Naujausios
Premjeras – merams: „Negalima sėdėti rankų sudėjus“
Iš Vilniaus dvelkia regionus skurdinanti politika. Dar blogiau – iš sostinės sklinda žinia, kad regionai neva kenkia ir Vilniui, ir Lietuvai dėl ne taip „nusėdančių“ mokesčių. Kodėl didėja atskirtis tarp regionų ir sostinės, kas turi imtis iniciatyvos ir atsakomybės?
„Šiaulių kraštas“ tęsia pokalbių ciklą apie regionus. Šį kartą – interviu su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Algirdu BUTKEVIČIUMI.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Problema – atskirtis
Mintimis apie regionų situaciją „Šiaulių krašte“ ("Lietuvos kenkėjais tampa regionai. Kodėl?“, 2015 07 30) dalijosi Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Šį kartą kalbinome šalies Premjerą Algirdą BUTKEVIČIŲ.
– Kaip vertinate regionų ir šalies centro – sostinės atskirtį? Kodėl būtent sostinėje koncentruota valdžia: ministerijos, departamentai ir kita, o regionams palikta tik smulkiausioji valdžios grandis?
– Reikia pripažinti, kad atskirtis tarp Vilniaus ir kitų šalies miestų yra jaučiama, tačiau šią problemą Vyriausybė jau sprendžia pradėjusi regioninės integracijos programą, tik, žinoma, tam reikia laiko.
Be to, rezultatai priklausys daugiausia nuo savivaldybių vadovų pastangų ir aktyvumo. Būtent merai turi rodyti iniciatyvą, siekiant įgyvendinti projektus, skatinančius savivaldybėje investicijas, darbo vietas ir kultūrinį aktyvumą.
Sostinėse koncentruojama valdžia visame pasaulyje – čia nėra nieko išskirtinio – vienoje vietoje dirba ministerijos ir departamentai visuomenės patogumui.
Vienas Vyriausybės veiklos tikslų – mažinti socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo, o kartu skatinti sugrįžti žmones gyventi į mažesnius miestus.
Nuo pat kadencijos pradžios pats asmeniškai lankausi regionuose, surengėme 8 ekonomikos forumus, kuriuose dalyvavo įtakingų verslo organizacijų atstovai, ekspertai, pateikdavę regionų ekonominės būklės, problemų analizę ir, svarbiausia, siūlydavo konkrečias idėjas, projektus. Klausimas – ar pasinaudota ištiesta pagalbos ranka?
Girdėjome ir tokių minčių, kad patys gerai žinome savo problemas. Duokit pinigų – patys ir išspręsime. Nėra tokio pinigų maišo, iš kurio būtų galima dalinti be jokios atsakomybės. Įgyvendinami turi būti tik tokie projektai, kurie suteiks ekonominę grąžą to krašto gyventojams.
Šiauliuose daug prisidėjo Pramonininkų konfederacija, kalbėjome apie Šiaulių LEZ, ne tik aptarėme problemas, bet ir numatėme sprendimo kelius. Svarbiausia, kad po pradėto bendradarbiavimo būtų išlaikytas tęstinumas, net ir pasikeitus valdžioms.
– Atokesnių rajonų lyderiai teigia, kad šalyje nėra regioninės politikos. Kodėl jos nėra?
– Nesutinku su nuomone, kad Lietuvoje nėra regionų politikos – galbūt programa dar tik pradeda įsivažiuoti ir rezultatų dar nematyti. Iki socialdemokratų Vyriausybės valdymo iš europinių lėšų daugiausia būdavo gražinama aplinka, tačiau nebuvo skiriama dėmesio projektams, kurie paskatintų investicijas ir darbo vietų kūrimą.
Būtent ši Vyriausybė parengė ir patvirtino Integruotos teritorinės investicijos programą, kuri jau pradėta įgyvendinti nustatytose tikslinėse teritorijose, 23 miestuose.
Teritorijos buvo atrinktos pagal neigiamų demografinių pokyčių mastą, ekonominio aktyvumo pokyčius (mažiau naujų įmonių) ir užimtumo struktūrą. Tam iki 2020 metų numatyta skirti 98,5 milijono eurų. Tačiau Vidaus reikalų ministerijos kuruojama tikslinė parama miestų infrastruktūros vystymui negali būti savitikslė, ji turi būti planuojama integruotai, turi būti papildoma reikalingais transporto, inžinerinės, socialinės infrastruktūros sprendiniais, ir būtinai turi būti sudaroma galimybė prie bendrų rezultatų prisidėti bendruomenei ir verslui.
