Naujausios
Prakiuro nekilnojamojo turto burbulas
Gera žinia pirkėjams, bloga pardavėjams — senos statybos butų kainos Šiaulių apskrityje sumažėjo 20 procentų. Burbulas bliūkšta, o pirkėjams palankus metas derėtis.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nenuleisi — neparduosi
Šiaulietė Viktorija seno plano trijų kambarių butą be remonto, esantį Ežero gatvėje, bando parduoti nuo praeitų metų rudens. „Nenorime nuleisti kainos“, — nesėkmingą pardavinėjimą aiškina moteris.
Kuršėniškis Algirdas namą pardavinėja daugiau kaip pusmetį. „Kiekvienam namui yra pirkėjas. Aš savo dar nesulaukiau“, — sako kuršėniškis. Kainos už įrengtą dviejų aukštų namą kol kas nuleisti nežada. Jeigu atsirastų konkretus pirkėjas, gal ir leistųsi į derybas, tačiau daugiau kaip 10 tūkstančių nesutiktų nuleisti.
„Dabar pirkėjas diktuoja salygas. Jeigu, pavyzdžiui, už butą prašoma 180000 litų, pirkėjas gali nuderėti net 30 tūkstančių litų“, — sako Linas Juozaitis, UAB “Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ Šiaulių biuro vadovas.
Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Landsale“ pardavimų vadybininkas Mindaugas taip pat sutinka, kad pirkėjams dabar palankus metas derėtis, nes pasiūla didelė, o paklausa labai maža.
„Negalima sakyti, kad pirkimo visiškai nėra. Jis yra, tik tris keturis kartus mažesnis nei pernai. Labai išaugo pasiūla. Praeitais metais panašiu laikotarpiu pardavime butų buvo apie 300, šiemet — per 900“, — teigia L. Juozaitis.
Krito butų ir namų kainos
Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, namų ir sodų su nameliais kainos Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios sumažėjo 10 procentų, butų — 20 procentų.
Daugiausia krito didelių namų ir namų be remonto kaina. Dabar 300 kvadratinių metrų namas kainuoja tiek pat, kiek 150-200 kvadratinių metrų.
„Prieš pora mėnesių kainos ypač krito, šiuo metu šiek tiek nusistovėję. Kaip bus rudenį, sunku prognozuoti“, — sako “Landsale“ pardavimų vadybininkas.
Paklausūs išlieka tik žemės ūkio paskirties sklypai. Jų kaina per pastarąjį pusmetį net išaugo.
Naujos statybos butai išlieka brangūs
Naujame Šiaulių devynaukštyje Dainų gatvėje dar neparduota beveik pusė butų. Kvadratinis metras čia kainuoja apie 3950 litų. Vadybininkas Mindaugas Bezaras sako, kad susidomėjimas kritęs nuo metų pradžios. Tačiau kainos nuleisti nėra galimybių, daromos tik simbolinės nuolaidos.
Ginkūnuose naujos statybos daugiabutyje taip pat neišparduota dalis butų. Darius Baranauskas, UAB „Pamūrė“ statybų inžinierius, mano, jog daugiausia tam įtakos turi sugriežtėjusi paskolų išdavimo tvarka. “Susidomėjimas naujos statybos butais nesumažėjo, tačiau be paskolos retas gali sau leisti tokį įsigyti“, — sako D. Baranauskas.
Ginkūnuose naujos statybos buto kvadratinis metras kainuoja šiek tiek mažiau nei Šiauliuose — 3600 litų.
D. Baranauskas neįsivaizduoja, kaip galėtų atpigti naujos statybos namai ir butai. Naujų butų kaina išliks aukšta, įsitikinęs statybų inžinierius, nes statybos sąnaudų kainos nemažėja.
PIGIMAS: Senos statybos butai Šiaulių apskrityje atpigo 20 procentų.
PIRKIMAS: „Negalima sakyti, kad pirkimo nėra, jis yra, tik tris keturis kartus mažesnis nei pernai“, — teigia Linas Juozaitis, UAB “Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ Šiaulių biuro vadovas.
Redakcijos archyvo nuotr.
