Naujausios
PO TO, KAI RAŠĖME
Po šiukšlių skandalo ieško „kirvio“
Šiaulių rajono savivaldybė, lapkritį gyventojams išsiuntinėjusi išpūstas sąskaitas už šiukšles, taiso situaciją. Sąskaitas kai kuriems sektoriams mažina ir 96 procentais. Sukeltas skandalas gali virsti teismais ir galvų „kapojimu“.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Taisys klaidas
Šiaulių rajono savivaldybės politikai prieš gruodžio 19 dieną vyksiantį Tarybos posėdį, komitetuose svarsto, kaip ištaisyti padėtį dėl rinkliavos už atliekas.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė vaikšto po Tarybos komitetų posėdžius ir dėsto, kaip sumažino rinkliavos mokestį už komunalines atliekas. Trečiadienį šios sumos buvo pristatytos Biudžeto, finansų ir valdymo komitete.
Sandėliavimo paskirties objektams ankščiau nustatytą rinkliavos dydį – 0,30 euro per metus už 1 kvadratinį metrą sumažino 40 procentų – iki 0,18 euro. Kitiems objektams, kuriems buvo ankščiau nustatytas rinkliavos dydis 1,27 euro per metus už 1 kvadratinį metrą, mokestis sumažintas iki 0,04 euro arba net 96,85 procento.
Padidėjusi rinkliava gerokai išgąsdino ir rajono bažnyčias, kurios turi daug ploto. Joms buvo nustatytas 0,34 euro per metus už 1 kvadratinį metrą, dabar jis mažinamas iki 0,02 euro per metus už 1 kvadratinį metrą.
T. Plukienė pranešė, kad, Tarybai patvirtinus šias sumas, rinkliavos mokėtojams bus išsiuntinėti patikslinti mokėjimo pranešimai, pagal kuriuos reikės apmokėti perskaičiuotą sumą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo dienos.
„O iki siunčiant gyventojams sąskaitas neįmanoma buvo pamatyti, kad kažkas negerai?“ – retoriškai klausė komiteto narys Algimantas Gaubas.
Savivaldybės Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis paaiškino, kad Savivaldybė tik dabar mažina apskaičiuotas sumas už 2017 metų antrą pusmetį, nes „teisės aktai atgaline data negalioja“.
„O nuo sausio 1 dienos sėsime prie naujos metodikos 2018 metams“, – sakė G. Karklelis.
G. Karklelio teigimu, dar papildomai siūloma: neapmokestinti antro būsto, jeigu jame niekas negyvena; 30 procentų sumažinti rinkliavos sumas švietimo įstaigoms; atleisti nuo rinkliavos studentus, kurie „gyvenamąją vietą yra deklaravę rajone, tačiau faktiškai čia negyvena“.
Sprendimai – po „Šiaulių krašto“ publikacijų
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė apie pribloškiančias rinkliavos sąskaitas. Publikacijoje „Šiukšlių rinkėjams – pinigai, gyventojams – nervai“ (2017 11 18) rašėme, kad gyventojai išsirikiavo į eiles prie valdininkų durų, nes sąskaitos buvo išsiųstos mirusiems, emigravusiems žmonėms, o kai kur net ir mistinėms būtybėms.
Publikacijoje „Dėl šiukšlių: versti valdžią ar fermas?“ (2017 12 02) pasakojome, kaip pagal rajono Tarybos patvirtintą dvinarę rinkliavą mokestis ūkininkams išaugo kelis šimtus kartų – šiukšlinti „ėmė“ neveikiančios karvių fermos, grūdų sandėliai, pastatai vaiduokliai. Už kai kuriuos pastatus vaiduoklius buvę ūkininkai gavo net po 8 000 eurų sąskaitas už pusmetį.
Publikacijoje „Gyventojai laukia valdžios absurdo pabaigos“ (2017 12 13) rašėme, kaip gyventojai piktinasi, kad studentams už šiukšles reikia mokėti du kartus – ten, kur esi deklaruotas ir bendrabutyje. Nemažai gyventojų skundėsi, kad sąskaitos atsiųstos ir už negyvenamas sodybas. Piktinosi ir prekybininkai, kai už turimą vieną prekybos centro komunalinių atliekų konteinerį mokestis staiga išaugo keturis kartus, nors nei šiukšlių, nei konteinerių nepadaugėjo.
„Šiaulių kraštui“ paviešinus skandalingus faktus apie milžiniškas sumas sąskaitose, pasigirdo nuomonių, kad tai galėjo būti arba suplanuota provokacija rajono valdantiesiems, arba didžiulis atliekų tvarkytojų apetitas.
Kalti ar apgauti?
Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto pirmininko pavaduotojas Alfredas Jonuška retoriškai klausė vedėjos T. Plukienės, kodėl Savivaldybė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) perveda pinigus už atliekų svorį, o gyventojams ir juridiniams asmenims suma už atliekas skaičiuojama nuo nekilnojamojo turto ploto, kodėl nevykdoma Europos Sąjungos nuostata – moka šiukšlintojas?