Sostinė ir jos „skriaudėjai“ regionai
– Laisvosios rinkos institutas neseniai atliko tyrimą apie tai, kad regionai skriaudžia sostinę, didžiuosius miestus, pasiimdami dalį Vilniui, Kaunui, Klaipėdai priklausančio gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Nors gyvenimo ir pragyvenimo lygis sostinėje ir dar keliuose šalies miestuose žymiai aukštesnis nei regionuose, kodėl formuojama regionus menkinanti nuomonė?
– Tai yra liberaliųjų jėgų nuomonė, o ne Vyriausybės nuomonė.
Regionus reikia skatinti, o ne menkinti. Sostinėje verslo koncentracija nulemia ir didesnes gyventojų pajamas. Bet dabartinė metodika, pagal kurią skirstoma GPM dalis, paliekant valstybei ar skiriant savivaldybėms, yra paremta vakarietiška praktika. Galimos kai kurios korekcijos dėl gyventojų skaičiaus kitimo, bet korekcijos turi būti apgalvotos.
– Ar matote naudą iš to, kad buvo panaikintos apskričių viršininkų administracijos? Regionuose tvirtinama, kad valdininkų, biurokratų nė kiek nesumažėjo, tačiau nebėra regionų vidaus veiklos koordinavimo, išskyrus vienintelį projektą – atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui, Šiaulių regiono rajonai jokių bendrų projektų nevykdo. Net turistiniai projektai rengiami atskirai, jau nekalbant apie pramonės, verslo sritis.
– Atsisakius apskričių viršininkų administracijų, sumažintas biurokratų skaičius. Apskričių viršininkų administracijos ilgainiui ėmė dubliuoti savivaldybių funkcijas, tai buvo prabanga. O kur pačių savivaldybių iniciatyva mažinti šį skaičių? Ar mažėjant Šiaulių regiono gyventojų atitinkamai keitėsi savivaldybės darbuotojų komandos dydis?
Ne kartą susitikimuose su savivaldybių vadovais esu kalbėjęs, kad vienytų jėgas, teiktų bendrus projektus, ypač statant sporto, kultūros objektus. Juk Lietuva nedidelė – atskiras savivaldybes skiria palyginti nedideli atstumai. Norėtųsi, kad merai tą suprastų ir į valstybės pinigus žiūrėtų racionaliai.
Regionai turi rodyti iniciatyvą
– Gal savivaldybių vadovams reikia dažniau varstyti Premjero, ministerijų duris, kad atsirastų projektų regionuose, kurie skatintų regionų ekonomiką, gerintų socialinę gyventojų padėtį, padėtų vietos verslui? Ar pakanka gerų idėjų pačiuose regionuose?
– Be abejonės, reikia savivaldybių vadovų iniciatyvos – nepakanka tapus meru sėdėti kabinete arba dalyvauti viešuose renginiuose. Reikia idėjų ir sprendimų, kaip jas įgyvendinti.
Jei neturi pajėgumų to padaryti, visuomet galima samdytis konsultantus, kurie patars, padės parengti projektą, bet jokiu būdu negalima sėdėti rankų sudėjus.
– Kodėl, pavyzdžiui, užsienio kapitalo žemės ūkio mašinų gamykla kuriasi ne Radviliškyje, kur yra senos tokios šakos tradicijos, o šalia Vilniaus? Tokių pavyzdžių, kai skatinama Vilniaus, bet ne regionų plėtra yra ir daugiau. Kodėl pasirinkta tokia kryptis ir kaip tai gali įtakoti aukščiausia šalies valdžia ir patys regionai?
– Kryptis renkasi patys investuotojai. Jei rajono ar miesto vadovas sugebės parodyti savo krašto privalumus – investuotojas tikrai tam neatsispirs. O jei privalumų nerandate – reikia sugalvoti, kaip pagerinti infrastruktūrą, kaip kraštą padaryti patrauklesnį verslui.
Šiaulių regiono integruotos teritorijų vystymo programos tikslinė teritorija yra Pakruojis, Kuršėnai, Joniškis, Kelmė, Naujoji Akmenė – pereinamojo laikotarpio teritorijos. Dėl mažo ekonominio aktyvumo ir užimtumo iškeltas uždavinys – padidinti ūkinės veiklos įvairovę, pirmiausia skatinant smulkųjį paslaugų verslą, kuris yra imliausias darbo jėgai ir nereikalauja itin aukštos ar specialios darbuotojų kvalifikacijos, todėl gali būti efektyviai vystomas ir mažuose miestuose.
Pavyzdžiui, Pakruojyje suplanuota įrengti miesto turgavietės teritorijoje dengtus paviljonus, atviras vietas prekybai, prieigas prie turgavietės, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Buvusios Pakruojo miesto spaustuvės pastatą pritaikyti miesto bendruomenių poreikiams. Sutvarkytose patalpose galėtų įsikurti miesto bendruomenės, būtų sudarytos sąlygos infrastruktūra naudotis mikroįmonėms, ten vystyti netradicines verslo formas.