KAINA: Naujos statybos butų kaina liko nepakitusi. Už kvadratinį metrą prašoma nuo 3600 litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
Permainos — į gerą
Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, strateginio valdymo programos vadovas:
„Atėjo toks metas, kai pasiūla labai didelė, o žmonės negali įpirkti butų. Tai įtakoja keli veiksniai: ar lengva gauti paskolą, ar kaina prieinama.
Jeigu anksčiau nekilnojamojo turto agentūros ir statybininkai galėjo visiškai diktuoti savo sąlygas, nes trūko butų, tai dabar turim visai priešingą situaciją. Dabar pirkėjas gali diktuoti sąlygas. Manau, kad anksčiau rinka buvo ganėtinai „nesveika“. Žmonės pirkdavo butus jų net nematę, turėdavo pasirašinėti sutartis, kurios nelabai buvo jiems naudingos. Korekcija po truputėlį vyksta, tai visiškai normalus ekonomikos vystymosi etapas ir rinka sureguliuos balansą tarp paklausos ir pasiūlos.
Tai, kad Finansų ministerija nusprendė naikinti pajamų mokesčio lengvatą paėmusiems paskolą būstui, nekilnojamojo turto rinkai apsunkins situaciją. Tačiau žvelgiant visos Lietuvos ekonomikos mastu, tai teisingas žingsnis, nes pristabdys infliaciją. Ši lengvata buvo įvesta tam, kad suaktyvintų nekilnojamojo turto rinką ir savo tikslą jau pasiekė, todėl dabar būtų laikas užsiimti infliacijos klausimu.
Galima tikėtis, kad iki metų pabaigos, tie, kurie vis dar abejojo, ar pirkti būstą, tam ryšis, kad spėtų pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata.„
Statybų sąnaudos auga — paklausa mažėja
Statistikos departamentas praneša, kad statybos sąnaudų kainos gegužę, palyginti su balandžiu, padidėjo 1,1 procento.
Darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos padidėjo 1,7 procento, statybinių medžiagų ir gaminių kainos — 0,8 procento. Tai turėjo didžiausią įtaką bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui. Bendrąjį kainų pokytį veikė ir 0,7 procento padidėjusios statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos.
Lietuvos statybos įmonių apklausos rezultatų duomenimis, birželį darbų apimtis šiek tiek didėjo. Tačiau net 36 procentai įmonių vadovų teigė, jog statybos darbų paklausa yra nepakankama. Artimiausiais mėnesiais prognozuojamas statybos darbų užsakymų didėjimas, tačiau lėtesnis nei praėjusį mėnesį ir pernai. Statybos darbų kainų didėjimą prognozuoja 25 procentai įmonių vadovų, mažėjimą — 17 procentų.
Daugumos įmonių vadovų teigimu, ir toliau svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai išlieka kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir paklausa.
STATYBA: Statybos darbų paklausa mažėja, o sąnaudos tebeauga.
Redakcijos archyvo nuotr.
Gali nelikti pajamų mokesčio lengvatos
Gali būti, kad ateityje paėmę paskolą būstui įsigyti negalės pasinaudoti dabar teikiama pajamų mokesčio lengvata.
Finansų ministerija birželio pabaigoje pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektą. Projekte siūloma pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolų palūkanoms keisti paskata paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui.
Finansų ministerijos nuomone, nors lengvata būsto paskolų palūkanoms buvo įteisinta kaip būsto įsigijimą lengvinanti socialinė priemonė (ypač jaunoms šeimoms), ji prisidėjo prie spartesnio nekilnojamojo turto kainų augimo.
Tačiau Finansų ministerija siūlo lengvatų netaikyti tik naujai suteiktų būsto paskolų palūkanoms, o paskoloms, suteiktoms iki įstatymo įsigaliojimo paimtoms būsto paskoloms lengvata ir toliau bus taikoma.
Tai yra tik Finansų ministerijos pasiūlymas ir iki kol jis taps įstatymu turi praeiti nemažai laiko. Be to, mokesčių įstatymai turi būti priimti ne mažiau kaip pusmetis prieš naujų nuostatų įsigaliojimą. Tad tikėtina, kad naujoms būsto paskoloms lengvata bus panaikinta tik nuo 2010 metų.
