
Naujausios
Politinis cementas suteikė išskirtinį statusą
Šiaulių regiono plėtros taryba nusprendė pripažinti dviejų privačių įmonių cemento krovos terminalą regioninės svarbos projektu. Dėl to pasistengė Šiaulių meras Artūras Visockas, į posėdį už alkūnės parvedęs trūkstamą narį ir taip išgelbėjęs kvorumą.
Nors viešai deklaruojama, kad regioninė svarba tik dėl 46 arų valstybinės žemės, atsirado abejojančių, kodėl staiga imta remti privatų verslą? Kodėl remiamas baltarusiškas, o ne regione gaminamas cementas?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Lošimas alkūnėmis
Antradienį Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje pasiekus klausimą „Dėl UAB „Betono mozaika“ ir UAB „Vilniaus aidai“ projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu“, paaiškėja, kad nuo klausimo nusišalina šios tarybos pirmininkas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Paaiškina, kad jo artimi giminaičiai turi akcijų „Akmenės cemento“ įmonėse, jį giminystės ryšiai sieja ir su kai kuriais „Betono mozaikos“ akcininkais.
„Tai jums nusišalinus neliks kvorumo!“ – apgailestavo Šiaulių meras A. Visockas ir pasiūlė „padaryti pertraukėlę – pabandyti aiškintis, ar atsirastų dar vienas žmogus, kuris sudarytų kvorumą“. Paaiškina ir tai, kad „sprendimas labai svarbus – tai yra investicijų sprendimas“.
„Cementininkų“ klausimas nukeliamas į posėdžio pabaigą.
A. Visockas, prieš svarstant klausimą, išėjęs iš salės sugrįžta už alkūnės laikydamas Šiaulių rajono merą Antaną Bezarą. Šis dalyvavęs gretimoje salėje rajono žemdirbių susitikime su žemės ūkio ministru.
A. Visockas, darbotvarkėje pristatytas klausimo pranešėju, paaiškina, kad Šiaulių miesto taryba gruodžio 1 dieną sprendimą priėmusi šiuo klausimu. „Aš raštu kreipiausi į regiono plėtros tarybą, todėl mes – čia. Turim investuotojus: jeigu kils klausimų – bus atsakyta“, – situaciją valdė meras A. Visockas.
Cemento krovos terminalas
Klausimą pristatė ne A. Visockas, o miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė: siūloma pripažinti bendrovių „Vilniaus aidai“ ir „Betono mozaika“ projektą „Naujo modernaus cemento krovos terminalo Šiaulių mieste įrengimas“ regioninės svarbos projektu.
Vedėja tikino, kad teikiamas projektas atitinka penkis kriterijus, kurie yra nustatyti Vyriausybės nutarime: planuojamos keturios naujos darbo vietos, investicijos viršija milijoną eurų, bus naudojamos „inovatyvios technologijos, procesai ir metodai“, „projektas patenka į miesto integruotą teritoriją“, o „bendrovė įsipareigoja vykdydama veiklą per penkeris metus pritraukti privačių tiesioginių ir užsienio investicijų, o eksportas bus daugiau, nei 33 procentai“.
Verslininkų pateiktame projekte teigiama, kad „bus kuriamas modernus cemento krovos terminalas, kurio funkcionavimui reikalinga įrengti geležinkelio atšaka“.
I. Džiaugienė paaiškino, kad prašoma šį objektą paskelbti regioninės svarbos, nes „norima įsigyti 46 arų sklypą ne aukciono būdu“ ir pakvietė šį verslo projektą pristatyti UAB „Vilniaus aidai“ valdybos pirmininką Olių Danylą.
„Esame „Concretus grupė“, – prisistatė O. Danyla. Jis paaiškino, kad šioje grupėje yra plėtojamos trys veiklos šakos: viena jų – „Betono centras“, turinti įmonių Lietuvos miestuose, kita šaka – „Betono mozaika“, taip pat veikianti šalies didžiuosiuose miestuose ir Šiauliuose. Trečioji šaka – UAB „Markučiai“, turinti „projektavimo įmones, gamyklas Kaune. Vilniuje. Taip pat įmones, kur surenkame ir statome namus ir taip toliau“.
