Naujausios
Premjeras Saulius Skvernelis, kartu su meru Vitalijumi Gailiumi simboliškai perkirpdamas juostelę, atidarė biodujų jėgainę UAB „Biometana“. Ją pašventino Skaistgirio klebonas Andrius Trakšelis.
„Tai – Lietuvos kūrybinis produktas, kuriame susijungia verslas, žemės ūkis ir inovacijos. Siekiame, kad kuo daugiau atsirastų tokių ūkių, kad daugiau būtų žalios Lietuvos“, – teigė Premjeras S. Skvernelis.
O Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas sakė tikintis, kad po kelerių metų čia galės atvažiuoti pasipildyti automobilio baką dujomis.
Biodujų jėgainėje bus gaminama elektros ir šiluminė energija, deginant kogeneratoriuje pasigamintas biodujas. Planuojama pagaminti apie 800 kilovatų elektros ir tiek pat šiluminės energijos, kuri, pasak direktoriuas Aušrio Grybės, iš esmės bus naudojama savo reikmėms – karvidžių komplekse ir paukščių skerdykloje Alsiuose. Kai skerdykla nedirbs, elektros energija bus parduodama stambiesiems pirkėjams.
Biodujų jėgainė per parą sunaudos 83,8 tonų bioskaidžių žaliavų ir pagamins 298 kubinius metrus biodujų per valandą.
Šiuo metu biodujų jėgainėje dirba trys žmonės – vadovas, operatorius ir buhalteris. Vėliau planuojama priimti dar du darbuotojus.
Biodujų gamyba yra sudėtingas procesas, kurio metu organines medžiagas veikia skirtingų rūšių bakterijos. Šių pagrindinių procesų funkcionavimui užtikrinti įrengta elektros energijos tiekimo ir paskirstymo sistema bei automatinio valdymo – reguliavimo įrenginiai.
Biodujų jėgainėje bus perdirbamas skystas ir kietas karvių mėšlas iš Skaistgirio žemės ūkio bendrovės, Alsių paukštyno paukščių mėšlas, šiaudai ir išrūgos. Per parą, A. Grybės teigimu, sukaupiama iki 120 kubinių metrų skiesto ir kieto mėšlo, o paukštyne per 40 dienų susidaro apie 300 tonų mėšlo.
Iš perdirbamų bioskaidžių medžiagų pagamintas substratas transporteriu keliaus į buferinę talpą, iš kur jis vėliau bus tiekiamas į bioreaktorius fermentacijai. Pagamintos biodujos bus tiekiamos deginti kogeneraciniame įrenginyje ir elektros bei šiluminei energijai išgauti.
Panaudotą sausą substratą planuojama parduoti kaip kompostą. Dalis atskirtos skystos substrato frakcijos po separavimo bus naudojama pakartotinai ruošti substratui, o kita dalis – išlaistoma laukuose.
Premjeras tą pačią dieną taip pat apžiūrėjo pėsčiųjų tiltą Žagarėje per Švėtės upę, kuriam buvo skirtos valstybės lėšos, savivaldybei savo lėšomis prie jo visai neteko prisidėti. Tilto statyba kainavo apie 300 tūkstančių eurų.
