Praradę gamtą, neišgyvensime ir patys

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Aus­tė Juo­za­pai­ty­tė sa­ko, jog pa­tys ne­ga­li­me jaus­tis sau­gūs, kai ma­siš­kai kren­ta me­džiai mies­tuo­se, o miš­kai iš­ker­ta­mi ply­nė­mis.
GEROVĖS VALSTYBĖS BEIEŠKANT

Šiau­lie­tei Aus­tei Juo­za­pai­ty­tei ne tas pa­ts, kas da­ro­si jos gim­ta­ja­me mies­te ir ša­ly­je. Ji – ap­lin­ko­sau­gi­nin­kė, aso­cia­ci­jos "Gy­vas miš­kas" koor­di­na­to­rė. "Aš gi­miau ir au­gau Nep­rik­lau­so­my­bės me­tais. Bet ma­tau, kad mes ne­tu­ri­me vi­di­nės ne­prik­lau­so­my­bės. Jaus­mas toks, kad už­mi­gom ant gra­žaus Bal­ti­jos ke­lio pa­veiks­liu­ko", – sa­ko Aus­tė.
Tę­sia­me po­kal­bius apie ge­ro­vės vals­ty­bės vi­zi­ją. Šį kar­tą apie tai, ar jo­je yra vie­tos me­džiams?

Pro­jek­tai – ne sau­go­ti, o "įsi­sa­vin­ti" pi­ni­gus

– Kaip rea­guo­ja­te į Pre­zi­den­to iš­kel­tą ge­ro­vės vals­ty­bės vi­zi­ją?

– Ge­rai, kai ke­lia­mos vi­zi­jos. Ima­me dis­ku­tuo­ti, svars­ty­ti, kas tai yra?

Kai Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis iš­kė­lė vie­nin­go Kau­no vi­zi­ją, bend­ruo­me­nės, ma­ty­da­mos, kaip spren­džia­mi klau­si­mai, ėmė reikš­ti ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Ėmė jung­tis, vie­ny­tis, kad spren­di­mo bal­sas grįž­tų at­gal į bend­ruo­me­nę.

Su "vals­tie­čiais -ža­liai­siais" išė­jo tas pa­ts. Jų rin­ki­mų pro­gra­mos pir­mas sa­ki­nys: "Lie­tu­va tu­ri lik­ti svei­kiau­sia ir ža­liau­sia Eu­ro­pos ša­lis". O jie pa­di­di­no miš­kų kir­ti­mo nor­mas. Žmo­nės pra­dė­jo klaus­ti, kas vyks­ta, ir ne­be­ga­li nu­si­gręž­ti nuo ap­lin­kos pro­ble­mų.

Tai kas yra ta ge­ro­vės vals­ty­bė? Kas ta ža­lio­ji Lie­tu­va?

Mums rei­kia iš­gry­nin­ti vi­zi­jas, žiū­rė­ti, kas po žo­džiais sle­pia­si.

– Kaip įsi­jun­gė­te į ap­lin­ko­sau­gi­nį ju­dė­ji­mą? Ko­dėl tie da­ly­kai rū­pi?

– Aš esu gi­mu­si per Pa­sau­lio ap­lin­kos ap­sau­gos die­ną – bir­že­lio 5-ąją. Ma­nau, tai pa­šau­ki­mas nuo gi­mi­mo.

Vil­niu­je bai­giau kraš­to­vaiz­džio di­zai­no stu­di­jas, Šiau­lių uni­ver­si­te­te tę­siu ma­gist­ro stu­di­jas – gam­tos sis­te­mų val­dy­mą.

Kai ma­tai, kaip spar­čiai dings­ta me­džiai iš mies­to erd­vių, ne­ga­li ne­su­si­rū­pin­ti. Tu­riu ati­duo­ti duok­lę sa­vo mies­tui. Aso­cia­ci­jos "Gy­vas miš­kas" tiks­las pa­dė­ti bend­ruo­me­nei, su­teik­ti tei­si­nę pa­gal­bą, įran­kius, kaip veik­ti.

Jei­gu nė­ra tvir­tos bend­ruo­me­nės, la­bai sun­ku iš­sau­go­ti ža­lią­sias erd­ves, o Šiau­liuo­se bend­ruo­me­nė sun­kiai bu­ria­si.

