Naujausios
Prekybos sostinėje trūksta pirkėjų
Šiauliai šalyje laikomi prekybos sostine — pagal prekybos plotus statistiniam gyventojui jau pralenkė Vilnių. Prekybininkai išgyvena didžiulę konkurencinę įtampą. Bet pagal miesto bendrąjį planą prekybos centrų gali atsirasti dar dešimtys.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Išsiveržta į sostines
Didžiausieji prekybos centrai Šiauliuose vienas po kito pastatyti per pastaruosius pustrečių metų. Šiemet atsidarius „Akropoliui“, Šiauliai tapo prekybos sostinė.
1000 miesto gyventojų dabar tenka per 850 kvadratinių metrų prekybinio ploto (šaltinis — UAB „CREalty Adviser“ ir UAB “ICA Real Estate“ parengta 2009 metų III ketvirčio rinkos apžvalga). Vilniuje šis rodiklis — 700 kvadratinių metrų, Kaune — per 600, Klaipėdoje — per 700, Panevėžyje — nesiekia 400 kvadratinių metrų. Vidurkis šalyje — per 200 kvadratinių metrų.
Dar pernai prognozuota, jog Šiauliai taps pirmuoju miestu šalyje, kuriame prekybos plotų pasiūla viršys paklausą. Rinkos apžvalgininkai tokią situaciją jau fiksuoja. Šiauliuose yra daugiausia laisvų prekybos plotų. Tuščių parduotuvių ne viena ne tik prekybos centruose, bet ir prekybai patraukliosioje miesto vietoje — Vilniaus gatvės bulvare.
Pagal bendrąjį miesto planą prekybos centrų galėtų atsirasti dar trys dešimtys. Numatytos ir penkios strateginės vietos plėtoti jau esamus prekybos konglomeratus ir kurti naujus. Tik miesto centras išvengtų naujų prekybos centrų.
Jie toliau būtų koncentruojami ties Tilžės gatve, nuo Gegužių gatvės iki Gardino gatvės, J. Basanavičiaus gatvėje, Pramonės gatvėje. Nauji prekybos konglomeratai atsirastų miestui plečiantis — prie Architektų gatvės, šalia Moters ir vaiko klinikos, ir prie pietvakarinio aplinkkelio.
Savivaldybėje tik ką patvirtintas „Maximos LT“ sklypo Vilniaus gatvėje, prie Kuršėnkelio, detalusis planas prekybos centrui statyti. Didmeninės prekybos centras pradedamas projektuoti Tilžės gatvės gale Rygos link.
Tuštėjimo metas prasideda
Šiauliuose tik pats didžiausias prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ nejaučia nuomininkų trūkumo.
Šiaulių „Akropolio“ vadovės Sonatos Nagienės teigimu, prekybos plotai užpildyti 100 procentų ir dar yra norinčių įsikurti. Nors “Akropolis“ atsidarė jau sunkmečiu, pirkėjų privilioja akcijomis, plačia pramogų pasiūla.
„Mes net svarstėme, kad krizė pasitraukė, kai per akciją “Jamam“ sulaukėme beveik 40 tūkstančių pirkėjų, — džiaugiasi S. Nagienė. — Mūsų pranašumas, kad “Akropolis“ — ne tik apsipirkimo, bet ir laisvalaikio praleidimo centras.“
Kiti didieji prekybos centrai optimizmu netrykšta. Mažėjantis vartojimas ne vieną prekybos įmonę privertė mažinti prekybos plotus, uždarinėti parduotuves.
Labiausiai ištuštėjo prekybos centras „Tilžė“. Anot centro administratorės Jūratės Briaukuvienės, laisvi plotai “Tilžėje“ sudaro apie 18— 19 procentų.
„Prekybos centrai kaip lakmuso popierėlis atspindi šalies situaciją, — teigia J. Briaukuvienė. — Prekybininkai norėtų, kad ji būtų geresnė, bet yra kaip yra.“
Kalėdų sezonas tikimasi pagyvins prekybą, pritrauks naujų nuomininkų. Iki gruodžio „Tilžėje“ turėtų atsidaryti viena nauja parduotuvė, tariamasi dar dėl trijų atidarymo. Planuojami Kalėdiniai renginiai. Pavasarį galvojama prie “Tilžės“ atidaryti Ūkininkų turgų.
Didžiausias konkurentas — krizė
Šalyje prekyba per šiuos metus susitraukė daugiau nei ketvirtadaliu. Šiaulių prekybos centrų vadovai teigia, jog panašiai mažėjo apyvarta ir jų centruose. Neneigia, jog įtakos turėjo ir naujo konkurento atėjimas.
„Rinka susvyravo po “Akropolio“ atidarymo, — sakė prekybos centro “Saulės miesto“ direktorius Eligijus Barista. — Pirkėjų pas mus sumažėjo apie 15 procentų. Bet mums tai nedidelis netekimas. “Akropolio“ konkurencijos nebijome, labiau bijome ekonominės krizės.“
Anot E. Baristos, tokio drastiško prekybos kritimo, koks buvo šių metų pavasarį, krizei įsibėgėjant, nebėra.
„Tačiau su nerimu laukiame artėjančios žiemos, — sako E. Barista. — Vartojimui įtaką darys šildymo sezonas, brangsianti elektra. Žmonės jau dabar pinigus pirmiausia leidžia maistui ir komunaliniams mokesčiams. Jeigu vartojimas dar kris, prekybininkai nesidžiaugs“.
