Pradedamas statyti pasaulinio lygio muziejus

Pra­de­da­mas sta­ty­ti pa­sau­li­nio ly­gio mu­zie­jus

Va­kar Še­du­vo­je (Rad­vi­liš­kio r.) duo­tas star­tas pa­sau­li­nio ly­gio mu­zie­jaus sta­ty­boms. Per dve­jus me­tus čia iš­kils mo­der­nus ir ana­lo­gų pa­sau­ly­je ne­tu­rin­tis lit­va­kų mies­te­lių is­to­ri­jos, kul­tū­ros bei at­mi­ni­mo mu­zie­jus „Din­gęs štet­las“.

Nors iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo bū­rys gar­bių sve­čių, sta­ty­bų pra­džios kap­su­lę pa­ti­kė­ta įleis­ti Še­du­vos gim­na­zi­jos moks­lei­viams – jau­no­sios kar­tos at­sto­vams, ku­riems mu­zie­jus bus ša­lies is­to­ri­jos pa­mo­ka.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Įteik­ti pir­mie­ji eks­po­na­tai

Į mu­zie­jaus sta­ty­bų pra­džios ce­re­mo­ni­ją at­vy­ko daug sve­čių, tarp jų – Vy­riau­sy­bės, Sei­mo na­rių, įvai­rių ša­lių am­ba­sa­do­rių. Vi­sus pa­svei­ki­nęs Sei­mo Pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pranc­kie­tis pri­si­pa­ži­no žo­dį "štet­las" pir­mą kar­tą iš­gir­dęs Še­du­vo­je 2015 me­tais, kai čia bu­vo ati­den­gia­mas mo­nu­men­tas Še­du­vo­je gy­ve­nu­siems žy­dams.

V. Pranc­kie­tis tuo­met Iz­rae­lio am­ba­sa­do­riui Lie­tu­vo­je Amir Mai­mon įtei­kė še­du­viš­kio Sa­mue­lio Be­ki­no prieš pat su­šau­dy­mą, 1941 me­tais, pa­ra­šy­tą laiš­ką. Anot Sei­mo Pir­mi­nin­ko, šis laiš­kas bus eks­po­nuo­ja­mas Še­du­vo­je pa­sta­ty­ta­me mu­zie­ju­je. „Ir te­gul vi­sas pa­sau­lis at­va­žiuo­ja čia“, – kvie­tė Sei­mo Pir­mi­nin­kas.

Ša­lies Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis pa­dė­ko­jo Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nei, pa­sau­lio lit­va­kams, Še­du­vos bend­ruo­me­nei, kad Še­du­va ta­po skir­tin­gų kar­tų, skir­tin­gų li­ki­mų tau­raus įpras­mi­ni­mo Lie­tu­vo­je sim­bo­liu.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius pri­mi­nė, kad at­kur­to­se Še­du­vos žy­dų ka­pi­nė­se yra pa­lai­do­ta ir da­bar­ti­nio Iz­rae­lio prem­je­ro Ben­ja­mi­no Ne­ta­nya­hu pro­se­ne­lė. Iz­rae­lio prem­je­rui L. Lin­ke­vi­čius sa­kė pa­do­va­no­jęs Še­du­vo­je sto­vin­čio mo­nu­men­to „Mer­gai­tė“ ko­pi­ją.

Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Fai­na Kuk­lians­ky kvie­tė pri­si­min­ti žy­dų tau­tos is­to­ri­ją. Še­du­vos mu­zie­jus, anot jos, bus, ko ge­ro, vie­nin­te­lis Eu­ro­po­je, skir­tas ma­žam mies­te­liui.

F. Kuk­lians­ky pri­mi­nė, jog Lie­tu­vo­je bu­vo 250 mies­te­lių-štet­lų, ku­riuo­se pu­sę ir dau­giau gy­ven­to­jų su­da­rė žy­dai, tu­rė­ję di­de­lės įta­kos šių mies­te­lių gy­ve­ni­mui ir pa­dė­ko­jo mu­zie­jaus me­ce­na­tui bei Še­du­vos žy­dų me­mo­ria­li­nio fon­do stei­gė­jui Ser­ge­jui Ka­no­vi­čiui už reikš­min­go pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą.

Iš Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos aš­tun­tą kar­tą į Lie­tu­vą at­vy­kęs žy­dų pa­vel­do ty­ri­nė­to­jas Eli Ra­bi­no­witz džiau­gė­si, kad Še­du­vo­je bus ga­li­ma iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su šios tau­tos is­to­ri­ja.

