Naujausios
Popieriuje — 10 milijonų litų, realybėje — keli tūkstančiai
Šiaulių miesto savivaldybės duomenimis, jos įstaigos per šiuos metus už paslaugas prisidurs beveik 10 milijonų litų. Didždvario gimnazija su 700 tūkstančių litų įplaukų — rekordininkė. Mokyklų vadovai tvirtina, jog rodomas „uždarbis“ — fikcija. Buhalteriai priduria: Savivaldybė manipuliuoja pinigais, kad galėtų daugiau skolintis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Rekordą užaugino projektas
Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius „Šiaulių kraštui“ sakė, jog didžiąją dalį už atsitiktines paslaugas gaunamų pajamų sudaro projektinės lėšos.
400 tūkstančių litų gimnazija yra laimėjusi įgyvendinti keliose Šiaulių apskrities savivaldybėse ir Panevėžyje suaugusiųjų kompetencijų tobulinimo projektą. Mokykla dar organizuoja užsienio kalbų kursus.
„Reikia daug ir sunkiai dirbti, kad tiek lėšų pritrauktume, rengti projektus, tam turime veiklos stebėsenos poskyrį, bet pelnų mes neuždirbame“, — sakė V. Balsevičius.
Naudą gauna gimnazijos darbuotojai ir mokytojai — projektas suteikia galimybių papildomai užsidirbti. Gimnazija įgyvendina ir 8 europinius projektus, susijusius su moksleivių ugdymu.
„Gudri apskaita“
Kitų miesto mokyklų didžiausios pajamos viršija per pusantro šimto tūkstančių ar siekia porą šimtų tūkstančių litų, mažiausios — 2,5 tūkstančio litų.
Viena iš daugiausiai tokias pajamas gaunančių Jovaro progimnazija „uždirba“ 164 tūkstančių litų per metus.
„Neteisybė, kad čia mūsų pajamos, tai tik Savivaldybės gudri apskaita, — atskleidžia “Jovaro“ progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza. — 130 tūkstančių litų — tai tėvų pinigai už mokamus vaikų pietus. Tai apyvartos lėšos — paėmei ir atidavei tiekėjams už produktus.“
Direktoriaus tvirtinimu, per metus „grynųjų“ pajamų uždirbama 15— 20 tūkstančių litų — už trumpalaikę patalpų nuomą, kopijavimo paslaugas. Projektų lėšų pritraukta, bet iš jų nubyra tik “kanceliarijos“ priemonėms, kelionėms.
Savivaldybė „pasigražina“ sąskaitą
Dar aiškiau pasakė vienos mokyklos buhalterė, nenorėjusi įsivardinti: „Mums lieka tik koks 1,5 tūkstančio litų — iš antkainio, kiti pinigai — tiekėjams už vaikų maistą. Savivaldybei visus pinigus turime pervesti. Po to jas mums grąžina, kad atsiskaitytume su tiekėjais.“
Buhalterė svarsto, jog toks ratas sukamas tam, kad miesto biudžetas atrodytų pilnesnis, ir Savivaldybė turėtų didesnius skolinimosi limitus.
Kitos mokyklos buhalterė teigė, jog dėl tokio pinigų judėjimo sąskaitose pirmyn-atgal, neretai vėluojama atsiskaityti su maisto produktų tiekėjais. Ypač problemiškas dėl atsiskaitymų paskutinis metų mėnuo.
„Atsiskaityti reikia iki paskutinės gruodžio dienos, tačiau nei pernai, nei užpernai to padaryti negalėjome, nes Savivaldybė pinigų laiku nepervedė, — sakė buhalterė. — Tik dalį lėšų už praėjusių metų gruodį grąžino šiemet, skola velkasi ir nežinia, kaip bus šį gruodį.“
Pinigai sukasi
Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja Irmina Volskienė „Šiaulių kraštui“ teigė, jog lėšų apskaitos tvarka — ne Savivaldybės sugalvota. Visų biudžetinių įstaigų pajamos Savivaldybės biudžete privalo būti apskaitomos pagal Biudžeto sandaros įstatymą.
I. Volskienė patvirtino, jog didžioji mokyklų pajamų dalis — pajamos už valgyklų paslaugas. Patalpų nuomos (sporto salių ir kitų patalpų) ilgalaikių sutarčių turi vos viena kita. Dažniausiai sudarinėjamos tik trumpalaikės patalpų nuomos sutartys.
Lopšeliams— darželiams pajamos plaukia tik iš tėvų įmokų. Didžiausios — 190 tūkstančių litų — lopšelio-darželio „Trys nykštukai“, mažiausios — 60 tūkstančių litų — lopšelio darželio “Pušelė“.
Neformalaus ugdymo įstaigos (sporto, dailės, muzikos mokyklos ir kitos įstaigos) gauna pajamų iš įmokų už ugdymą ir iš atsitiktinių paslaugų. Daugiausiai iš pastarųjų uždirba plaukimo mokykla „Delfinas“ (148 tūkstančius litų) ir Teniso mokykla (177 tūkstančius litų) bei Jaunųjų turistų centras (beveik 250 tūkstančių litų).
Visų miesto biudžetinių įstaigų (švietimo, kultūros, socialinių) šiųmetinės pajamos sudaro 9,7 milijono litų. Iš jų įmokos už išlaikymą ar ugdymą — 5 milijonus litų, už atsitiktines paslaugas — 4,6 milijono litų, nuomą — 88 tūkstančius litų.
Gaunama ir kitokių pajamų
Švietimo įstaigos sulaukia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų paramos iš 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija jas perveda tiesiai į įstaigų sąskaitas ir šie pinigai miesto biuždete nesisuka.
Daugiausia rėmėjų lėšų šiemet Šiaulių apskrityje sulaukė Šiaulių „Romuvos“ gimnazija (daugiau negu 28 tūkstančių litų) ir Šiaulių “Romuvos“ progimnazija (daugiau negu 26 tūkstančių litų). Iš miesto biuždetinių įstaigų trečia pagal paramos sumą — Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (daugiau negu 18 tūkstančių litų).
MILIJONAI: Savivaldybė rodo, kad jos įstaigos per metus iš paslaugų gauna beveik 10 milijonų litų, bet mokyklose šių pajamų didžiąją dalį sudaro tėvų pinigai už moksleivių pietus.
Redakcijos archyvo nuotr.
REKORDAS: Didždvario gimnazijos, kuri šiais metais už paslaugas surinko rekordines 700 tūkstančių litų pajamas, direktorius Vitalis Balsevičius sako: „Mes laimėjome lėšų įgyvendinti savivaldybėse suaugusiųjų mokymo projektą, bet pelnų neuždirbame.“
Jono TAMULIO nuotr.