„Šiandien mūsų dėmesys yra Šiauliai. Kadangi esame didelės įmonės, mums reikalingas žaliavų aprūpinimas: cementu ir kitomis“, – paaiškino O. Danyla. Bet Šiauliuose „turi riziką": „Laikinai sustojus „Akmenės cementui“ buvo nepateiktas cementas. Mes turime sumažinti riziką, todėl turime turėti talpas“.
Dar paaiškino, kad planuoja plėtrą – per Šiaulių „Betono mozaiką“ pradėjo judėjimą link Latvijos ir plėsis „į Latvijos pusę“, didins apyvartą. Patikino, kad plėsis „tik iš savo lėšų, neprašome Europos Sąjungos paramos“.
Meras A. Visockas kalbant verslininkui pritariamai linksėjo.
Nenori precedento
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas perskaitė negalėjusio posėdyje dalyvauti Alfredo Jonuškos, Vyriausybės deleguoto atstovo Šiaulių regiono plėtros taryboje, raštą, kuriame abejojama, ar reikia suteikti regioninės svarbos statusą privataus verslo įmonei.
A. Jonuška teigia, kad toks statusas projektui „suteiktų pagrindą skirti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšas“.
A. Jonuška atkreipė dėmesį, kad „tiesioginė parama verslui iškreipia konkurenciją“, įmonė orientuojasi į importą, o ne į regione pagamintą cementą, todėl mano, kad tai „abejotina nauda regionui“.
„Kiek teko domėtis Registrų centre, bendrovė „Vilniaus aidai“ yra didmeninės prekybos įmonė. Nei pagal europinius dokumentus, nei pagal Savivaldybės politiką – nei didmeninės, nei mažmeninės prekybos veiklos nėra remtinos veiklos“, – savo nuomonę reiškė V. Japertas. Jis pabrėžė dar negirdėjęs, kad Šiaulių mieste nors viena „prekybinė kompanija gautų išskirtines sąlygas pasinaudoti išskirtiniu valstybės statusu“, o vienas „precedentas jau tampa norma“.
„Kalba eina tik apie 46 arų sklypą“, – replikavo meras A. Visockas. Tačiau reikės ne tik sklypo, bet ir geležinkelio atšakos.
V. Japertas tęsė: „Geležinkelio infrastruktūros suformavimą galėtų atlikti „Lietuvos geležinkeliai“, tiesdami atšaką į verslininkams reikalingą teritoriją“.
Nauda Baltarusijai ar regionui?
„Vilniuje toks terminalas yra, Kaune, Klaipėdoje yra. Ir Šiauliuose – bus. Tik mes tam padėsim ar trukdysim?!“ – klausė A. Visockas.
O. Danyla garsiai skaičiavo, kad Šiauliai ir Akmenė tėra apie 60 kilometrų atstumu, iki Lenkijos – apie 600, o iki Baltarusijos – apie 400 kilometrų. „Čia yra komerciniai reikalai: jeigu viena kompanija pasakys, kad mano kaina yra 200 eurų, tai, be abejo, mes vešimės ir už 1 000 kilometrų“, – sakė O. Danyla. Pridūrė, kad daug cemento perka iš „Akmenės cemento“.
„Akmenės cemento“ pardavimų direktorius Richardas Sudaris kvietė drauge paskaičiuoti: per pastaruosius keletą metų įmonė į gamybos modernizaciją investavo 120 milijonų eurų. Įmonėje drauge su ją aptarnaujančiomis įmonėmis dirba apie 1 000 darbuotojų.
Jis priminė, kad pernai regioninės svarbos statuso prašančios įmonės pardavė Lietuvoje didžiulius kiekius baltarusiško cemento, kai Baltarusija „uždarė kitų šalių cemento patekimą į Baltarusiją“.
„Terminalas Šiauliuose – tai yra palengvinimas baltarusiško cemento gamintojams paplisti dar daugiau į Šiaurės Lietuvą. Ar tai yra regioninės svarbos klausimas? Ar prie to turi prisidėti Lietuvos valstybė, regionas? Ar jūs taip ginate savo krašto, regiono gamintojus?“ – klausė R. Sudaris.
