Naujausios
Pramoniniame parke bus statoma biokuro įmonė
Šiaulių miesto savivaldybėje vakar pasirašyta sutartis su italų kapitalo uždarąja akcine bendrove „B.P. Technology“ dėl biokuro įmonės statybos Šiaulių pramoniniame parke. Investuoti planuojama 10 milijonų eurų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Planuose — ir elektrinė
Šiaulių meras Justinas Sartauskas ir UAB „B.P, Technology“ generalinis direktorius Igoris Galperinas pasirašė investicijų ir valstybinės žemės nuomos sutartis.
6,7 hektaro sklypas UAB „B.P, Technology“ išnuomojamas 99 metams. Pastatytoje gamykloje iš rapsų šiaudų bus gaminamos biokuro granulės. Įsipareigota sukurti ne mažiau kaip 24 darbo vietas.
Įmonei atstovaujantis investuotojas Georgijus Mšvienijeradzė teigė, jog apsisprendimą kurtis Šiauliuose lėmė geros sutarties sąlygos ir geranoriška miesto valdžios pozicija. Lietuvoje tai būtų pirmoji šio investuotojo įmonė. Įkurti įsipareigota ne mažiau 24 darbo vietų.
„Gamykla pradėtų veikti jau 2012 metų pabaigoje, — sakė investuotojas. — Per metus gamintume 50 tūkstančių tonų produkcijos. Žaliavą pirktume iš vietinių ūkių. Manau, jog tai irgi duos naudą, nes iki šiol rapsų šiaudai čia nepanaudojami.“
Verslininkas teigė, jog neapsiribotų tik biokuro įmone. Jeigu sąlygos bus palankios, statytų ir biojėgainę elektrai gaminti. Į tokią jėgainę yra investavęs Baltarusijoje.
Šiauliuose planuojamos gamyklos produkciją tariamasi tiekti statomai bendrovės „Šiaulių energija“ kogeneracinei jėgainei. Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavęs “Šiaulių energijos“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis tokios bendradarbiavimo galimybės neatmeta.
„Rapsų šiaudų granulės galėtų sudaryti dalį kuro, tik turėtume išspręsti technologines problemas, nes perkami įrengimai pritaikyti medienai deginti,“ — sakė “Šiaulių kraštui“ Č. Kasputis.
Kol kas pastatyta tik viena įmonė
UAB „B.P. Technology“ — pirmoji užsienio kapitalo bendrovė, ateinanti į Šiaulių pramoninį parką.
Sutartys dėl investicijų anksčiau yra pasirašytos su dviem Šiaulių uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis — „Saldos prekyba“ bei “Lietmeta“. Dar rengiamasi pasirašyti su UAB “Neaustinių medžiagų fabrikas“.
Kol kas tik UAB „Lietmeta“ parke yra pastačiusi savo įmonę — pakuotėms gaminti.
Šiaulių pramoniniame parke už ES struktūrinių fondų ir Savivaldybės lėšas yra parengta 53 hektarų teritorija verslui plėtoti. Savivaldybė į parką yra investavusi per 20 milijonų litų.
Šiaulių miesto tarybos sprendimu investuotojai atleidžiami nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių 10 metų, jei investicijos vienam išsinuomoto žemės sklypo hektarui viršija 4 milijonus litų.
Šiaulių pramoninį parką toliau planuojama plėsti dar per pusantro šimto hektarų. Vyriausybė yra nusprendusi perimti iš savivaldybių kai kuriuos pramoninius parkus, tarp jų ir Šiaulių, ir steigti juose laisvąsias ekonomines zonas (LEZ).
Šiaulių miesto taryba tam yra pritarusi. Procesą dar turi palaiminti Seimas, priimdamas LEZ įstatymo pataisas.
LEZ as investuotojams papildomai suteiktų pelno mokesčio lengvatų: 6 metus atleidžiama nuo pelno mokesčio, kitus 10 metų mokama 50 procentų pelno mokesčio.
PASIŪLYMAS: Biokuro gamyklos statybos investuotojas Georgijus Mšvienijeradzė (pirmas iš kairės) per sutarties pasirašymą pateikė pasiūlymą ir „Šiaulių energijos“ generaliniam direktoriui Česlovas Kaspučiui (pirmas iš dešinės) — galėtų tiekti biokuro granules “Šiaulių energijos“ statomai biojėgainei.
Jono TAMULIO nuotr.
