Praviršulio draustinio turtai: vieni jų gviešiasi, kiti – saugo

Pra­vir­šu­lio draus­ti­nio tur­tai: vie­ni jų gvie­šia­si, ki­ti – sau­go

Nors Pra­vir­šu­lio ty­re­lio botaninis–zoologinis draus­ti­nis ga­li pa­si­gir­ti sau­go­mais, į rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tais žin­duo­liais, paukš­čiais bei au­ga­lais, ta­čiau ži­niask­lai­do­je jo var­dą daž­niau ten­ka mi­nė­ti ne dėl šių gy­vo­sios gam­tos tur­tų, o dėl ne­tin­ka­mo žmo­nių el­ge­sio. Pas­ku­ti­nis toks at­ve­jis – 6 dži­pų „pa­si­va­ži­nė­ji­mas“ draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je.

Bau­dų ne­bi­jo

„Pa­ti nu­ste­bau, kad po to­kių šla­pių me­tų kaž­kas su­gal­vo­jo ten va­žiuo­ti. Ten tik­rai daug van­dens“, – taip įvy­kį ko­men­ta­vo draus­ti­nį pri­žiū­rin­čio Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gė, vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Dei­ma Pranc­kū­nie­nė.

Tie­sa, Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nai pa­žei­dė­jus jau nu­sta­tė – jiems teks at­ly­gin­ti ža­lą gam­tai bei su­mo­kė­ti bau­das.

Jų au­to­mo­bi­liai pa­žei­dė pa­klo­tę. „Čia yra pel­kė – jei pa­žei­di pa­klo­tę, at­si­ve­ria dur­pės. Taip ne tik gal­būt su­nai­ki­na­mos re­tų au­ga­lų au­gim­vie­tės, bet ir at­ve­ria­mas dur­py­nas, ku­ris la­bai pri­si­de­da prie CO2 emi­si­jos di­di­ni­mo. Juk vos dur­py­nai gau­na de­guo­nies, jie pra­de­da la­bai grei­tai ir­ti“, – pa­sa­ko­ja D. Pranc­kū­nie­nė.

De­ja, su pa­na­šiais reiš­ki­niais ten­ka su­si­dur­ti ne tik Pra­vir­šu­lio draus­ti­ny­je, bet ir Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke, ku­ria­me vis pa­si­ro­do žmo­nės su ke­tur­ra­čiais. Ne­bo­da­mi bau­dų bei ne­pai­sy­da­mi gam­tai da­ro­mos ža­los jie vis no­ri iš­ban­dy­ti sa­vo trans­por­to prie­mo­nes, nors par­ko dar­buo­to­jai net ka­la ta­kus už­tve­rian­čius kuo­lus, kad bū­tų aki­vaiz­du – mo­to­ri­niam trans­por­tui čia ne vie­ta.

Eže­ro pa­kran­tes tvar­ko kas­met

Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gė pa­sa­ko­ja, kad Pra­vir­šu­lio ty­re­lio botaninis–zoologinis draus­ti­nis yra ar­ti ke­lio, dėl to sau­go­ma te­ri­to­ri­ja leng­vai pa­sie­kia­ma. Dėl šios prie­žas­ties čia ne­stin­ga nei uo­gau­to­jų, nei žve­jų. Pas­ta­rie­ji pa­lie­ka tik­rai ne­ma­žai šiukš­lių. Kas­met pa­va­sa­rį eže­ras apei­na­mas, jo pa­kran­tės su­tvar­ko­mos, o prie­ka­ba vos tal­pi­na su­rink­tas šiukš­les.

„Nors vi­sas draus­ti­nis pri­klau­so Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to mo­ko­mie­siems me­džiok­lės plo­tams, šis fak­tas bra­ko­nie­rių ne­stab­do. Jie čia pa­gau­na­mi ne kar­tą. Ir ne­keis­ta – čia daug žvė­rių. Ne­to­lie­se yra vil­kų iršt­va, gy­ve­na brie­džiai, el­niai, lū­šys. Bra­ko­nie­ria­vi­mas sta­tis­tiš­kai yra daž­niau­sias pa­žei­di­mas draus­ti­ny­je“, – tei­gia D. Pranc­kū­nie­nė.

Žmo­nės ne tik ken­kia, bet ir pa­de­da

Eko­lo­gė pa­sa­ko­ja ir apie ma­žiau ti­piš­kus pa­žei­di­mus. Pa­vyz­džiui, pie­ti­nė­je pel­kės da­ly­je, draus­ti­niui pri­klau­san­čio­je te­ri­to­ri­jo­je, vie­nas žmo­gus iš­ka­sė grio­vį. Taip jis no­rė­jo nu­sau­sin­ti sa­vo te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je au­gin­tas miš­kas. Ta­čiau sau­sė­ja ir vi­sa pie­ti­nė pel­kės da­lis. Ne­ga­na to, šia­me grio­vy­je jau ras­tas pri­gė­ręs brie­dis bei stir­na.

