Naujausios
Prie mokyklų laužo šyla politikų reitingai?
Mažėjantis mokinių ir didėjantis trūkstamų lėšų skaičius rodo, kad Šiaulių rajono mokyklose reikia pertvarkos. Kažką sujungti, kažką uždaryti. Artėjant rinkimams prie rusenančio mokyklų laužo politinius reitingus sumanė pasišildyti rajono politikai. Jiems įsikišus vienos mokyklos taps „lygesnės“ už kitas?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Faktai ir skaičiai „kvepia eglišakiais“
Į Šiaulių rajono mokyklas 2012 metų rugsėjį atėjo 4 568 mokiniai, 2017-ųjų rugsėjį – 3 482. Per penkerius metus rajone sumažėjo 1 086 mokiniais, arba beveik ketvirtadaliu – 23,8 procento.
Nuo 2016 metų rugsėjo iki 2017-ųjų rugsėjo iš rajono mokyklų „išnyko“ 177 mokiniai. Mokinių mažėja beveik visose rajono mokyklose, tačiau kai kuriose – iki kritinės ribos.
Vien Kuršėnų mokyklose per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo 2 024 iki 1 593 mokinių, arba net ketvirtadaliu.
Skaičiai rodo, kad Dirvonėnų mokykloje-daugiafunkciame centre beliko vos per 20 mokinių (nuo 2012 metų mokinių sumažėjo beveik 66 procentais), o Verbūnų mokykloje-daugiafunkciame centre liko tik 28 mokiniai.
Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetui teigė, kad vertinant mokinio krepšelio lėšas, 2018 metais tik viena rajono mokykla – Ginkūnų S. ir V. Zubovų – turi lėšų krepšelį, kuris leidžia „pilnai užtikrinti higienos normas ir ugdymo planą“.
Visos kitos mokyklos turi „minusinius krepšelius“, o tai reiškia, kad lėšų nebeužtenka ir po truputį rėžiama per ugdymą – neformalųjį švietimą, pasirenkamuosius modulius, mokoma jungtinėse klasėse.
Vedėjos J. Šertvytienės skaičiavimu, šiuo metu rajono švietimui trūksta apie 200 000 eurų, kad būtų užtikrintas visas ugdymo planas.
„Tai labai didelė pinigų suma ir labai didelė skriauda mokykloms, vaikams. Privalome subalansuoti tinklą. Labai blogai, jeigu vietoje valstybės numatytų, pavyzdžiui, keturiolikos pasirenkamųjų dalykų (modulių), kai kuriose mokyklose negalime pasiūlyti nė vieno. Argi tai kokybiško švietimo užtikrinimas?“ – retoriškai klausė J. Šertvytienė.
Vedėja skaičiavo, kad nieko gero „nesišviečia ir ateityje“, kai kurios mokyklos susitrauks dar labiau.
„Eglišakių kvapas!“ – replikavo Tarybos opozicijoje dirbantis konservatorius Petras Andruškevičius. „Baisūs skaičiai...“ – antrino „valstietis“ rajono meras Antanas Bezaras.
Per šią kadenciją tenka pertvarkyti mokyklų tinklą nebe pirmą kartą. Prie šios kadencijos valdančiųjų jau „krito“ Žarėnų mokykla.
Išeitis – pertvarkyti ir perdėlioti
Dabar siūloma nauja pertvarka. Dirvonėnų ir Verbūnų mokyklos-daugiafunkciai centrai dėl mažo mokinių skaičiaus taptų struktūriniais padaliniais: Dirvonėnų mokykla – Kuršėnų Stasio Anglickio jau nuo šių metų rugsėjo, o Verbūnų – Kužių gimnazijos nuo 2019 metų rugsėjo.
Taip pat Tarybai siūloma patvirtinti, kad Daugėlių pagrindinė bei Stasio Anglickio mokyklos taptų progimnazijomis, o tai reiškia nebeformuotų nuo šių metų rugsėjo 9–10 klasių.
Greta šių mokyklų pertvarkos dokumentuose figūruoja ir Pavenčių mokykla-daugiafunkcis centras.
Pasak J. Šertvytienės, Kuršėnuose vis dar vyrauja pagrindinės mokyklos, kuriose teikiamas išsilavinimas nuo 1 iki 10 klasės.
„Būtų logiška, kad mokiniai, kurie žino savo kryptį ir sieks aukštojo mokslo, vidurinio mokslo siektų gimnazijoje nuo pat 9 klasės. O tie, kurie abejoja, galėtų eiti į profesinio rengimo mokyklas Šiauliuose arba Kuršėnuose, kur gautų pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą drauge su specialybe arba be jos“, – svarstė Švietimo skyriaus vedėja.
Pasak jos, L. Ivinskio gimnazija šiemet išleidžia 123 dvyliktokus ir „yra pasirengusi priimti Kuršėnų mokinius iš visų Kuršėnų mokyklų, baigusius 8 klases, nes tokių mokinių Kuršėnuose tėra 128“.
