dirbti? Viskas nueis niekais.

Šiandien irkluotojus gelbėja entuziazmas ir viltis — būsima nauja irklavimo bazė. Treneriai tikisi, kad su baze ateis ir didesnis dėmesys šiai sporto šakai.

TRENIRUOTĖ: Žiemą irkluotojai treniruojasi Ragainės mokyklos rūsyje. Sportininkai sako apsieiną be blizgesio: svarbu, kad yra, kur treniruotis.

DRĖGMĖ: Irkluotojų persirengimo kambaryje — drėgna ir šalta.

ŽEMĖS: Per pūvančias sienas į vidų veržiasi žemės.

GRINDYS: Valtinės grindys nuo drėgmės ir laiko išsiklaipė. 

KORIDORIUS: Pastato koridorių sienos — gerokai pakrypusios. 

VILTIS: Irkluotojų treneris Stasys Valauskas sako, kad sportininkai gyvena entuziazmu ir naujos irklavimo bazės viltimi. Per 21-erius trenerio darbo metus Šiauliuose treniruočių sąlygos nesikeitė. 

NUOSKAUDA: Irkluotojas Andrius Jankauskas su širdgėla prisimena nuplaukusią olimpinę svajonę. 

 

 

Irklavimo bazė įsikūrusi kelių dešimtmečių senumo mediniame pastate, nemačiusiame remonto.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

išnaša: „Dauguma valčių — 1985 metų. Tai buvo paskutinė gauta partija iš Rygos. Dabar tokios valtys nebegaminamos.

KOMENTARAS

Ieško privataus investuotojo

Aistė ŽALEVIČIENĖ, Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja:

— Situacija tokia: yra parengta visa reikalinga irklavimo bazės techninė dokumentacija. Pagal techninį projektą, skaičiuotą praėjusių metų kaina, sąmata buvo 70 milijonų. Šiandien kaina yra sumažėjusi.

Dabartinėje situacijoje yra vienintelis variantas: ieškoti privataus investuotojo ir irklavimo trasos statytoją rasti koncesijos būdu. Investuotojas pastatytų, o mes atiduotume teisę ją valdyti. Visa kita — derybų objektas.

Užsienio investuotojus projektas domina, bet kokie bus konkretūs jų veiksmai investicijų sąstingio metu, sunku pasakyti. Šis projektas buvo pristatytas kinų delegacijai, domėjosi ir šveicarai. Jie išsivežė medžiagą nagrinėti ir svarstyti. Kada bus skelbiamas konkursas, dar neaišku.

Sportininkams būtų sudėtinga tikėtis, akd kažkas įvyks per metus ar pusantrų. Tik ežero valymo darbai tęsis — esame parengę paraišką.