Naujausios
EUROPOS PARAMA SUŠILDO ŠIAURĖS LIETUVĄ
Po investicijų šilumos ūkiui – nebedidinamos kainos
Akmenės rajone šilumos energiją tiekiančios UAB „Akmenės energija“ savininkai pažadėjo, kad ateinantį dešimtmetį nedidins kainos. Tai tapo įmanoma, kai Naujojoje Akmenėje dujomis kūrenta katilinė pritaikyta biokuro naudojimui, gavus lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Parama – iš Europos Sąjungos
2011 metų lapkričio mėnesį UAB „Akmenės energija“ baigė įgyvendinti projektą „Katilinės Naujojoje Akmenėje, Žalgirio g. 2, pritaikymas biokuro naudojimui“ pagal VP3 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos trečiojo prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.
Projekto vertė 8,22 milijono litų. Lietuvos ūkio ministerija skyrė 4,11 milijono litų Europos Sąjungos paramos lėšų iš 2007-2013 metų programos.
Pertvarkymo darbai truko dvejus metus. Sumontuota pagrindinė katilinės įranga, susidedanti iš šilumos gamybos įrangos, kuri tiesiogiai degindama kurą gamina šiluminę energiją, ir kondensacinio ekonomaizerio, kuris regeneruoja energiją iš katilo degimo produktuose esančių vandens garų.
Tokia šilumos gamybos iš biokuro įranga yra visiškai automatizuota. Įsigyta iš Austrijos firmos, kuri yra viena iš rinkos lyderių gaminant medžio atliekų, biomasės katilinių įrenginius.
Modernizuoti procesai
Į katilinę atgabentos medžio atliekos traktoriumi iškraunamos pastogėje. Iš čia biokuras pilamas į talpyklą, kurios visą grindų plotą dengia keturios judančios 12 metrų ilgio ir 6 metrų pločio platformos. Jos stumdomos hidrauliniais cilindrais.
Taip pat hidrauliniai prietaisai veikia kuro padavimo į pakurą pastūmą. Joje sumontuoti peiliai, kuriais perkertami atsitiktinai patekę didoki sušalusio biokuro gabalai.
Veikia automatinė pelenų šalinimo sistema – į pelenų transportavimui skirtą uždarą konteinerį, pastatytą lauke.
Kontrolės ir valdymo sistema degimo procesui stebėti, valdyti ir automatizuoti įrengta, panaudojant šiuolaikinę kompiuterinę techniką ir originalią programinę įrangą. Ji leidžia užtikrinti optimalų degimo procesą visais darbiniais rėžimais.
Programinė įranga leidžia kaupti informaciją apie temperatūras, slėgius, trauką, deguonies kiekį dūmuose ir grafiškai atvaizduoti nurodytų parametrų pasikeitimus. Sukaupta informacija saugoma 2000 valandų.
Katilinės įrenginiai suprojektuoti ir pritaikyti dirbti automatiniu rėžimu, tačiau atskiri katilinės įrenginiai ir mechanizmai esant būtinumui gali būti valdomi ir rankiniu būdu.
Pagrindinis parametras, pagal kurį vyksta katilinės įrenginių valdymas, yra iš katilo išeinančio vandens temperatūra. Ją operatorius gali keisti pagal poreikį, o katilinės įrenginiai pereina į režimą, užtikrinantį reikalingo režimo pasiekimą ir palaikymą.
Sumažėjo priklausomybė nuo brangstančių dujų
„Akmenės energijos“ bendrovės direktorius Albertas Valančius teigė: „Ši investicija yra svarbi tiek mūsų įmonės specialistams, kurie nuosekliai stengiasi modernizuoti rajono šilumos ūkį, tiek šilumos energijos vartotojams, – teigė A. Valančius. – Mat tapome mažiau priklausomi nuo dujų kainų šuolių ir galime naudoti vietinį biokurą, taip mažiau teršiame aplinką ir sutaupome pinigų.“
Iki pertvarkos, kai nuo 2003 metų pastatytoje katilinėje veikė dujiniai įrengimai ir šilumos gamybai naudotos gamtinės dujos, jų kaina vis augo ir galiausiai padidėjo 5 kartus. Tad Akmenės rajone patvirtinta centralizuotos šilumos kaina buvo viena didžiausių Lietuvoje.
Mat dėl augančios šilumos gamybos savikainos, buvo didinama ir parduodamos šilumos kaina. Tai galiausiai sumažino įmonės konkurencingumą lyginant su kitais energijos šaltiniais.