Keičia strategiją
Mieste nedarbas perkopė 10 procentų, ir pirkėjų įpročiai ryškiai pasikeitė. Žmonės ieško, kur pigiau, nebeperka ne pirmo būtinumo prekių.
Prekybinkai pastebi, kad žmonės labai greitai sužino apie kainų nuolaidų akcijas, ir plūsta ten, kur jos suteikiamos. Bet ne vieni prekybininkai balansuoja ant išgyvenimo ribos ir nebeišgali nuolaidų dalyti.
Nuošaliau nuo centro įsikūręs „Bruklinas“ pakeitė veiklos strategiją — virto išparduotuvių centru. Pabandytos rengti derybų dienos, siūlant pirkėjams ir pardavėjams tartis dėl kainos kaip turguje.
„Bruklino“ prekybos centrą valdančios “Ogmios“ įmonių grupės rinkodaros vadovė Silvija Berštautienė tvirtina, jog mažos kainos išparduotuvėse nėra rinkodariniai prekybininkų triukai.
„Pigias prekes pateikia patys gamintojai, — sako S. Berštautienė. — Vakarų Europoje šis prekybos principas turi senas tradicijas. Tokiose parduotuvėse, už mažesnę kainą yra parduodamos senesnių kolekcijų prekės, rezervai.“
Išparduotuvių strategija, anot S. Berštautienės, jau pasiteisinusi. Nes pigesnių prekių sunkmečiu ieško ne tik mažas pajamas, bet ir vidutines, ir net dideles pajamas gaunantys žmonės.
„Bruklinas“ Kalėdoms įsileidžia ir amatininkus. Prekybos centre veiks Kalėdų mugė, kurioje prekiauti kviečiami amatinininkai, tautodailininkai.
Rinka užpildyta?
Didžiųjų prekybos centrų vadovai mano, jog rinka Šiauliuose jau užpildyta. Anot S. Nagienės, tokių prekybos ir pramogų centrų, kaip „Akropolis“ ir “Saulės miestas“, Šiauliams visiškai pakaktų.
E. Baristos nuomone, du tokie centrai, bet ne daugiau, mieste gali turėti pakankamai pirkėjų. Nišų rinkoje yra tik nedideliems prekybos centrams. Tose miesto vietose, kuriose nėra maisto produktų parduotuvių.
J. Briaukuvienė svarsto, jog prekybininkai dar ilgai nesulauks tokių metų, kokie buvo 2007— 2008 metai. Per juos buvo išpūstas prekybos centrų burbulas, kurio sprogimas visiškai tikėtinas.
„Man keista, kad Šiauliuose dar planuojami sklypai prekybos centrams, — sako J.Briaukuvienė. — Gyventojų migracija yra padidėjusi, jeigu dar kas statysis, vartotojams gal ir gerai, bet prekybininkams — ne.“
Ji pasigendanti miesto valdžios strategijos: „Neužtenka tik pinigėlius susirinkti už aukcionuose parduotus sklypus, reikėtų galvoti apie visą miesto ekonomiką. Įmones reikėtų statyti, gamybą vystyti, bet ne prekybos centrus.“
Komentaras
Didžiųjų centrų būtent trūksta
Egidė Butkė, Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja terirtorijų planavimui ( nuotr. architektai savivaldybėje detalusis planas 32 Gbs E. Butkė ):
— Pirmaujame šalyje pagal bendrą prekybinį plotą, į kurį įskaičiuojamos ir mažos parduotuvėlės. O prekybos centrų ploto pagal gyventojų skaičių, išsidėstymą teritorijose, mums dar trūksta.
Kaunas palyginti su Šiauliais neturi tiek bendro ploto, bet baigia užpildyti didžiųjų centrų poreikį. Mes gi turime krūvą mažų parduotuvėlių, ir stingame koncentruotų prekybos teritorijų. Štai Pramonės gatvėje prekybos centrai šašais išsimėtę. Kai jie koncentruosis, tada galėsime sakyti, jog čia — prekybinė gatvė.
Prekybininkai kitaip žiūri. „Akropolis“ tikrai dar ne pasaulio bamba. Šiauliams su 127 tūkstančiais gyventojų miesto pakraštyje vieno didelio prekybos centro tikrai neužtenka. Gal aš geriau norėčiau važinėti apsipirkti į J. Basanavičiaus gatvę? Urbanistiniu požiūriu kiekvienas kvartalas turi turėti parduotuves, poliklinikas, mokyklas, darželius. Todėl yra numatyta galimybė statyti prekybos centrus kvartaluose, kuriuose jų dabar nėra.
Vilniaus gatvės bulvare prekyba turėtų konvertuotis į mažas specializuotas parduotuvėles, kepyklėles, kavines. Visokios batų parduotuvės turėtų eiti ir išeiti iš bulvaro.
Citata
Šiauliai pirmauja pagal prekybos plotus, bet tapo ir pirmuoju miestu šalyje, kuriame prekybos plotų pasiūla labiausiai viršija paklausą.
STRATEGIJA: Prekybos centras „Bruklinas“ pakeitė strategiją ir tapo išparduotuvių centru.
KAINOS: Sunkmečiu atsiradusi naujovė — išparduotuvės, siūlančios prekes mažesnėmis kainomis.
PLOTAI: „Tilžės“ prekybos centre ištuštėjo apie penktadalis prekybinio ploto.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
.
