Potvynis pliūptelėjo iš užtvankos

Potvynis pliūptelėjo iš užtvankos

Potvynis pliūptelėjo iš užtvankos

Praėjusią savaitę užfiksuotas pirmasis potvynis Akmenės mieste — per naktį daugiau kaip pusmetrį pakilo Dabikinės upės vanduo ir pridarė žalos. Žmonės dėl to kaltina upės aukštupyje esančios hidroelektrinės vadovus.

Vytautas RUŠKYS

Vandens prikilo per naktį

Akmenės miesto Slėnio gatvės gyventoją Stasį Sungailą rytą nustebino iš krantų išsiliejusi Dabikinės upė. Sodybos pakraštyje stovinti šuns būda iki pusės buvo apsemta vandens, keturkojis gelbėjosi, užšokęs ant stogelio.

„Kai vakare grįžau iš darbo — jokio pavojaus nepastebėjau“, — “Šiaulių kraštui“ sakė paupio gyventojas.

Už pusšimčio metrų gyvenantis Aleksandras Landa pasakojo: „Ir ryte vanduo dar kilo, todėl buvo nejauku. Per kiemą turėjau bristi lyg upe, kai reikėjo eiti parsinešti malkų. Nedaug trūko, ir būtų imtas semti šulinio viršutinis rentinys“.

Daugiau žalos pridarė potvynis dar žemiau paupyje gyvenantiems akmeniškiams. Vienos sodybos šeimininkas garaže rado vandens bemaž iki kelių, buvo apsemti elektros varikliai ir kiti prietaisai. Kita šeima prarado kuro atsargas — permirko kelios tonos durpių briketų.

Kaltina hidroelektrinės prižiūrėtojus

Dalis akmeniškių potvynį laiko gamtos stichija. Manoma, kad ji tapo neišvengiama, kai daugybė sniego staiga ėmė tirpti ir dar prasidėjo lietus.

Yra ir kitaip manančių: kaltė tenka prie Sablauskių esančiai hidroelektrinei, nes užtvankoje galima reguliuoti vandens lygį.

„Jeigu Dabikinės vagoje ties Akmenės miestu per naktį vandens lygis pakyla beveik metru, tai tikrai kaltas ne atšilęs oras, — o užtvankos įrengimų reguliuotojai, — mano Akmenės rajono savivaldybės tarybos narys Gytas Milašius. — Jie per daug staigiai pakėlė vandens sklendes, todėl plūstelėjo vanduo. Jo lygis ties Akmene apie pusmetrį nukrito per kelias valandas, kai sklendės hidroelektrinėje buvo pridarytos“.

Aplinkosaugininkai pažeidimų nematė

Apie galimą piktnaudžiavimą pranešta Akmenės rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Tačiau ji nenustatė jokių pažeidimų.

Kai aplinkosaugininkai nuvyko į Sablauskius patikrinti vandens lygį užtvankoje, užfiksuota, jog vanduo pakilęs iki aukščiausios leistinos normos. Sudrėkęs betonas ir ledo likučiai rodė, kad neseniai norma buvo viršyta.

„Mes galime bausti, jei nesilaikoma tvenkinio naudojimo taisyklių, tačiau jų pažeidimo fakto neradome“, — “Šiaulių kraštui“ garantavo Akmenės aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Algis Norbukas.

Agentūros vedėjo Augustino Lenkučio įsitikinimu, vienintelė potvynio kaltininkė esanti gamta.

„Jei sklendė ir buvo kiek pakelta, tai didelės įtakos nutekančio vandens kiekiui neturėjo“, — lyg vienu balsu tvirtino abu aplinkosaugininkai

Vanduo pakilo virš normos

Hidroelektrinę valdančios UAB „Rudikių malūnas“ direktoriaus Kęstučio Stupuro teigimu, dėl lietaus ir polaidžio per vieną parą užtvankoje vanduo pakilo puse metro aukščiau maksimalios normos.

„Jeigu vanduo kiltų dar aukščiau, pavyzdžiui, virš išbetonuotos krantinės, tada gali prasigraužti po keliu ir pralaužti pylimą ar jį visiškai nunešti“, — sakė K. Stupuras.

Praėjusią savaitę pro atvertą pusės metro angą užtvankoje vanduo tekėjo apie parą.

Hidroelektrinės šeimininkas pranašavo, kad, prasidėjus atlydžiui, vėl galimas potvynis.