Re­ži­sie­rius Sau­lius Ber­ži­nis mu­zie­jui pa­do­va­no­jo dau­giau nei prieš 20 me­tų gau­tą bran­gų pa­li­ki­mą – se­ną plokš­te­lę, pri­klau­siu­sią vie­nam štet­lo gy­ven­to­jui, ku­ris kar­tu su šei­ma su­de­gė Ho­lo­kaus­to gais­re. Pa­sak S. Ber­ži­nio, mu­zie­jus yra pa­ti ge­riau­sia vie­ta sau­go­ti šią plokš­te­lę.

Iš­kil­min­gą mu­zie­jaus sta­ty­bų pra­džios ce­re­mo­ni­jos da­lį vai­ni­ka­vo Še­du­vos moks­lei­vių į be­to­ną įleis­ta kap­su­lė atei­ties kar­toms.

Eu­ro­po­je – vie­nin­te­lis toks mu­zie­jus

Pa­sak S. Ka­no­vi­čiaus, Še­du­vos mu­zie­jus bus sta­to­mas su Še­du­va sie­ja­mo me­ce­na­to lė­šo­mis. Kiek jų iš vi­so bus skir­ta ir kiek kai­nuos vi­sas pro­jek­tas, neatsk­lei­džia­ma. Mu­zie­jų nu­ma­to­ma ati­da­ry­ti 2020 me­tų va­sa­rą.

Bend­ras nu­ma­to­mas plo­tas – apie 3 tūks­tan­čius kvad­ra­ti­nių met­rų. Ja­me bus at­kur­tas vie­nos di­džiau­sių Eu­ro­po­je žy­dų dias­po­ros mies­te­lių gy­ve­ni­mas. Mu­zie­jus pri­mins pa­na­šių mies­te­lių iš­nai­kin­tų bend­ruo­me­nių is­to­ri­ją.

Še­du­vo­je anks­čiau gy­ve­nu­sių žy­dų gy­ve­ni­mo is­to­ri­jų pa­vyz­džiu mu­zie­ju­je bus pri­sta­ty­tas ti­pi­nės Lie­tu­vos žy­dų šei­mos gy­ve­ni­mas bei tra­di­ci­jos, lit­va­kų moks­lo reikš­mė, kul­tū­ri­niai, so­cia­li­niai ir po­li­ti­niai ju­dė­ji­mai, jų plė­to­ja­mi vers­lai bei už­siė­mi­mai.

Mu­zie­jaus lan­ky­to­jai su­si­pa­žins ir su tra­giš­ka Lie­tu­vos ir Še­du­vos is­to­ri­jos da­li­mi, kai Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais štet­lo gy­ven­to­jų gy­vy­bės bu­vo nu­trauk­tos ne­to­lie­se esan­čio­se tri­jo­se ho­lo­kaus­to vie­to­se.

„To­kio po­bū­džio mu­zie­jaus Eu­ro­po­je, ko ge­ro, nė­ra. Ja­me mes pa­mė­gin­si­me pa­pa­sa­ko­ti, kaip tie žmo­nės gy­ve­no, ką jie pa­da­rė, kaip jie din­go ir gal ši­taip pa­vyks ge­riau su­vok­ti, ko ne­te­ko­me“, – sa­kė S. Ka­no­vi­čius.

Mu­zie­jų ku­ria pa­sau­li­nio ly­gio įžy­my­bės

Mu­zie­jų ku­ria bū­rys ži­no­miau­sių pa­sau­lio ar­chi­tek­tų, sta­ty­bo­mis už­siims ir in­ter­je­rą kurs pa­sau­ly­je ži­no­mos bend­ro­vės.

Pro­jek­to ar­chi­tek­tū­ri­nį spren­di­mą su­kū­ru­si Suo­mi­jos kom­pa­ni­ja „Lah­del­ma & Mah­lamä­ki Ar­chi­tects“ ku­ria mu­zie­jus ir pa­ro­dų cent­rus vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Pro­jek­to va­do­vau­jan­tis ar­chi­tek­tas – Suo­mi­jos Ou­lu uni­ver­si­te­to šiuo­lai­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros pro­fe­so­rius ir Ar­chi­tek­tū­ros mo­kyk­los de­ka­nas Rai­ne­ris Mah­la­ma­kis (Rai­ner Mah­lamä­ki) yra pa­sa­kęs, kad „Din­gu­sio Štet­lo“ pa­sta­tų ar­chi­tek­tū­rą įkvė­pė Lie­tu­vos se­no­ji ar­chi­tek­tū­ra ir kai­my­nys­tė­je esan­čios Še­du­vos žy­dų ka­pi­nės, ku­rias su­pa kal­vos ir lau­kai.