Šiau­lie­čiai yra in­di­vi­dua­lis­tai. Ki­tuo­se mies­tuo­se, kai ker­ta­mi me­džiai gat­vė­se, par­kuo­se, bu­ria­si bend­ruo­me­nės ir spren­džia, ką da­ry­ti, kaip bend­rau­ti su sa­vi­val­dy­be.

Šiau­liuo­se vie­na mer­gi­na pro­tes­tuo­da­ma pri­si­ra­ki­no prie me­džio, o kas ji to­kia, nie­kas nė ne­ži­no. Tai in­di­vi­dua­lus pro­tes­tas žmo­gaus, ku­riam skau­da. Bet gal ir iš to, kas nors ste­buk­lin­gai gims? Kaip kaž­ka­da Šiau­liuo­se gi­mė ža­lių­jų ju­dė­ji­mas.

Aš gi­miau ir au­gau Nep­rik­lau­so­my­bės me­tais. Bet ma­tau, kad mes ne­tu­ri­me vi­di­nės ne­prik­lau­so­my­bės. Jaus­mas toks, kad už­mi­gom ant gra­žaus Bal­ti­jos ke­lio pa­veiks­liu­ko. Esa­me lais­vi, o po­žiū­rio, kad rei­kia kur­ti sa­vo vals­ty­bę, nė­ra. Lais­vė at­si­ra­do – ir dau­giau už nie­ką ne­beat­sa­kin­gi?

Ma­ne "už­ka­bi­no" vie­šo­je erd­vė­je vis skli­du­si in­for­ma­ci­ja apie ma­siš­kai ker­ta­mus me­džius pa­gal įva­rius pro­jek­tus. Su­si­mąs­čiau, kad kaž­kas ne taip vyks­ta? Ta­da or­ga­ni­za­vau pir­mą­jį pi­ke­tą dėl Re­for­ma­tų so­do re­konst­ruk­ci­jos Vil­niu­je. Tuo­me­ti­nis ap­lin­kos mi­nist­ras Kęs­tu­tis Na­vic­kas pa­si­kvie­tė, sa­ko: štai, ren­gia­me nau­ją Žel­dy­nų įsta­ty­mą. Už­per­nai tai bu­vo, o įsta­ty­mo nė­ra iki šiol.

Vie­šų­jų erd­vių tvar­ky­mo pro­jek­tų la­bai daug ir vi­sur vei­kia­ma pa­gal tą pa­tį me­cha­niz­mą. Me­dis – krei­vas, pa­lin­kęs, ne pa­gal gat­vės ašį – va­di­na­si, nees­te­tiš­kas, ne­tin­ka­mas. Nors svei­kas, bet ker­ta, ir so­di­na mo­di­fi­kuo­tą me­de­lį.

Tie­sa sa­kant, per kraš­to­vaiz­džio stu­di­jas mus mo­kė į skve­rą ar par­ke­lį žiū­rė­ti tik kaip į "plo­tą", ku­ria­me pro­jek­tuok žel­di­nius, kaip no­ri. Nė ne­bu­vo ska­ti­ni­mo iš­sau­go­ti ten au­gan­čius me­džius. Ar­chi­tek­tai iš vi­so ne­tu­ri jo­kio su­pra­ti­mo apie ža­lią­sias erd­ves.

Vie­šų­jų erd­vių re­konst­ruk­ci­jų me­cha­niz­mas yra pi­ni­gų įsi­sa­vi­ni­mo me­cha­niz­mas. Ir nie­kas už nie­ką nė­ra at­sa­kin­gas – nuo Vy­riau­sy­bės, mi­nis­te­ri­jų iki sa­vi­val­dy­bių.

– Ko­dėl taip tei­gia­te?

– Vi­sur krei­pė­mės dėl Šiau­lių pro­jek­tų ir vi­sur at­sa­kė: "Vis­kas tvar­ko­je". Jie gau­na po­pie­rius dėl at­lik­tų eks­per­ti­zių ir nė­ra jo­kios prie­žiū­ros, kaip jos at­lik­tos.