Nuostolių galėta išvengti

Savivaldybės ekologo Svajūno Vilko nuomone, potvynio jėgą galėta sumažinti, ir žmonės nebūtų patyrę daug nuostolių.

„Gali būti, kad užtvankoje sklendė buvo pakelta per vėlai ar per daug, — sakė S. Vilkas. — Didesnis pliūpsnis vandens į upės žemupį čia ir sukėlė netikėtumų“.

Pasak ekologo, hidroelektrinės savininkai turėtų įžvelgti artėjant pavojų. Prieš polaidžius vandenį iš tvenkinio derėtų pradėti nuleidinėti iš anksto.

Nėra liniuotės

Manoma, kad žmonės patys galėtų nuspėti potvynius, jei Sablauskiuose prie užtvankos būtų išsamesnė informacija.

Ar tvenkinio vandens lygis nekelia pavojaus, žino tik elektrinės savininkai ir aplinkosaugininkai.

Šią savaitę upės žemupyje nebuvo vandens lygio liniuotės. Aplinkosaugininkai teigė paskutinį kartą ją matę praeitą vasarą.

Autoriaus nuotr.

POTVYNIS: Akmenės gyventojo Stasio Sungailos žemės sklypą potvynis paskandino per naktį.

 

VANDUO: Dabikinės upės žemupyje ties Sablauskiais vanduo buvo pakilęs apie metrą virš įprasto lygio.

PAŽIŪRĖJIMAS: Akmenės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Algis Norbukas praėjusią savaitę buvo nuvykęs pažiūrėti, ar Sablauskių tvenkinyje vandens lygis neviršijo normų ir nerado pažeidimų.

 

ŠEIMININKAI: Nuo Sablauskių hidroelektrinės šeimininkų Vlado Petkevičiaus (kairėje) ir Kęstučio Stupuro sprendimų priklauso, ar potvyniai padarys daug žalos Dabikinės pakrančių gyventojams

Nuleidžiamas vanduo

Pakruojo rajono vicemeras Romas Medzveckas informavo, kad pastarąją savaitę Pakruojo užtvankos vandens lygis palaikomas metru žemesnis, nei įprastai. Jis stebimas ir, vandens pritekėjus daugiau, vėl kiek nuleidžiamas.

Derinant darbus, trisdešimčia centimetrų žemesnis vandens lygis palaikomas ir Dvariukų užtvankoje. Taip pat stebimas vandens lygis Vėzgės upėje ties Šukionių kaimu.

„Toks vandens lygis užtvankose palaikomas, kad būtų rezervas, prasidėjus staigiam atlydžiui. Nes pamokė pernykštis potvynis. Kai per kelias nakties valandas vanduo Kruojos užtvankoje pakilo taip, kad srovė šniokštė pusantro metro virš šliuzų“, — sakė R. Medzveckas.

Užpraėjusią savaitę buvo sukviestas ekstremalių situacijų komisijos bei suinteresuotų organizacijų atstovų pasitarimas ir nutarta, kas ką darys. Pasak vicemero, toks pasitarimas buvo planuotas pavasarį, tačiau prasidėjęs atlydys jį paskubino.

PAMOKOS: Vicemeras Romas Medzveckas įsitikinęs, kad pernykštis staigus potvynis pamokė visus.

Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.

Nėra jokios grėsmės

Saulius DARGINAVIČIUS, Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio vedėjas:

Kai tik prasidėjo atšilimas, praeitą, užpraeitą savaitę, po du kartus važiavome prie tvenkinių, apžiūrėjome jų šachtas. Padėtis kol kas normali.

Tarkime, Bubiuose sklendės yra atsuktos, kad būtų sumažinta potvynio tikimybė. Neseniai sutvarkytoje Paežerių užtvankoje vanduo bėga ir per naująją, ir per senąją šachtą.

Didžiosios — Gudelių, Bubių, Paežerių — užtvankos yra sutvarkytos Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Dar reikėtų šiek tiek patvarkyti Šakynos, Dzidų, Ginkūnų, Pakumulšių užtvankas, bet tai būtų tik eiliniai remontai. Dėl šių užtvankų būklės potvyniai negręsia.

Kol kas situacija normali, valdoma, užtvankos netikėtumų nežada.

Atšalę orai sustabdė sniego tirpimą, turėtų pristabdyti ir į užtvankų šachtas plūstantį vandenį.  

Antano STAPONKAUS nuotr.