Vi­daus in­ter­je­ru rū­pin­sis JAV kom­pa­ni­ja „Ralph Ap­pel­baum As­so­cia­tes“, pel­niu­si dau­gy­bę ap­do­va­no­ji­mų už ge­riau­sius mu­zie­jus, me­mo­ria­lus ir pro­gra­mas apie na­cio­na­li­nį pa­vel­dą, su­kū­ru­si Va­šing­to­no Ho­lo­kaus­to me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus in­ter­je­rą, Ho­lo­kaus­to mu­zie­jų Hius­to­ne, Ka­ra­liš­ką­jį Al­ber­to me­mo­ria­li­nį mu­zie­jų Lon­do­ne.

Sta­ty­bų pro­ce­sui va­do­vaus Švei­ca­ri­jos sta­ty­bos au­di­to įmo­nė ECAS AG, ku­rios dar­bą re­gu­liuo­ja Ka­ra­liš­ko­ji pri­vi­le­gi­juo­tų eks­per­tų ins­ti­tu­ci­ja RICS – pir­mau­jan­ti pa­sau­ly­je ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir sta­ty­bų pro­fe­sio­na­lų or­ga­ni­za­ci­ja, ži­no­ma dėl ypač aukš­tų veik­los ir eti­kos stan­dar­tų.

Mu­zie­jaus pa­grin­di­nės pa­ro­dos ku­ra­to­rė – Mil­da Ja­ku­ly­tė, vie­na iš Lie­tu­vos Ho­lo­kaus­to at­la­so su­da­ry­to­jų. Jai tal­ki­na 12 pa­gal­bi­nin­kų iš Lie­tu­vos, JAV, Len­ki­jos, Iz­rae­lio ir Vo­kie­ti­jos. Dar­bo at­si­ras ir ša­lies sta­ty­bų bend­ro­vėms.

Reikš­mė ra­jo­nui – di­džiu­lė

Sa­vi­val­dy­bės Pa­vel­do­sau­gos ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­jo Vy­tau­to Si­me­lio tei­gi­mu, Še­du­vo­je pra­de­da­mas sta­ty­ti mu­zie­jus tu­rės di­džiu­lės reikš­mės ne tik ra­jo­nui ir Še­du­vai.

„Tai vi­sai Lie­tu­vai reikš­min­gas pro­jek­tas, o Rad­vi­liš­kio ra­jo­nui – ypač. Mes jau da­bar pa­jau­tė­me, kad išau­go Še­du­vą ap­lan­kan­čių tu­ris­tų skai­čius, o iš­ki­lus mu­zie­jui „Din­gęs štet­las“, mes su­lauk­si­me tu­ris­tų iš vi­so pa­sau­lio ir tu­rė­si­me bū­ti pa­si­ren­gę tin­ka­mai juos priim­ti.

Ne­di­de­liam ra­jo­nui tai – ne­men­kas iš­šū­kis. Juk at­vy­ku­sius sve­čius rei­kės pa­mai­tin­ti, ap­gy­ven­din­ti. Ma­no­me, jog tu­ris­tų srau­tai tu­rė­tų išaug­ti ir ki­to­se kul­tū­ri­nio pa­vel­do vie­to­se – Liau­diš­kių, Pa­ku­te­nių žy­dų ma­si­nių žu­dy­nių vie­to­se. Išaugs su­si­do­mė­ji­mas ir Rad­vi­liš­kio – ge­le­žin­ke­lių sos­ti­nės is­to­ri­ja, lan­ky­ti­no­mis ra­jo­no vie­to­mis, tarp jų – ir Kle­bo­niš­kių bui­ties mu­zie­ju­mi, Bur­biš­kio dva­ru. Pa­ro­dy­ti tu­ri­me ką, to­dėl rei­kės ap­gal­vo­ti nau­jus tu­ris­ti­nius marš­ru­tus, pa­si­rū­pin­ti inf­rast­ruk­tū­ra“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė V. Si­me­lis.

Lai­ko ap­mąs­ty­mams ir idė­joms, anot V. Si­me­lio, dar yra. Bus lau­kia­ma idė­jų iš vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sek­to­riaus, ku­ris ga­lė­tų pa­siū­ly­ti se­no­vi­nių lit­va­kų pa­tie­ka­lų, iš liau­dies meist­rų, gal­būt tu­rin­čių min­čių dėl su­ve­ny­rų, pa­klau­są ga­lin­čių tu­rė­ti tau­to­dai­lės dar­bų.