Įmonės gali gauti ES paramą investicijoms į privačią gamybinę arba paslaugų infrastruktūrą, projektai atrenkami per konkursą Ūkio ministerijoje. Tačiau investicijos turi likti Pakruojyje arba susietose teritorijose, turi būti vystoma nauja gamyba, paslaugos ir sukuriamos naujos darbo vietos.
Meras turi atlikti namų darbus
– Iškilo grėsmė civiliniam Šiaulių oro uostui. Kodėl būtent Šiaulių oro uostas yra vienintelis šalyje, priklausantis Savivaldybei? Visi kiti šalies oro uostai – valstybiniai. Ar įmanoma būtų Šiaulių oro uostui tapti ne municipaliniu, o valstybiniu, ar šaliai apskritai reikia dar vieno oro uosto – Šiaulių?
– Visų pirma noriu užtikrinti, kad Šiaulių oro uosto veiklos tęstinumui, kurio valdymas yra Krašto apsaugos ministerijos žinioje, nėra iškilusi jokia grėsmė. Šis oro uostas turi labai aiškią savo paskirtį, atitinkamai valstybė investavo ir toliau pagal poreikį bei galimybes investuos į šio oro uosto infrastruktūrą.
Savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, kuri teikia civilinių orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo paslaugas kariniame Šiaulių oro uoste, mūsų žiniomis, susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, ką deklaruoja Šiaulių meras. Tačiau kiekvienoje savivaldybėje atrastume įmonių, kurios patiria finansinių sunkumų, ar kiekvieną jų turi išlaikyti valstybė, jei ekonomiškai tai nėra naudinga?
Šiaulių meras turėtų pateikti šios įmonės strateginį veiklos bei investicinį planą, kuriame būtų aiškiai išdėstytos tolimesnės veiklos perspektyvos, reikalingos finansinės injekcijos bei prognozuojamas pelningumas.
Tik turint išsamią informaciją būtų galima svarstyti šį klausimą. Visų pirma, meras turėtų atlikti savo namų darbus, tik tuomet būtų galima svarstyti finansinių injekcijų klausimą.
Universitetas turės tapti filialu?
– Koks gali būti Šiaulių universiteto (ŠU) ateities scenarijus? Ar jis išliks, kaip regioną „aptarnaujanti“ aukštoji mokykla?
– Pirmiausia Šiaulių universitetas turi rimtai dirbti su regiono verslu ir orientuotis į jo poreikius.
ŠU parengė naują strategiją, tačiau matyti, kad arba ji dar neveikia, arba suplanuotos ne tos priemonės jai įgyvendinti.
Lietuvoje mažėja studentų skaičius, o labiausiai nukenčia regionų aukštosios mokyklos. Vienintelis šansas išlikti – užtikrinti gerą kokybę. Todėl vien savo jėgomis universitetui seksis labai sunkiai. Kažkada, kai buvo kuriamas ŠU, jis rėmėsi įdirbiu, kurį turėjo su Kauno technologijos universitetu – ten veikė stiprus padalinys. Gerai buvo rengiami pedagogai specialiųjų poreikių vaikams. Tačiau iki 2008 metų universitetas pasuko tuo keliu, kur jau buvo kitų aukštųjų mokyklų įdirbis.
Atsirado Socialinių mokslų fakultetas, kuris dabar vis labiau kenčia dėl to, kad studentai renkasi mokamas studijas ten, kur yra geresnės tradicijos. O specialiųjų pedagogų nereikia tiek, kiek rengdavome anksčiau. Taigi, reikia grįžti prie bendradarbiavimo su partneriais ir siekti atkurti aukštosios mokyklos prestižą.
– Ar Šiaulių universitetas yra reikalingas šalies mokslui?
– Regionui aukštoji mokykla yra reikalinga. Tas regionas apima Šiaurės Lietuvą, Panevėžio apskritį. Todėl ir reikia orientuotis pirmiausia į regiono poreikius, bet kartu užtikrinti, kad išsilavinimas atitiktų maksimaliai keliamus kokybės reikalavimus. Pavyzdžiui, nauja kryptis galėtų būti integruotų gamtos mokslų mokytojų rengimas, orientacija į kvalifikacijos kėlimą, bet visur svarbiausia yra kokybė.
Priešingu atveju, ŠU vėl turės tapti kažkurio universiteto filialu.
Adomo MICKEVIČIAUS nuotr.
REGIONAI: Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad patys regionai turi rodyti daugiau iniciatyvos.
DARBAI: Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad būtent Šiaulių meras turi atlikti namų darbus dėl Šiaulių oro uosto perspektyvos, kad būtų galima tikėtis valstybės finansinės pagalbos.