Vedėja paaiškino, kad Kuršėnuose tėra keturi „9–10 klasių mokinių komplektai“, kurie visi tilptų L. Ivinskio gimnazijoje. Plius, vedėjos skaičiavimu, L. Ivinskio gimnazijoje devintokams yra dvylika pasirenkamųjų dalykų – tiek nėra nė vienoje pagrindinėje mokykloje.
Lošiame politinėmis kortomis?
„Mes esam už!“ – džiaugėsi komplektų „perdavimu“ L. Ivinskio gimnazijai socialdemokratė Tarybos narė Roma Albrikienė, kuri dirba L. Ivinskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.
Aktyviai apie „logišką veiksmą“ perkelti į šią gimnaziją visus Kuršėnų devintokus ir dešimtokus reiškėsi ir kitas L. Ivinskio gimnazijos darbuotojas – istorijos mokytoju dirbantis socialdemokratas Tarybos narys Rolandas Tamošaitis.
Ir R. Albrikienė, ir R. Tamošaitis balsavo dėl mokyklos, kurioje jie dirba. Viešieji ir privatūs interesai pamiršti? R. Albrikienė yra Tarybos Etikos komisijos pirmininkė.
„Šiaulių kraštas“ neseniai rašė, kad Etikos komisija „prausia“ kelis „valstiečius“, kurie nenusišalino balsuodami komitetuose dėl šiukšlių kainų su jais susijusiose įmonėse ir taip galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
„Valstiečiai“ neliko skolingi ir patys apskundė Etikos komisijos vadę R. Albrikienę dėl spaudimo nebalsuoti. Rajono politiniai žaidimai pasiekė ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, bet ši „perdelegavo“ šį klausimą atgal į Tarybą.
Aštrėjant Kuršėnų mokinių dalyboms, Švietimo, kultūros ir sporto komitete nuolat buvo akcentuojama, kad pagrindinėms mokykloms tapus progimnazijomis, apie aukštuosius mokslus nesvajojantys mokiniai gali rinktis Kuršėnų politechnikos mokyklą. Ji teikia ir vidurinį, ir pagrindinį išsilavinimą drauge su profesija arba be jos. Posėdyje buvo užsiminta, kad dalis mokinių kratosi „proftechninės“ perspektyvos, bet tai esanti „labai gera mokykla“.
Kuršėnų politechnikos mokyklai vadovauja valdančiojoje daugumoje rajono Taryboje dirbanti liberalė Regina Rupšienė.
Kurie išskirtiniai?
Ambicingiausia kova vyksta dėl Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja J. Šertvytienė pateikė skaičius, kad būtent šis centras turi didžiausią „minusinį krepšelį“ tarp pagrindinį išsilavinimą teikiančių mokyklų – net 72 000 eurų.
Tačiau, pasak vedėjos J. Šertvytienės, kitos dvi mokyklos – Daugėlių ir S. Anglickio – sutinka tapti progimnazijomis ir atsisakyti komplektuoti 9–10 klases, o Pavenčių mokykla nesutinka su tinklo pertvarka.
Pagrindinėse mokyklose būtent 9–10 klasės dėl to, kad mokinių mažai, o ugdymas dėl padaugėjusių mokomųjų, pasirenkamųjų dalykų pabrangsta, neša didžiausius nuostolius.
Diskutuojant dėl Pavenčių mokyklos noro likti pagrindine mokykla, Švietimo, kultūros ir sporto komitete skambėjo konservatoriaus Alfredo Jonuškos pavardė. Esą politikas renkasi politinius dividendus, nes čia mokėsi ir mokosi jo vaikai, jis pats baigė šią mokyklą, dalyvauja mokyklos tarybos veikloje.
„Suprantame, kad (į Tarybos posėdį) bus iškviesti tėvai, vėl – piketai...“, – po siūlymo nedaryti išlygų Pavenčių mokyklai sakė R. Albrikienė.
„Jeigu mokyklos bendruomenė dirba normaliai ir mato į priekį, kodėl ją reikia priverstinėmis priemonėmis mažinti ar versti eiti, pavyzdžiui, į proftechninę mokyklą?“ – į klausimą, kodėl advokatauja Pavenčių mokyklai sakė A. Jonuška.
Politikas teigė žinąs, kad Pavenčiai turi „minusinį krepšelį“, bet nesupranta, kaip jis galėjo atsirasti, kai „mokykla pilna vaikų, sukomplektuotos klasės“.
Ar kovoje dėl mokyklų ir mokinių nugalės politinės srovės ar skaičių kalba, paaiškės priešvelykinę savaitę – antradienį vyksiančiame Šiaulių rajono tarybos posėdyje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kuršėnų Stasio Anglickio mokykla atiduos Lauryno Ivinskio gimnazijai savo devintokus ir dešimtokus.
Šiaulių rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė kvietė politikus skaičiuoti – mokinių mažėja, pinigų trūkumas didėja.
Šiaulių rajono Tarybos narė ir L. Ivinskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Roma Albrikienė komitete balsavo ir dėl savo darbovietės.
Konservatorius Alfredas Jonuška atmeta kaltinimus politikavimu dėl Pavenčių mokyklos daugiafunkcio centro, kurią pats baigė, mokėsi ar tebesimoko jo vaikai.