Anot V. Si­me­lio, ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė ir­gi pri­si­dė­jo prie šio pa­sau­li­nio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo – pa­si­rū­pi­no skly­po su­for­ma­vi­mu, biu­dže­to lė­šo­mis nu­ma­ty­ta su­tvar­ky­ti pri­va­žia­vi­mo ke­lią iki mu­zie­jaus.

V. Si­me­lio tei­gi­mu, pra­di­nia­me va­rian­te mu­zie­jus tu­rė­jo su­tilp­ti į 200 kvad­ra­ti­nių met­rų. Ra­jo­no Ta­ry­ba tuo­met pri­ta­rė, kad bū­tų skir­ta lė­šų vie­nam eta­tui iš­lai­kyti. Ir tik vė­liau pro­jek­tas iš­si­plė­tė be­veik iki 3 tūks­tan­čių kvad­ra­tų.

Žy­dų at­mi­ni­mo iš­sau­go­ji­mu rū­pi­na­si fon­das

Še­du­vos žy­dų me­mo­ria­li­nis fon­das vi­so­ke­rio­pai rū­pi­na­si, kad bū­tų iš­sau­go­tas šio mies­to žy­dų at­mi­ni­mas.

Še­du­va iš­ties tu­ri ką iš­sau­go­ti – iki na­cių oku­pa­ci­jos dau­giau nei pu­sę jos gy­ven­to­jų su­da­rė žy­dų tau­ty­bės žmo­nės.

Vis­kas pa­si­kei­tė 1941-ai­siais – tais me­tais bu­vo su­šau­dy­ti 664 žy­dai ir Še­du­vos štet­las (vie­to­vė, kur di­džią­ją gy­ven­to­jų da­lį su­da­rė žy­dai) bu­vo su­nai­kin­tas. Šian­dien mies­te ne­gy­ve­na nė vie­no žy­do.

Še­du­vos žy­dų me­mo­ria­li­nio fon­do dė­ka Še­du­vo­je iš­ki­lo pa­mink­las čia gy­ve­nu­siems žy­dams at­min­ti, su­tvar­ky­tas ir bend­ruo­me­nės na­mų fa­sa­das, prie ku­rio sto­vi „Mer­gai­tės“ skulp­tū­ra.

Bu­vo su­tvar­ky­tos ir iki tol ap­leis­tos žy­dų ka­pi­nės. Žy­dų žu­dy­nių vie­to­se Liau­diš­kių ir Pa­ku­te­nių miš­kuo­se taip pat pa­sta­ty­ti pa­mink­lai.

Fon­do ge­ra­no­riš­ku­mą pa­jau­tė ir Še­du­vos gy­ven­to­jai – prieš ke­le­rius me­tus mies­to reik­mėms bu­vo pa­do­va­no­tas grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lis su pa­čia mo­der­niau­sia įran­ga.

Au­to­rės nuo­tr.

Įleis­ti kap­su­lę atei­ties kar­toms pa­ti­kė­ta Še­du­vos gim­na­zi­jos moks­lei­viams.

Mu­zie­jaus sta­ty­bų pra­džios ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo (iš kai­rės) JAV am­ba­sa­do­rė An­ne Hall, Še­du­vos žy­dų me­mo­ria­li­nio fon­do di­rek­to­rius Jo­nas Do­vy­dai­tis, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Linas Lin­ke­vi­čius, Še­du­vos Me­mo­ria­li­nio fon­do stei­gė­jas, „Din­gu­sio Štet­lo“ mu­zie­jaus idė­jos au­to­rius Ser­ge­jus Ka­no­vi­čius.

Mu­zie­jaus sta­ty­bų pra­džią žy­mės vie­ta kap­su­lei.

Do­ku­men­ti­nio fil­mo „Suak­me­nė­jęs lai­kas“ re­ži­sie­rius Sau­lius Ber­ži­nis mu­zie­jui pa­do­va­no­jo vie­ną pir­mų­jų eks­po­na­tų – se­ną plokš­te­lę, pri­klau­siu­sią Ho­lo­kaus­te žu­vu­siam ber­niu­kui.

Žy­dų mu­zie­jus „Din­gęs štet­las“ iš­si­dės­tys maž­daug 3 tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te.

Žy­dų mu­zie­jus įsi­kurs ša­lia ne­se­niai su­tvar­ky­tų ir at­kur­tų Še­du­vos žy­dų ka­pi­nių.

Še­du­vos žy­dų me­mo­ria­li­nio fon­do dė­ka Še­du­vos cent­re pa­sta­ty­ta Ro­mual­do Kvin­to su­kur­ta žy­dų mer­gai­tės skulp­tū­ra.