Naujausios
PO TO, KAI RAŠĖME
Po žydų vizito masinės kapavietės neiškels
Vakar į Šiaulius dėl aptiktos 1941–1944 metų masinių žudynių kapavietės iš Londono atvyko Europos žydų kapaviečių išsaugojimo komiteto atstovai, tarp jų – rabinas. Pagal žydų papročius palaikų negalima perlaidoti. Skubiai sukviesta Savivaldybės komisija pakeitė ankstesnį sprendimą iškelti kapavietę.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Reagavo žaibiškai
„Paliksime kapavietę toje pačioje vietoje“, – informavo po posėdžio Martynas Šiurkus, komisijos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Žydų atstovai apžiūrėjo atrastą kapavietę, išsakė savo spėjimus, jog čia gali būti palaidota jų tautybės asmenų ir paprašė nejudinti. Pagal žydų tikėjimą ir papročius palaikų negalima perkėlinėti. Todėl kapavietė turinti būti vėl užkasta.
Masinė kapavietė atrasta tiesiant kelią ir klojant komunikacijas Pramonės parke šalia paminklinės teritorijos – buvusių masinių žudynių vietos.
Naciai 1941–1944 metais per kelis etapus čia sušaudė ir užkasė per 700 asmenų. Sovietmečiu atlikto tyrimo duomenimis, jie buvo vežami iš Šiaulių kalėjimo.
1944 metais atliekant tyrimą buvo atkastos ir aštuonios duobės. Pagal nužudytųjų kišenėse rastus raštelius, maldaknygę, liudininkų parodymus nustatyta, jog tarp aukų yra vienas žydas, vienas rusas, keturi lietuviai. 1962 metais artimiesiems buvo leista kai kurių palaikus perlaidoti.
Suks į šoną komunikacijas
Dabar atkastoje palaidojimo duobėje atliekant archeologinį tyrimą atidengti 35 žmonių palaikai. Spėjama, jog gali būti ir daugiau. Antropologė rytoj atvyks jų tirti vietoje.
Pasak M. Šiurkaus, bus ieškoma techninių sprendimų, kaip pasukti infrastruktūrą nuo kapavietės.
„Tai nėra labai sudėtinga, nes darbai yra sustoję tik nedidelėje atkarpoje“, – sakė jis.
Žydų atstovai neprieštaravę, jog kelias būtų ir virš kapavietės, tik tuomet ji turėtų būti apsaugota betoniniu sarkofagu.
„Bet mes nežinome, ar iš tiesų čia yra palaidotų žydų, – sakė „Šiaulių kraštui“ M. Šiurkus. – Praėjusio karo tragedija, kada buvo šaudomi ir į duobes verčiami įvairių tautybių žmonės. Turime gerbti ir lietuvių, ir kitų tautų papročius. Galbūt čia nėra palaidotų žydų, todėl ateityje galimas kapavietės iškeldinimas.“
Bus atliekami istoriniai tyrimai, kreipiamasi į Vokietijos archyvus.
„Ši kapavietė buvo po betoniniu keliu, kuris tiestas sovietmečiu, gali būti, jog čia yra pokario aukos, – svarstė M. Šiurkus. – Dabar sulaukiame daugybės skambučių su įvairiais liudijimais – net iš Pakruojo, Joniškio.“
„Šiaulių krašto“ žiniomis, žydų vizitas Šiaulių problemą iškėlė į „aukštesnį lygį“. Susirūpino ir Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija.
M. Šiurkus pabrėžė, jog Savivaldybė užtikrins, kad būtų gerbiamos tautų tradicijos ir laikomasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo.
„Šioje vietoje 50 metrų spinduliu nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams“, – sakė komisijos pirmininkas.
Jono TAMULIO nuotr.
KAPAVIETĖ: Masinėje kapavietėje atidengti 35 sušaudytų žmonių palaikai nebebus perlaidojami – kapavietė vėl bus užkasta.
VItalio LEBEDŽIO nuotr.
SPRENDIMAS: Komisijos pirmininkas Martynas Šiurkus informavo, jog reaguojant į žydų prašymą masinė kapavietė paliekama toje pačioje vietoje.