Ko­dėl me­džius ker­ta? Tai di­džiu­lis pi­ni­gų pa­si­da­li­ji­mas: už ker­ta­mą me­dį dar­bų vy­ky­dy­to­jui mo­ka po be­veik 300 eu­rų, už nau­jo so­di­ni­mą – dar dau­giau, o per­ka nau­jus me­džius net ne Lie­tu­vo­je

Su urė­di­jų re­for­ma me­de­ly­nų pas mus smar­kiai ma­žė­ja. Grei­tai ir miš­kams ve­ši­mės iš už­sie­nių va­di­na­muo­sius plan­ta­ci­nius me­džius. Jie per 20 me­tų užau­ga, nu­ker­ti ir vėl nau­jus so­di­ni.

O mies­tams per­ka­me to­kius, ku­rie tie­siog neu­žau­ga – vi­sus vie­no­dus, ly­gius, ma­ža­la­pius, siau­ro­mis la­jo­mis. Šak­nų gu­mu­las į to­kį grun­tą so­di­na­mas, kad me­dis tie­siog ne­tu­ri šan­sų užaug­ti. Po 30 me­tų juos jau rei­kės keis­ti.

Prob­le­ma, kad ta­da eu­ro­pi­nės pa­ra­mos jau ne­bus ir rei­kės ieš­ko­ti vals­ty­bės lė­šų.

Apie val­džios reak­ci­jas

– Opo­nen­tai jus va­di­na "med­ver­kiais", o me­džių gy­nė­jai Šiau­lių me­rą ir jo se­kė­jus – "med­kir­čiais". Bet gal val­džios vy­rai yra sis­te­mos įkai­tai?

– Ma­nau, kad taip. Jiems trūks­ta va­lios keis­ti si­tua­ci­ją ir su­ka­si biu­rok­ra­ti­nia­me me­cha­niz­me: projektas–pinigai–įsisavinimas.

Bet ne į me­rą mes fo­ku­suo­ja­mės, ne me­ras – mū­sų veiks­mų tiks­las, o me­džiai. Grįž­ki­me vi­si prie es­mės – mes už tai, kad svei­ki me­džiai bū­tų iš­sau­go­mi.

– Šios die­nos ak­tua­li­ja – pa­dan­gų gais­ras Aly­tu­je. Kaip į šią eko­lo­gi­nę ne­lai­mę rea­guo­ja­te?

– Ne­bu­vau gi­mu­si, kai įvy­ko Čer­no­bi­lio ka­tast­ro­fa, bet jau­čiu pa­na­šu­mą – Aly­taus gais­ras taip pat bai­si ne­lai­mė. Esu bu­vu­si "Da­rom" ak­ci­jos koor­di­na­to­rė ir do­mė­jau­si pa­dan­gų tar­ša.

Aly­taus me­ras vei­kė taip, kaip ir tu­ri veik­ti – čia joks ste­buk­las. Bet sun­ku su­pras­ti, ko­dėl Vy­riau­sy­bė ne­skel­bė ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos? Nors už­terš­tas ir mais­tas, ir van­duo, ir dar ne­ži­nia, ko­kios bus to gais­ro pa­sek­mės žmo­nėms.

– Šiau­lių me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas me­džių gy­nė­jams siū­lo kli­ma­to kai­tą sie­ti ir su "pir­te­lės už­kū­ri­mu".

– Be­je, ta nuo­mo­ne jis pa­si­da­li­jo tą­dien, kai Aly­taus me­ras ki­lo į ko­vą su pa­dan­gų gais­ru.

Kli­ma­to kai­ta – tai bend­ra įvai­rių fak­to­rių dė­lio­nė. Ele­men­ta­ru bū­tų tie­siog pa­si­žiū­rė­ti į oro tar­šos mies­te ro­dik­lius ir į moks­li­nius ty­ri­mus, kiek me­dis su­ge­ria tar­šos ir koks yra ža­lių­jų erd­vių po­vei­kis žmo­gaus svei­ka­tai.

Me­ras kvie­tė mus į pa­si­ta­ri­mą dėl bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos ir me­džių li­ki­mo. Pris­ta­tė­me ir svei­ka­tin­gu­mo ty­ri­mus, bet jis nea­tė­jo nė pa­si­klau­sy­ti.

Lie­tu­vo­je, Bal­ti­jos ša­ly­se, dar tu­ri­me iš­lai­kę ge­ne­ti­nį ry­šį su me­džiu, su gam­ta. Dar su­ge­ba­me at­skir­ti, kas yra ža­lia, gy­va.

