Naujausios
Prie malūno atgimė mūšio laukas
Vakar Radviliškyje surengta pirmoji šalyje Nepriklausomybės kovų — 1919 metų mūšio prieš bermontininkus — inscenizacija. Mūšis prie Radviliškio malūno sukvietė būrį žiūrovų pamatyti tikroviškai atkurtus istorinius įvykius, turėjusius didelės reikšmės Lietuvos nepriklausomybės kūrimo procese.
Laima AGANAUSKIENĖ
Mūšio inscenizacijoje — apie 80 rekonstruktorių
Dar gerokai prieš renginį istorinio mūšio rekonstruktoriai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos karo bei karybos istorijos klubų pradėjo ruoštis kovai. Prie istorinio Radviliškio miesto malūno buvo tempiami gynybiniai maišai, šovinių dėžės, išbandomi ginklai, pro malūno plyšius žvilgčiojo ten pasislėpę „bermontininkai“.
Bermontininkų vaidmens ėmėsi svečiai iš užsienio — latvių klubai „Latviešų karavirs“ ir “Redut“ bei estų klubo “Frontline“ atstovai. Klubai iš Lietuvos — “Grenadierius“, “Kauno tvirtovės įgula“ ir Klaipėdos karybos istorijos klubo nariai įkūnijo už savo laisvę aršiai kovojusius Lietuvos kariuomenės karius.
Mūšio belaukiantys latviai juokavo: jų į mūšį atvažiavo visas būrys, bemaž 30 kariūnų. Jiems šiemet — tai jau dešimta mūšio inscenizacija, tačiau tokioje dar neteko dalyvauti. Svečiai yra dalyvavę įvairių mūšių inscenizacijose Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, daugiausia jiems yra tekę inscenizuoti antrojo pasaulinio karo įvykius.
Estų klubui „Frontline“ atstovavę šeši kariūnai, vadovaujami vado Andrejaus Lazurino, irgi nebe pirmą kartą šiemet dalyvavo mūšių rekonstrukcijose. Pasak klubo narės Karinos Grinenko, vadinamos “Ogoniok“ slapyvardžiu, jiems tai — ne tik įdomus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir galimybė prisiliesti prie istorijos, pabendrauti su bendraminčiais.
„Mūsų klubuose suaugusieji žaidžia karą. Yra pas mus ir aštuoniolikmečių, ir jau žilagalvių karių. Labai džiaugiamės, kad mus pakvietė rekonstruoti lietuviams svarbų mūšį“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Karina.
Susigrūmė dvi kariuomenės
Lygiai vidurdienį mūšio rekonstrukcijos dalyviai užėmė kiekvienas savo poziciją, ir mūšis prasidėjo: bermontininkams užpuolus šeimą, įsižiebė konfliktas ir į kovą įsitraukė lietuvių karių pajėgos. Lauke prie Radviliškio malūno užvirė apie valandą trukusi kova: šaudė ne tik šautuvai, bet ir pabūklai, kilo ugnies ir dūmų kamuoliai, arklių tempiami vežimai iš mūšio lauko vežė sužeistus lietuvių karius.
Kad žiūrovams būtų aiškios istorinės detalės, visa mūšio eiga buvo detaliai komentuojama.
Dviejų kariuomenių mūšis, kaip ir 1919 metais, baigėsi Lietuvos kariuomenės pergale. Radviliškis svarbus Lietuvos nepriklausomybės kūrimo istorijoje, nes pergalė prieš pulkininko Bermonto grupes turėjo didelės reikšmės.
Radviliškiečiams parengti mūšį padėjo Oro gynybos bataliono kariai, kariuomenės inžinieriai, talkino jaunieji šauliai, savanoriai, daug prisidėjo projekto „Bermontininkai retrospektyvoje“ idėjos autorius, konsultantas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas.
Po inscenizuoto mūšio visų laukė kareiviška košė ir P. Meškėlos, J. Miliaus, V. Kovoliovo koncertas, skirtas mūšiui ties Radviliškiu atminti.
Autorės nuotr.
EFEKTAI: Mūšio prieš bermontininkus rekonstrukcijai buvo panaudoti ir pirotechnikos efektai
SUSIDOMĖJIMAS: Pažiūrėti mūšio su bermontininkais inscenizacijos susirinko būrys žiūrovų. 
KOŠĖ: Po renginio — siurprizas žiūrovams ir dalyviams: keli šimtai porcijų Oro gynybos bataliono virėjų išvirtos kareiviškos košės.
PASIRENGIMAS: Lietuvos kariuomenė ruošiasi mūšiui.
AUTENTIKA: Klubų nariams itin svarbi tuometinių įvykių autentika, todėl jie pasirūpino, kad ir apranga, ir amunicija kuo tiksliau atitiktų 1919 metų istorinius įvykius.
PERGALĖ: Po bemaž valandą trukusio mūšio — istorinė Lietuvos kariuomenės pergalė prieš bermontininkus.
