Policijos statistika teikia vilties, bet skaudulių vis dar daug

Asmeninė nuotr.
Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Gintaras Mačiulis primygtinai ragina netikėti sukčių pasakomis apie investicijų pelną, siuntas, netikrus pinigus ir t. t.
Šiaulių apskrities policija gyventojams pristato metų rezultatus. Nors kriminogeninė situacija Šiauliuose ir apskrities rajonuose nėra prasta bei viršija šalies vidurkį, vis dėlto problemų esama. Dažniausios – smurtas artimoje aplinkoje, sukčiavimai elektroninėje erdvėje. Dar kvaišalai mokyklose, neblaivūs prie automobilio vairo, milžiniškas važiavimo greitis.

Skaičiai mažėja

Praėjusių metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad pasitikėjimas policija Šiaulių aptarnaujamose teritorijose siekia 85 procentus ir viršija šalies pasitikėjimo policija vidurkį, kuris yra 82 procentai. Šiaulių apskrityje gyvenantys žmonės jaučiasi saugiausiai iš visų Lietuvos apskričių gyventojų. 81 procentas Šiaulių apskrities gyventojų kriminogeninę situaciją savo gyvenamojoje vietoje vertina gerai.

Kad kriminogeninė situacija yra nebloga ir žmonės čia gali jaustis saugūs, byloja policijos statistika. Nusikalstamų veikų skaičius praėjusiais metais pusėje Lietuvos apskričių didėjo, o Šiaulių apskrityje jis netgi sumažėjo 17 procentų (2022 metais buvo registruotos 4 579 nusikalstamos veikos, o 2023-iaisiais – 3 790).

Nusikalstamų veikų ištyrimo procentas Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje siekia 70 procentų ir šis rodiklis yra trečias Lietuvoje. Jeigu vertinti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategoriją, tai Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje praėjusiais metais buvo stebimas didžiausias jų mažėjimas ir geriausias jų ištyrimas, palyginti su kitomis šalies apskritimis.

Smurto šeimose ir sukčiavimų – daugiausia

Nusikalstamų veikų viešosiose vietose mažėja, didžiųjų metų švenčių renginiai vyksta be didesnių incidentų, bet be smurto artimoje aplinkoje, anot policijos pareigūnų, neapsieinama nė dienos. Apie tai byloja ir šventinio laikotarpio įvykių suvestinės. Kiekvieną dieną policija sulaukia dešimčių iškvietimų į šeimas. Smurtas artimoje aplinkoje užima didžiausią procentą tarp visų nusikaltimų Šiaulių apskrityje. Pagal pastarųjų metų statistiką, nuo 2017 metų šio pobūdžio smurto Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje mažėjo, o štai nuo 2020 metų (850 ikiteisminių tyrimų) vėl pradėjo augti ir pernai pasiekė 943 ikiteisminius tyrimus.

Kol kas nestabdomai bujoja nusikaltimai elektroninėje erdvėje. Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje 2023 metais nuo įvairaus plauko sukčių nukentėjo 306 gyventojai, iš jų 90 – dėl sukčiavimo internetinėje erdvėje.

Maža to, pradedant nuo praėjusių metų iki šiol, gyventojai mulkinami, pasitelkiant dar vieną legendą: prašoma paspausti nuorodą ir patikslinti siuntos gavėjo adresą, kuris, teigiama gyventojui atsiųstoje žinutėje, nebuvo parašytas. Esą tik tuomet siunta bus pristatyta.

„Mechanizmas toks pat, kaip ir nuo 2021 metų sukčių siuntinėjami neva tai SEB ar kitų bankų pranešimai, kuriuose prašoma paspausti nuorodą ir patikslinti duomenis. Arba Mokesčių inspekcijos pranešimai apie baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus... Tie, kurie paspaudė ir, kaip paprašyta, prisijungė prie savo elektroninės bankininkystės, prarado santaupas“, – sakė Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Gintaras Mačiulis.

Teigia, kad paskutiniais mėnesiai plinta ir sukčių pranešimai su raginimais nuvykti prie paštomato ir, susimokėjus, pasiimti siuntą. Bandydamas atsiskaityti už siuntą, kurios nelaukė, gyventojas, pats to nežinodamas, sukčiui perduoda savo bankininkystės duomenis.

Narkotikų – daugiau, vagysčių – mažėja

Šiaulių apskrities policija 2016 metais pradėjo 105 ikiteisminius tyrimus, susijusius su narkotikų vartojimu, o jau 2023-iaisiais jų buvo dvigubai daugiau – 217.

Vagystės pastaruoju metu tapo nebe tokia opi problema, kokia buvo prieš kelerius metus. Šiaulių apskrityje jų sumažėjo nuo 515 (2022 metais) iki 480 (2023 metais).

Automobilių vagystės, vagystės iš transporto priemonių ir gyvenamųjų patalpų nebėra kasdienybė, kuri būdavo prieš dešimt ir daugiau metų. Smulkių vagysčių buvo ir bus, kol žmonės nepradės labiau saugoti savo turto ir nepaliks neužrakintų transporto priemonių bei gyvenamųjų patalpų durų, neprirakintų dviračių gatvėje, o bankomatuose – mokėjimo kortelių.

Keliuose karas nesibaigė

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 2023 metus Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Palyginti su 2022 metais, žuvusiųjų skaičius išaugo daugiau kaip 30 procentų.

Tokia pati tendencija ir Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamuose keliuose. Eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti ar žuvo žmonės, skaičius išaugo nuo 249 (2022 metais) iki 253 (2023 metais). Tik 2022 metais eismo įvykiuose žuvo 10 žmonių, o pernai – 14. Daugiausia žuvusiųjų – Šiaulių rajono keliuose.

Prasta žinia, kad kasmet keliuose drastiškai daugėja neblaivių vairuotojų. Nepaisant gresiančio teistumo, automobilių konfiskavimo, teisės vairuoti praradimo, tūkstantinių baudų moterys ir vyrai girti sėda prie automobilių vairo, rizikuodami pakeliui ką nors užmušti arba užsimušti patys. Daliai visuomenės alkoholis ir vairavimas yra suderinami dalykai – vairuojama ir su trimis, ir su dar didesniu promilių skaičiumi.

Praėjusiais metais Šiaulių apskrities keliuose buvo sulaikyti 802 neblaivūs vairuotojai.

Daugėja neblaivių vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Šiaulių apskrities teritorijoje 2022 metais neblaivūs vairuotojai sukėlė 10 įskaitinių eismo įvykių, o 2023 metais – 18.

Nubaustų už greičio viršijimą kreivė taip pat didėja. Matyt, greičio matuokliai drausmina dar nepakankamai, jei pažeidimų nemažėja.