Kal­ba­ma apie "ža­lią­jį vers­lą", bet ar jis neį­vel­ka­mas tik į "ža­lią" po­pie­riu­ką?

La­bai bi­jo­ma dis­ku­tuo­ti dėl vė­jo jė­gai­nių. Sa­ko­ma, čia – ža­lio­ji ener­ge­ti­ka, čia – vis­kas ge­rai. Pla­nuo­ja­ma 65 pro­cen­tus elekt­ros ener­gi­jos ga­min­ti iš vė­jo jė­gai­nių, pa­leng­vi­na­mi lei­di­mų iš­da­vi­mai. Jos sta­to­mos vi­sur, o pa­gal moks­li­nin­kų su­da­ry­tą že­mė­la­pį be­veik vi­sa Lie­tu­va yra vė­jo jė­gai­nėms jaut­ri zo­na. Dėl sau­go­mų šikš­nos­par­nių rū­šių, dėl paukš­čių mig­ra­ci­nių ko­ri­do­rių. Sta­tant vė­jo jė­gai­nes nu­me­liuo­ruo­ja­mos že­mės, o nuo me­lio­ra­ci­jos Lie­tu­va ir taip yra nu­ken­tė­ju­si.

Sa­ko­ma, nau­do­ki­me bio­ku­rą, kirs­ki­me miš­kus – čia ir­gi ža­lio­ji ener­ge­ti­ka, vis­kas ge­rai.

Pa­lau­ki­te, čia ne "ža­lia" – čia vers­las.

– Tai ką, ža­lie­ji, siū­lo­te?

– Jei­gu Lie­tu­va pa­keis­tų kryp­tį į ža­lią­ją Lie­tu­vą, ga­lė­tu­me tap­tu­me tur­tin­giau­sia ša­li­mi. Pa­žiū­rė­ki­te, kiek dar tu­ri­me gam­tos lo­bių, gam­tos per­lų – to­kių na­tū­ra­lių vie­tų, ko­kios Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je smar­kiai nyks­ta.

Jei­gu vals­ty­bės po­zi­ci­ja bus sau­go­ti gam­tą, tai kur­sis rek­rea­ci­niai ir ki­ti vers­lai.

Ang­li­jo­je, Ško­ti­jo­je gy­dy­to­jai iš­ra­šo miš­ko te­ra­pi­jos re­cep­tus, kad žmo­nės ei­tų į miš­ką. Tai įdieg­ta vals­ty­bės lyg­me­niu. Ja­po­ni­jo­je miš­ko te­ra­pi­ja la­bai po­pu­lia­ri.

JAV, pa­vyz­džiui, ap­lin­ko­sau­gi­nė or­ga­ni­za­ci­ja lai­mė­jo by­lą prieš ang­lia­ka­sy­bos įmo­nę, o kai ji bu­vo už­da­ry­ta, už pri­si­teis­tus mi­li­jo­nus ap­mo­kė ang­lia­ka­sius bi­ti­nin­kys­tės.

– O kaip, įsi­vaiz­duo­ja­te, Lie­tu­va spręs­tų ener­ge­ti­kos pro­ble­mas, jei­gu ne­be­tin­ka nei vė­jas, nei bio­ku­ras?

– Ne­sa­ko­me, jog tie va­rian­tai blo­gi. Klau­sia­me, ko­dėl ne­vyks­ta dis­ku­si­ja apie tai, ko­kios ener­ge­ti­kos no­ri­me ir kaip ją vys­ty­ti?

Bio­ku­rui, pa­vyz­džiui, juk ne­bū­ti­na miš­kų kirs­ti, kark­lus tam ga­li­ma au­gin­ti, jie au­ga grei­tai ir dir­vo­že­mį at­gai­vi­na.

BVP au­ga, o kur ge­ro­vė?

– Ma­no­te, jog ge­ro­vės vals­ty­bę rei­kia kur­ti ap­lin­ko­sau­gos pa­grin­du?

– Ap­lin­ko­sau­ga neat­si­ran­da iš nie­kur. Po ker­ta­mo­mis lie­po­mis sto­vi žmo­nės ir jų ver­ty­bės. Tai – ver­ty­bi­nis da­ly­kas.