„Siūlyčiau nejuokauti, nes bet kokiu atveju pritraukti užsienio investicijas, nes bet kokiu atveju rinka užsipildo. Čia yra neišvengiamas dalykas“, – komentavo meras A. Visockas.
„Uošvienės“ ar įmonės laidotuvės?
„Kiek čia galima plepėti?! Man uošvienės laidotuvės! Prisisvajojo! Namo važiuoti reikia“, – skubino baigti diskusijas ir balsuoti vienas Šiaulių regiono plėtros tarybos narių.
Atsirado tarybos narių klausiančių, ar balsuoti „tik dėl 46 arų sklypo“, kas kitas pretenduoja į tą sklypą? Šiaulių rajono meras A. Bezaras, supratęs, kad dalis tarybos narių net nesuvokia dėl ko balsuos, pamokė A. Visocką: „Gerbiamas mere, reikėjo daugiau tarybos nariams pateikti informacijos...“
„Koks bus balsavimas – toks ir bus. Mano pasiūlymas tiesiog balsuoti!“ – ragino A. Visockas.
Devyni iš devynių Tarybos narių balsavo už regioninės svarbos statuso suteikimą vienai verslo grupei.
Mato grėsmę Akmenės įmonei
Po nusišalinimo į salę sugrįžęs Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas paaiškino: UAB „Vilniaus aidai“ valdybos pirmininkas O. Danyla „yra buvęs „Akmenės cemento“ akcininkas“.
„Šiaulių kraštas“ 2013 metais yra rašęs, kad tada, kai O. Danyla buvo „Akmenės cemento“ akcininku, UAB „Concretus Materials“ siekta įsigyti vienintelės Lietuvoje cementą gaminančios AB „Akmenės cementas“ kontrolinį akcijų paketą.
Verslo žiniasklaida tada skelbė, kad tarp „Akmenės cemento“ akcijų galimų pirkėjų buvo O. Danylos sūnus Justinas Danyla. Jis tada turėjo „Vilniaus betono“ akcijų, o ši įmonė turi 50 procentų „Concretus Materials“ akcijų.
V. Mitrofanovas užsiminė, kad „gali būti tolimesnė seka vykstančio karo tarp buvusių ir esamų akcininkų“, nes "Akmenės cemento“ akcininkai „jau kovoję ir Paryžiaus arbitražiniame teisme“.
„Kas paneigs, kad siekiama „Akmenės cementą“ uždaryti, deginti klinkerį Latvijoje, kur vienas „Akmenės cemento“ akcininkų turi 100 procentų vienos Latvijos cemento įmonės akcijų, tą klinkerį sumalti Lietuvoje ir pristatyti kaip lietuvišką cementą? Tada tereikės „Akmenės cemento“ gamykloje apie 50 darbuotojų“, – svarstė V. Mitrofanovas.
Jis teigė nematantis didelės naudos Šiauliams „iš keturių naujų darbo vietų, kurias sukurs tas terminalas“.
„Kyla klausimas, kodėl meras (A. Visockas) taip aktyviai rėmė? Juk kažkuria prasme tai – vietinio verslo žlugdymas. Regioninės plėtros taryba turėtų žiūrėti naudos regionui, o kaip suprasti šiuo atveju?!“ – klausė V. Mitrofanovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Autorės nuotr.
Šiaulių meras Artūras Visockas ragino pritarti, kad regioninės svarbos projektu taptų privataus verslo planai statyti cemento laikymo terminalą.
Dėl šių krūmynų greta dabartinės UAB „Betono mozaika“ teritorijos Daubos gatvėje bendrovių „Betono mozaika“ ir "Vilniaus aidai“ jungtinis projektas tapo regioninės svarbos objektu. Būtent į šį 46 arų plotą tarp dviejų geležinkelių ir pretenduoja bendrovės.
Vidmantas Japertas (kairėje) abejojo, ar galima prekybos įmonei suteikti išskirtinį statusą, UAB „Vilniaus aidai“ valdybos pirmininkas Olius Danyla tikino, kad statuso reikia tik dėl 46 arų sklypo, o ne dėl dotacijų.
„Akmenės cemento“ pardavimų direktorius Richardas Sudaris stebėjosi, kad Šiaulių regiono plėtros taryba palaiko ne regiono įmonę, o Baltarusijos cementininkus.