De­ja, ins­ti­tu­ci­jos taip ir ne­nusp­ren­džia kas tu­rė­tų baus­ti kal­ti­nin­ką, tad grio­vys te­be­lie­ka neuž­kas­tas, o juo nu­te­kan­tis van­duo ir to­liau sau­si­na pel­kę.

Tie­sa, žmo­nės ne tik ken­kia draus­ti­niui, bet ir jį sau­go. Tą ypač ak­ty­viai da­ro ša­lia įsi­kū­ru­si Sar­ge­lių bend­ruo­me­nė. Jos na­riai įgy­ven­di­no pro­jek­tą, ku­ris stab­dė pel­kės sau­sė­ji­mą, tven­kė van­de­nį ir taip kė­lė jo ly­gį vi­so­je pel­kė­je.

Vie­nas se­niau­sių Lie­tu­vos draus­ti­nių

Pra­vir­šu­lio ty­re­lio botaninis–zoologinis draus­ti­nis – vie­nas se­niau­sių Lie­tu­vo­je. Jis įkur­tas nu­trau­kus čia vyk­dy­tą dur­pių ka­sy­bą. Ty­re­lio te­ri­to­ri­jo­je ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su vi­sų ti­pų pel­kė­mis ko­kios yra Lie­tu­vo­je. Da­bar ši te­ri­to­ri­ja svar­bi ne tik Lie­tu­vos, bet ir Eu­ro­pos kon­teks­te – tą pa­liu­di­ja ir jos pri­klau­sy­mas „Na­tu­ra 2000“ tink­lui. Draus­ti­nio te­ri­to­ri­ja svar­bi tiek bu­vei­nių, tiek paukš­čių ap­sau­gai.

D. Pranc­kū­nie­nė pa­sa­ko­ja, kad Pra­vir­šu­ly­je au­ga la­bai re­tas, Lie­tu­vo­je vos ke­lio­se vie­to­se ap­tin­ka­mas au­ga­las – mu­si­nis of­ris. O paukš­čių ap­sau­gai svar­bia te­ri­to­ri­ja draus­ti­nis pa­skelb­tas dėl dir­vi­nio sė­ji­ko. Šie paukš­čiai pa­pras­tai Lie­tu­vą pra­skren­da ir tik la­bai ma­ža jų da­le­ly­tė lie­ka čia pe­rė­ti.

Dar vie­nas draus­ti­nio tur­tas – te­ter­vi­nai. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, draus­ti­ny­je yra 1 di­de­lė te­ter­vi­nų tuok­vie­tė – čia ves­tu­ves ke­lia 10 te­ter­vi­nų pa­ti­nų. Ap­lin­ki­nė­se te­ri­to­ri­jo­se, jau už draus­ti­nio ri­bų, yra dar 6 tuok­vie­tės. Te­ter­vi­nai tuo­kia­si lau­kuo­se, o gy­ve­na pel­kė­je. Tie­sa, lau­kai bai­gia apaug­ti miš­kais, tad te­ter­vi­nų tuok­vie­tėms vie­tos lie­ka ma­žiau.

Apie Pra­vir­šu­lio ty­re­lio bo­ta­ni­nį zoo­lo­gi­nį draus­ti­nį

* Te­ri­to­ri­ja draus­ti­niu pa­skelb­ta 1969 m.

* Plo­tas: 3316 ha. Tai 4 pa­gal dy­dį draus­ti­nis Lie­tu­vo­je.

* Draus­ti­nis – tai pel­kių komp­lek­sas, su­da­ry­tas iš aukš­ta­pel­kių, že­ma­pel­kių, tar­pi­nių pel­kių plo­tų. Jam taip pat pri­klau­so Pra­vir­šu­lio bei Kra­gų eže­rai, Bar­gai­lių ir ke­li ma­žes­ni miš­kai, pie­vos.

* Draus­ti­nis pa­skelb­tas paukš­čių ap­sau­gai svar­bia te­ri­to­ri­ja – čia su­tin­ka­ma dau­giau nei 100 paukš­čių rū­šių.

* Draus­ti­ny­je gy­ve­na daug te­te­rvi­nų – jų po­pu­lia­ci­jos dy­dis iš­skir­ti­nis vi­sos Lie­tu­vos mas­tu.

* Pra­vir­šu­lio draus­ti­nis – bu­vei­nių ap­sau­gai svar­bi te­ri­to­ri­ja. Ty­re­ly­je ran­da­ma maž­daug 500 au­ga­lų rū­šių. Dau­giau nei 20 jų įtrauk­tos į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą: mu­si­nis of­ris, eže­ri­nė sle­pi­še­rė, ka­ra­liš­ko­ji glin­dė, rai­bo­ji ge­gū­nė, liek­ni­nis ber­žas, pel­ki­nė uo­las­kė­lė ir ki­ti.

* Draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je ap­tin­ka­ma be­veik 30 žin­duo­lių rū­šių. 4 iš jų įra­šy­tos į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą: bal­tie­ji kiš­kiai, šer­muo­nė­liai, ūd­ros, lū­šys.

Užs. Nr. 371514

ŠRAAD nuo­tr.