Ki­ta ver­tus, moks­li­nin­kai įro­di­nė­ja, jog be bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės, be gam­tos, ku­rios di­džią da­lį jau su­nai­ki­no­me, ir pa­tys neiš­gy­ven­si­me.

– Ge­ro­vę esa­me įpra­tę ma­tuo­ti pi­ni­gais, ša­lies bend­ruo­ju vi­daus pro­duk­tu. Tai ar yra vie­tos me­džiams ge­ro­vės vals­ty­bė­je?

– Ne­ži­nau, koks virs­mas tu­rė­tų įvyk­ti, kad ge­ro­vės vals­ty­bę su­kur­tu­me tik ant BPV pa­grin­do? Lie­tu­vos BVP juk vi­są lai­ką au­ga, o kur ge­ro­vė?

Kai Šiau­liuo­se ker­tant lie­pas vai­ki­nas pri­si­ri­šo prie me­džio, praei­da­ma pro ša­lį mo­te­ris ap­si­ver­kė. Ne­ga­li jaus­tis sau­gus, kai ma­tai ma­siš­kai kren­tan­čius me­džius. O tai vyks­ta dau­ge­ly­je Lie­tu­vos vie­tų.

Su me­džiais mus sie­ja emo­ci­nis, dva­si­nis ir mo­ra­li­nis ry­šys. Pra­ras­da­mi juos žmo­nės tam­pa apa­tiš­ki. Pra­ran­da­me ir re­lik­tus, jun­gian­čius praei­tį su da­bar­ti­mi. Me­džiai, so­din­ti mū­sų se­ne­lių, tė­vų, kau­pia at­min­tį, ku­rią tu­rė­tu­me iš­lai­ky­ti. Vis dau­giau žmo­nių tai su­pran­ta ir bun­da.

O miš­kams ap­gin­ti tu­ri­me li­ku­sius tik ket­ve­rius me­tus.

– Ko­dėl?

– To­dėl, kad pa­gal kir­ti­mų mas­tą po ket­ve­rių me­tų Lie­tu­vo­je ne­liks bran­daus miš­ko. O vie­toj na­tū­ra­laus miš­ko so­di­na­mos "plan­ta­ci­jos" – vie­nos rū­šies, vie­no am­žiaus me­džiai. Tai ne miš­kas.

Pran­cū­zi­jo­je, pa­vyz­džiui, ker­ta miš­kus kas 20 me­tų ir su­so­di­na to­kius miš­ke­lius. Tie miš­kai ser­ga, me­džiai yra silp­ni, ne­be­tu­ri imu­ni­nės sis­te­mos. Pran­cū­zai pa­tys sa­ko, jog tuo­se miš­ke­liuo­se ne­bė­ra nei paukš­čio, nei žvė­ries.

Pa­gal sta­tis­ti­ką Lie­tu­vo­je miš­kai uži­ma 33 pro­cen­tus ša­lies te­ri­to­ri­jos, bet skai­čiuo­ja­ma miš­ko pa­skir­ties že­mė, o ne rea­lus miš­kas.

Tik­ro na­tū­ra­laus miš­ko, sen­gi­rės, yra li­kę ma­žiau nei 1 pro­cen­tas.

Kas svar­biau­sia pa­gal Aus­tę

– Ko­kia bū­tų ge­ro­vės vals­ty­bė pa­gal Aus­tę Juo­za­pai­ty­tę?

– Kad neat­si­dur­tu­me to­kių plan­ta­ci­jų zo­no­se, bū­ti­na stip­ri bend­ruo­me­nė. Ji yra tarp šei­mos ir vals­ty­bės. Jei­gu yra bend­ruo­me­nė, rū­pės bend­ri rei­ka­lai ir ap­lin­ka. Bend­ruo­me­nių bal­sas tu­ri lem­ti spren­di­mus, kaip tvar­ky­ti erd­ves.

Tie­sa sa­kant, dėl to nie­ko ne­rei­kia kur­ti. Rei­kia įga­lin­ti OR­HU­SO kon­ven­ci­ją, ku­rią Lie­tu­va yra ra­ti­fi­ka­vu­si.