„Dėl to ir gavosi ta nesąmonė, kad pas mus moka ne teršėjas, o plotas! Tarybos nariai balsavo už tą nesąmonę. Mus gąsdino, kad Vyriausybės atstovė paduos savivaldybę į teismą. Na ir kas! Eikim į teismą, bet tai neturi būti priežastis balsuoti už nesąmonę?!“ – dūrė A. Jonuška.
„Pagal Vyriausybės nutarimą apmokestinami nekilnojamojo turto objektai“, – aiškino vedėja T. Plukienė.
„Tatjana, nebeklimpkit...“ – nutraukė valdininkės aiškinimus komiteto pirmininkas A. Grubliauskis. Jis prisiminė, kad agitavo Tarybą balsuoti už dvinarę rinkliavą, nes buvusi rinkliava nebepadengė atliekų tvarkymo kaštų.
„Iš jūsų, gerbiama vedėja, gavau skaičius, kad rinkliavos mokestis didės apie 30 procentų konkrečiai įmonei! Ką jūs ten skaičiavote, kad gavome tokias sąskaitas?! Kokius mes kosmosus paleidžiame žmonėms, jeigu padidėja sąskaitos 30, 80 kartų?“ – spaudė vedėją komiteto pirmininkas.
Administracijos direktorius G. Karklelis tikino, kad ne kartą buvo prašyta Aplinkos ministerijos, Seimo Aplinkos komiteto pakeisti nelogiškus sprendimus, kad nebebūtų skaičiuojama rinkliava už atliekas nuo nekilnojamojo turto.
„Bet Savivaldybės yra paliktos likimo valiai, kažkas priėmė kažkokią teorinę metodiką ir mus teisiškai verčia tą metodiką pasitvirtinti“, – mano G. Karklelis. Prisiminta, kad Savivaldybė rengė sąskaitas pagal įvairius registrus, kuriuose būta daug klaidų.
Iš kur 1,4 milijono eurų?
A. Jonuška prašė atkreipti dėmesį, kad Tarybai teikiamo klausimo, kaip sumažinti sąskaitas už atliekas, formuluotė esanti „labai keista": sumažinti rinkliavą „Savivaldybės biudžeto sąskaita“.
„Gyventojams sumažinsime sąskaitas, bet ŠRATC'ui dengsime iš biudžeto? Kas čia sugalvota?“ – klausė A. Jonuška.
T. Plukienė aiškino, kad ŠRATC „sąnaudoms padengti“ Savivaldybė už šiuos metus turi pervesti 1,4 milijono eurų. Už pusę metų Savivaldybė yra gavusi rinkliavos mokesčio tik apie 490 tūkstančių eurų. Vadinasi, rinkliavos administratorius – rajono Savivaldybė – ŠRATC dar turės pervesti apie 0,9 milijono eurų.
Administracijos direktorius G. Karklelis patikino: „Jeigu visi sumokės privalomą rinkliavą, iš Savivaldybės biudžeto nereikės dengti“.
Po posėdžio T. Plukienės klausėme, iš kur atsirado būtent 1,4 milijono eurų suma, kurią Savivaldybė privalo sumokėti ŠRATC, bet ji neįvardijo, nes „nenori suklysti“.
„Ką nori – tą daro!“
Komiteto posėdyje A. Grubliauskas piktinosi, kad ŠRATC pozicija – „kuo turi daugiau nekilnojamojo turto, tuo turi už šiukšles daugiau ir mokėti“.
Politikas kėlė ir daugiau klausimų ŠRATC, bet jų atstovo komiteto posėdyje nebuvo. T. Plukienė „advokatavo“ ŠRATC, atsakydama citatomis iš nutarimų.
A. Grubliauskis stebėjosi, kodėl didėjo vartų mokestis, dėl kurio Savivaldybės buvo priverstos įvesti dvinarę rinkliavą?
„Kas kontroliuoja dėl to ŠRATC? Pasakė sumą ir turim rinkti iš gyventojų pinigus? Kodėl ŠRATC ką nori, tą daro?!“ – piktinosi A. Grubliauskis.
Savivaldybės Administracijos direktorius G. Karklelis posėdyje užsiminė, kad dvinarės rinkliavos apskaičiavimo metodiką savivaldybėms ruošė ŠRATC pasamdyti konsultantai.
„Konsultantai savivaldybėms pateikė skaičius lyg iš lubų, be jokio pagrindimo. Savivaldybės juristai dabar ieško būdų, kaip tai apskųsti teismui“, – sakė G. Karklelis.
Jis mano, kad Savivaldybės administracija padarė klaidą, kad „viską priėmė už gryną pinigą“.
„Atspausdino sąskaitas. Mato – nesąmonė, didžiuliai skaičiai, stabdykim, bet ne! Išsiuntinėja gyventojams! Nesugeba mūsų Aplinkos apsaugos skyrius analizuoti! Tikrai šio skyriaus laukia didelės reformos“, – sakė Administracijos vadovas.
Rinkliavos metodiką Šiaulių rajonui rengė rajono mero Antano Bezaro sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero pavaduotojas Algis Mačiulis, o komisijos pirmininko pavaduotoju buvo Savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Venciuvienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių rajono savivaldybės Tarybos Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto pirmininkas Arūnas Grubliauskis ir kiti komiteto nariai „tarkavo“ Aplinkos apsaugos skyriaus vedėją Tatjaną Plukienę.
