Prezidentas siūlo ankstinti mokyklinį amžių: kainuos beveik 100 milijonų eurų

Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Prezidentas siūlo jau nuo 2021 metų užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos – priešmokyklinio ugdymo ankstinimą vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 metų siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyvoms ankstinti priešmokyklinį ir pradinį mokymą bei užtikrinti privalomą ikimokyklinį mokymą socialiniai jautrioms šeimoms iš biudžeto numatoma skirti apie 90 milijonų eurų. Prezidento pasiūlymai turėtų būti svarstomi Seimo rudens sesijoje.

„Ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui socialinės rizikos vaikams yra iki 10 milijonų per mokslo metus, pasirengimas priešmokykliniam yra 11 mln. su trupučiu, pasirengimas pradiniam yra 7,5 milijono, – po susitikimo su švietimo bendruomenės atstovais teigė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.

„Plius reikia dar apie 7 milijonų pedagogų kvalifikacijai, rengimui, pertobulinimui, kitaip tariant, parengimui, kad jų būtų. Skirstant šias sumas gauname apie 90 milijonų per šešerius metus“, – pridūrė jis.

„Tai yra labai toli numatantis, ilgas procesas ir jo vaisius mes pamatysime ne anksčiau kaip po 6-10 metų. Bet tai reikia padaryti, nes mūsų jaunimas greitai sensta, mūsų akceleracija yra milžiniška, mūsų mažojo jaunimo gebėjimai keičiasi kas kiekvienas penkmetis ir dar greičiau“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakeimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

„Pagrindiniai punktai, į ką bus atkreipiamas dėmesys, yra infrastruktūra, mokytojai, (švietimo – ELTA) pagalbos specialistai, vadovėliai. Būtent tai yra, kas daro šį veiksmą ilgamečiu. Taigi aš tik galiu pasidžiaugti, kad turime tokį stiprų rėmėją – Lietuvos Respublikos prezidentą“, – akcentavo jis.

Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė taip pat akcentavo palaikanti šalies vadovo siūlymus.

„Tai, mano manymu, yra sisteminis žingsnis vienodų galimybių suteikimo visiems vaikams įgyti kokybišką išsilavinimą link. Antras labai svarbus aspektas, kad tai taip pat yra sisteminis žingsnis mažinant socialinės nelygybės poveikį, ypač švietimo sektoriuje“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

S. Mačiukaitė-Žvienienė taip pat nurodo, kad panašius siūlymus buvo pateikusi ir Lietuvos švietimo taryba, siekdama spręsti problemas ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo srityje bei užtikrinti lygias galimybes vaikams iš socialiai jautrių šeimų.

„Dar pavasarį mes pateikėme savo siūlymus dėl švietimo politikos strateginių krypčių, kuriame vienas iš siūlymų buvo labai aiškiai susietas su privalomu ikimokykliniu ugdymu žemesnį socekonominį statusą turintiems vaikams. Taip pat labai aiškiai išsakėme savo poziciją dėl ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programos susiejimo, kad ankstyvasis ugdymas ir ypač ikimokyklinis ugdymas taptų formalios švietimo programos dalimi“, – akcentavo ji.

LŠT pirmininkė taip pat akcentavo vaikų iš socialiai jautrių šeimų atotrūkio problemą ir tai, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų rečiau įgyja vidurinį išsilavinimą.

S. Mačiukaitė-Žvinienė taip pat džiaugėsi, kad G. Nausėdos pateiktose Švietimo įstatymo pataisose dėmesys yra skiriamas vaiko pasirengimui eiti į mokyklą.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad prezidento pataisose, kurias mes šiandien matome, yra akcentuojamas vaiko pasirengimas ateiti į mokyklą ir galimybė šiandien atsižvelgiant į tai, ar vaikas yra pasirengęs eiti į mokyklą, sudaryti jam sąlygas mokytis priešmokyklinio ugdymo programoje vienerius ar dvejus metus. Tai yra vienareikšmiškai tas žingsnis, kuris sukuria vienodas sąlygas įgyti kokybišką išsilavinimą ateityje“, – akcentavo ji.

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad dėl prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvų ankstinti priešmokyklinį ir pradinį mokymą bei užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą socialiai jautrioms šeimoms sprendimus turėtų priimti jau naujai išrinktas Seimas bei suformuota nauja Vyriausybė.

„Tai tikrai ne šios dienos ir ne šios minutės darbotvarkės klausimas. Matyt, ir prezidentas tai turėjo omenyje, kad tai yra jau kitos Seimo daugumos ir kitos Vyriausybės klausimas. Aš manau, kad švietimas bus vienas iš prioritetinių klausimų, ir politinės jėgos apsispręs, kas buvo nepilnai padaryta ar ne iki galo mums pavyko įgyvendinti, kalbant apie švietimo sistemos ateitį. Tai turėtų būti kompleksiniai dalykai, ne vien, pavyzdžiui, (mokyklinio – ELTA) amžiaus keitimas“, – savo nuomonę išsakė Vyriausybės vadovas.

Prezidentūra siūlo jau nuo 2021 metų užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos – priešmokyklinio ugdymo ankstinimą vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 metų siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.