Kiek­vie­na bend­ruo­me­nė pa­si­rū­pins sa­vo erd­ve. Bend­ruo­me­nė prie bend­ruo­me­nės – ir gra­žės mies­tas, gra­žės Lie­tu­va.

– Bet ar jū­sų ne­trik­do, kad su sa­vo nuo­sta­to­mis esa­te ma­žu­ma?

– Sa­ko­ma, jog už­ten­ka 1 pro­cen­to ak­ty­vių žmo­nių per­vers­mui pa­da­ry­ti – ir pro­tuo­se, ir nuo­sta­to­se.

Pa­ti ma­tau, kaip grei­tai žmo­nės kei­čia­si dėl me­džių kir­ti­mų. Iš pra­džių gin­či­ja­si, kas čia blo­go, kad me­dį ker­ta – juk at­so­dins. O kai aki­vaiz­džiai pa­ma­to, kas vyks­ta, tas pa­ts žmo­gus sa­ko: "Ei­nam, stab­dom".

To­ly­giai įsi­jun­gia ir jau­ni, ir vy­res­ni žmo­nės. Mū­sų dau­gė­ja. Tai yra pro­ce­sas – vi­suo­me­nės au­gi­mo pro­ce­sas.

Kiek gam­tos iš­liks, tiek bū­si­me jos ver­ti.

Pa­sa­kę žo­džius apie ge­ro­vės vals­ty­bę, tu­ri­me ir pa­ro­dy­ti, kad esa­me įga­lūs ją kur­ti. Ap­lin­ko­sau­go­je ne­ga­li bū­ti ved­lio, kiek­vie­nas tu­ri bū­ti at­sa­kin­gas už sa­ve ir už bend­ruo­me­nę.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Aus­tė Juo­za­pai­ty­tė ra­gi­na bū­ti "go­džiais": "Go­du­mas ne­reiš­kia, kad tu atim­si iš ki­to. Tai reiš­kia, kad tu daug no­ri ir daug kur­si, daug pa­siek­si ir ki­tam duo­si."

Komentarai

Kliedesiai    Tre, 2019-10-30 / 15:03
Kokia dar aplinkosaugininkė? Ar ji turi atitinkamą išsilavinimą? Kokią teisę ji turi vadintis aplinkosaugininke? Iš jos pasisakymų matyti, kad gyvena iliuzijomis ir nieko apie aplinkosaugą net nenutuokia. Gėda turėtų būti žurnalistei, kad rašo tokias nesąmones.
makaulius    Tre, 2019-10-30 / 15:44

In reply to by Kliedesiai

Neveltui tu kliedesys. Galvoji jei atsisėdo gezai į savivaldybės ir merų kėdes, tai viską sąžiningai ir teisingai daro? Ar matei kokias sveikas liepas iškirto? O dendrologė ant projekto pasirašė, kad jos senos ir supuvusios. Matyt, įdėjo jai į kišenę 50 eurų už parašą ir viskas. O ji gi "išsilavinus" anot tavęs. Iliuzijose jūs paskendę, jei nematot apkerpėjusių naujų medelių.
mergiote    Tre, 2019-10-30 / 15:09
sokdina visus paskui sijona... atseit atstovauja miestui, tik kad miestas nepalaiko jos ideju, greiciau atsotvauja 30, agresyviai besielgianciu ir agresyviai kisanciu savo nuomone, asmenu.. apskirtai gaila brangaus laiko rasyti si komentara del tokios panos, bet ji atsibodo juodai Siauliams
Svečias    Tre, 2019-10-30 / 15:11
ORGUS konvencija? Siaip tai yra bent keletas konvenciju, vienos radikalios, kitos liberalios, kuria noriu, ta cituoju. Sita pasirinko radikaliausia, kuri teigia, kad renki lapus nuo zemes ir veliau uzsilipes i medi lipnia jusota juos klijuoji atgal :D
Povilas    Tre, 2019-10-30 / 15:14
Drąsi pana, aiškina, kad architektai neturi supratimo apie želdynus. O ji turi supratimą apie miestų architekrūrą? Gal ir padarys perversmą žmonių protuose, gal ir užleis mędžiais visas gstves, nežinau, bet tada kraustysoyosi į kaimą, nes koks skirtumas, kokiuose šabakštynuosę gyventi.
Svečias    Tre, 2019-10-30 / 15:17
Medkirčiai aktyvūs komentatoriai, tik kažin ar nereikės padėkoti šiai merginai kad mieste dar liks medžių?
Kuku    Tre, 2019-10-30 / 15:19
Kai nuvažiuoji į kapines supranti kad visi pinigai net europoniai yra nulis
Šiaulietė    Tre, 2019-10-30 / 15:21
Ta mergužėlė tik ir minta dėmesiu. Energetinė vampyrė. Jau feisbuko platumų neužtenka, reikia lįsti ir į laikraščius...
Ačiū    Tre, 2019-10-30 / 15:55
Šaunuolė! Išsakėte tai, ką galvojome. Problemas reikia spręsti. Smagu, kad yra pilietiško jaunimo, o ne tik pasroviui plaukiančių žmonių.
Rimc    Tre, 2019-10-30 / 16:29
Užknisot jau su savo tomis pačiomis temomis apie medžius. Kiek Š*kraštas gauna babkių kad be paliovos skelbia ta patį per ta patį? kas remia? Kiekvienas straipsnis už kurį gaunamos babkės turi būti afišuojamos kaip politinė reklama to ir to.
Gamtininkė    Tre, 2019-10-30 / 16:39
Kas myli gamtą, gyvūnus, medžius, tas geras žmogus. O juk reikia tiek nedaug, daryti tvarką randant kompromisą, išsaugant mažąją architektūrą, sveikus medžius
Artas    Tre, 2019-10-30 / 17:51

