Naujausios
Po sinagoga rastos mūrinio pastato liekanos
Joniškyje restauruojamos Radonosios sinagogos atkastų pamatų vietoje archeologinių tyrinėjimų metu rastos XVII— XVIII amžiaus mūrinio pastato liekanos. Tokių pastatų anuomet mieste tebūta vos keletas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Mūrinių namų buvo vos keli
Praėjusių metų rudenį vykusių tyrinėjimų medžiagą apibendrinęs archeologas Ernestas Vasiliauskas sako, kad aptiktas pastatas galėjęs būti burmistro ar kokio turtingo miestiečio namas, o galbūt paštas ar aludė. Norint patikslinti jo paskirtį ir priklausomybę, reikėtų detalesnių tyrimų.
Raudonų plytų XVII— XVIII amžiaus mūrinio pastato liekanų rasta keliose vietose: po Raudonosios sinagogos iškyša vakarinėje pusėje ir prie šiaurės— rytinės sienos. Manoma, kad vėliau to paties pastato raudonos plytos galėjo būti panaudotos sinagogos statybai.
Anot archeologo, mūrinių pastatų XVII— XVIII amžiais Joniškio mieste buvo vos keletas, galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. Pirmas mūrinis pastatas fiksuotas 1601— 1605 metais, tai yra Joniškio bažnyčia, šiek tiek vėliau iškilo miesto Rotušė. Jos pamatus 2006 metais E. Vasiliauskas rado už keliasdešimt metrų, po Baltąja sinagoga.
Tyrinėjimų metu paaiškėjo, kad dabar trečdalis Raudonosios sinagogos slepiasi po žeme. Matomas raudonų plytų pirmo aukšto mūras ir pastogė. Cokolinis aukštas — pusrūsis, sumūrytas iš tašytų akmenų, atsidūręs po XX amžiaus užpiltiniu sluoksniu, kuris rytinėje pastato pusėje siekia 1,3 metro.
Rasta ir pypkių, ir alaus butelių
Archeologas E. Vasiliauskas sako, kad prie Raudonosios sinagogos šuo metu atstatyta iškyša yra atsiradusi gana vėlai, tik po 1911 metų gaisro, nes ji — beveik be pamatų. Tuo tarpu, pati Raudonoji sinagoga, skirtingais tyrinėtojų duomenimis, statyta apie 1842 arba1865 metus.
Sinagogos šiaurės vakariniame kampe buvo aptikta XVII— XVIII amžiaus (iki sinagogos pastatymo — aut. past.) nuogrinda, vadinamoji ūkinė duobė, kurioje buvo įvairių buteliukų, lėkščių likučių, tarsi šeimininkė būtų suvertusi visas šiukšles vienoje vietoje.
Tyrinėjant kelių šimtų metų kultūrinį sluoksnį aptikta puodelių, puodynių, balto kaolino ir medžio pypkių likučių, vaistų buteliukas, alaus butelių šukių. Pastarieji, nustatyta, atkeliavę iš 1865 metais Johano Dauderio Rygoje ir 1873 metais Teodoro Lodingo Bauskėje (Latvija) statytų alaus daryklų.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
PAMATAI: Atkastame sluoksnyje atsiveria 1,3 metrų iš akmenų sumūrytas cokolinis aukštas, o apačioje aptikti XVII — XVIII amžiaus mūrinio pastato likučiai.
PUODYNĖLĖ: Tyrinėjimų metu rastos trys tokios plonasienės glazūruotos puodynėlės, kurias galima visiškai atkurti ir demonstruoti kaip joniškietiško stalo indus.
PYPKĖS: Prie Raudonosios sinagogos aptikti balto kaolino ir medžio pypkių likučiai.
Autorės nuotr.
VIETA: XVII— XVIII amžiaus mūrinio pastato liekanų rasta keliose vietose po Raudonąją sinagoga.