In reply to by Gamtininkė

Graži , jauna mergina tik , kad gyvenimo mažai mačiusi ir savo energiją galėtų kitur nukreipti toj pačioj aplinkosaugos sferoje, o dabar apie "gerus" , tie ,kurie myli gamtą gal ir geri žmonės , bet toks klausimėlis ką jie valgo , jei mėgsta mėsyte tai su gyvūnais nekas , jei vegetarai reiškias augaliukams nekas , ką daryti sako Londone statys ekologišką dangoraižį ,bet deja jis pasirodo bus medinis, deja , neviskas taip paprasta.
Šaunuolė    Tre, 2019-10-30 / 18:39
Austė, iš tiesų tai jaunimas ir turėtų pasisakyti už gyvenimui palankią aplinką, nes tai jiems čia gyventi. O betonas ir plytelės - be gyvybės ir nešildo žmogaus, bei nešvarina jo plaučių.
nunu    Tre, 2019-10-30 / 19:48
Kuo džiaugiuosi šioje šlykščioje istorijoje, tai aktyviu, mąstančiu ir pilietišku jaunimu. Gaila, kad jų tiek nedaug, gaila, kad tokių žmonių nėra Šiaulių valdžioje. Bet puiku,kad jų išvis yra mūsų mankurtiškoje bendruomenėje. Gal atsiras daugiau? Nes išeities kaip ir nėra, jei neateisime į protą, pražūsime visi. Net ir Visockas su Griškevičiumi. Liks tik euroremontas :D
Laura    Tre, 2019-10-30 / 20:08
Didziuojuosi sia mergina, gera zinoti, kad yra jaunimo tarpe neabejingu zmoniu. Saunuole! Kai supranti kokia nauda duoda medis, tai tikrai sirdis plysta is skausmo, kai kertamas sveikas brandus medis.
Ina    Tre, 2019-10-30 / 20:41
Šaunuolė Austė, išmintiga, pilietiška, talentinga, kūrybinga, giliai suprantanti dalikus. Kelio! Ateina nauja karta! Kuo daugiau tokių mąstančių, nesavanaudiškų jaunų žmonių!
Ina    Tre, 2019-10-30 / 20:47
Šaunuolė Austė, išmintiga, pilietiška, talentinga, kūrybinga, giliai suprantanti dalikus. Kelio! Ateina nauja karta! Kuo daugiau tokių mąstančių, nesavanaudiškų jaunų žmonių!
miestietis    Tre, 2019-10-30 / 21:20
Man ta nesibaigianti tema apie tuos jau nukirstus medžius yra tiek vertinga, kiek po tos diskusijos galbūt miesto administracija susimastys pasamdyti kompetetingus specialistus, kurie pasiūlys tinkamus miestui naujus medžius mūsų bulvarui, o ne paliks juos išrinkti pagal mažiausius kaštus statybos organizacijai, mokančiai kloti grindinį. Kviečiu straipsnio prelegentei magistrei prisidėti prie šio atsakingo darbo ir taip įrodyti savo diplomų vertę, o ne vien tik viską kritikuoti ir stabdyti, kas susiję su žaliuoju miesto rūbu.
miestietis    Tre, 2019-10-30 / 21:46
Vantuzai- šiandien jau savo išgėrei, tad eik jau miegoti idiote.
Šiaulietis    Tre, 2019-10-30 / 22:47
Kad daugiau tokio jaunimo. Lietuvos ateitis toks jaunimas. Sėkmės!!!
Gražina Baltrušaitienė    Ket, 2019-10-31 / 07:30
Brangi Austė , tu Šaunuolė , tik manau protingai apgalvoti , suderinti projektus, yra galima ,kad išliktų sveiki medžiai ,taip suprojektuoti, kad jie išliktų ir visiems būtų mažesnis galvos skausmas. Peržiūrėjau Google Sav.Administracijos Direktoriaus Antano Bartulio pasirašyta su UAB"AUKSTATA"vadovų Vitu Stuge projektą , paskubėta ,gaila ,kad tiek medžių planuojama pjauti ,tiesiog baisu.,.
Pamąstykite    Ket, 2019-10-31 / 08:17
Apie kokius medžių išsaugojimą kalbate, kai šalimais Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje "tiksinti bomba" pavojingų atliekų deginimo įmonė UAB "Toksika"!? Čia jums ne degančios padangos Alytuje bus...O "žalieji" ir Šiaulių miesto politikai, gal dar prieš dešimt metų buvo, visi nėrė į krūmus iš baimės- vienumoje palikdami tuometinį mero pavaduotoją Joną Novogreckį. Štai "Toksika"- tai jooooo problema, kuri gamina taršą be sustojimo ir per laiką liks žyma sveikatos reikaluose. Tyla?
Medis     Ket, 2019-10-31 / 15:47

In reply to by Pamąstykite

geras pastebėjimas dėl Toksikos , jei kas giliau pasidomėtu tai rajono gyventojams ilgalaikis poveikis garantuotas, o rajono valdžia prieš duodant sutikimą buvo smulkmenom pamaloninta.....
miestietis    Ket, 2019-10-31 / 16:11

In reply to by Medis

Kodėl tik rajono gyventojams poveikį matote, nors ta įmonė stovi ant Šiaulių miesto riboženklio, ir nejaugi jūsų galioje vėjui įsakyti pūsti dūmus nuo miesto, o gal jis norės pūsti miesto link.
Medis    Ket, 2019-10-31 / 17:11

In reply to by miestietis

Nes aš rajono gyventojas ir atsimenu kas buvo pažadėta už tai , kad būtų statomas toks objektas Šiaulių rajone ir dabar jau turime visam laikui taršos šaltinį, kol Lietuva kaip valstybė bus...
Vantuzas    Ket, 2019-10-31 / 09:01
ŠK. Nr.220. 201.11.16. Zakir. " Ka Sovetske studijavo?" Visur Z.M. pavardė. " Aš ten nieko nededu" ir t.t.
Vakar    Ket, 2019-10-31 / 12:08
Na,jei dar kas skaitysite. Yra daug baisesnių dalykų,nei medžių pjovimas ir ant pasaulio niekas negali jam pasipriešinti,nepadės juoda vėliava,ir panašios eisenos,ir mitingai. Po truputi jis ateina ir į kiekvieno mūsų namus,ir niekas nėra,ir nebus apsaugotas. Nei medžiai,nei sienos. Absoliučiai niekas neapsaugos. Galiu garantuoti 99 procentais. Pasidžiaukite dar kol galite saule,mėlyna jūra ir pan. gražiais dalykais. Nes greitai to nebematysite. Su pagarba mieli miestiečiai.
Svečias    Pen, 2019-11-01 / 07:36
Visose gatvėse atsodinti medžiai netinkamos rūšies ir atstumai 7 ir 8 metrai kai prieš tai buvo 4 ,5 metrai akivaizdus neištaisomas brokas

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.