Po šilumos gamybos ūkio modernizavimo, įrengus katilinę su biokuro katilu, yra diferencijuojamas kuro naudojimas šilumos gamybai ir ženkliai pakeistas kuro balansas. Šilumos gamybai vietoj iki tol naudotų vien gamtinių dujų jų bereikia 55 procentų, o 45 procentai – biokuras. Beje, techninės sąlygos leidžia naudojamą biokurą padidinti iki 70 procentų. Jau dabar šilumos gamybos savikainos kuro dedamoji, naudojant biokurą, sumažinta beveik perpus.
Atliktos investicijos prisidėjo ir prie aplinkos išsaugojimo bei prie globalinio atšilimo poveikio mažinimo. Mat po projekto įgyvendinimo per metus į aplinką išmetama iki 5500 tonų mažiau CO2.
Svarbus tarptautinis įvertinimas
Tuo metu, kai dar tebevyko katilinės pertvarkymas, UAB „Akmenės energija“ pelnė svarbų tarptautinį įvertinimą – apdovanota "Euroheat&Power" organizacijos, vertinančios privačių ir valstybinių bendrovių bei bendruomenių įtaką energetikos sektoriuje bei nuveiktus darbus efektyviai ir saugiai gaminant bei tiekiant energiją.
Lietuvos įmonė pateko į geriausiųjų penketuką kartu su keturiomis Skandinavijos šalių įmonėmis.
„Europos Sąjunga skatina ir pripažįsta modernų centralizuotą šilumos ir šalčio tiekimą svarbiu, užtikrinant gyventojų komfortą ir apsaugant aplinką bei mažinant energijos importo poreikį, – sakė "Euroheat& Power" vykdančioji direktorė Sabine Froning.
Tarptautiniu mastu pažymėta 10-ies metų Akmenės rajono šilumos ūkį modernizuojančios visos „E – energija“ grupės, kuriai priklauso UAB „Akmenės energija“, pastangos.
Privačios bendrovės gebėjimą puikiai organizuoti bene seniausių Lietuvoje centralizuoto šilumos ūkio modernizacijos ir pertvarkos darbus patvirtina ženkliai sumažėję nuostoliai nuo 34,8 % bendrovės veiklos pradžioje 2001 metais iki 9,8 % įgyvendinus investicinius projektus.
„E – energija“ grupės generalinis direktorius Virginijus Strioga sakė: „Manau įvertinti buvome už tai, kad atlikę su Akmenės savivaldybe sutartas investicijas, pašalinome didžiulius nuostolius, įtakojančius senos šilumos ūkio infrastruktūros trūkumus bei sukūrėme tvirtą pagrindą šilumos kainai gyventojams mažėti“.
Šiluma nebrangs
Prieš šį šildymo sezoną UAB „Akmenės energijos“ išplatintame pranešime įmonės direktorius A. Valančius teigė: „Tuo metu, kai net didžiųjų miestų šilumos tiekėjai informuoja apie rudenį didėsiančias šilumos kainas, mes galime nuraminti, kad Akmenės rajone, naudodami vietinį biokurą, šildysime gyventojus pigiau nei šalies sostinėje. Džiugu, kad visą šį laiką mūsų investicinius planus palaikė Akmenės rajono savivaldybė, o teisingai suplanuotos investicijos jau davė apčiuopiamus rezultatus, kuriuos šią žiemą tikrai pajus mūsų vartotojai“.
Prieš dvejus metus pradėjus veikti rekonstruotai katilinei ta proga surengtose iškilmėse buvo pranešta, kad dėl tokios pertvarkos vartotojams dešimt metų nedidės šilumos energijos kaina.
Tokį pažadą davė „Akmenės energijos“ savininkas, „E – energija“ grupės generalinis direktorius V. Strioga. Ir motyvavo: „Į Akmenės rajono šilumos ūkį investuotos didžiulės lėšos, o kasmet nusidėvėjimo dalis mažės. Tas nusidėvėjimo ir paskolų grąžinimo mažėjimas kompensuos kuro didėjimo kainą“.
Tose pat iškilmėse dalyvavęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas taip pat džiugino vartotojus mokslininkų duomenims, kad medžiais kūrenamose katilinėse pagaminta šilumos energija 2020 metais kainuos ne daugiau kaip 2010-aisiais.
Mažėjimo tendencija – keleri metai
2008 metais vidutinė dujų kaina, lyginant su ankstesniais 2007-aisiais, beveik padvigubėjo – už tūkstantį kubinių metrų nuo 814 litų iki 1504 litų.
Tada Akmenės rajono gyventojai už šilumą mokėjo net 32,70 cento už vieną kilovatvalandę. Šiemet vidutinė gamtinių dujų kaina dar didesnė – 1627 litai už tūkstantį kubinių metrų, tačiau nedidina šilumos kainos.
Per pastaruosius 6 metus šilumos kaina Akmenės rajone sumažėjo daugiau kaip 26 procentais – nuo prognozuojamų 34 ct/kWh (jeigu būtų kūrenta gamtinėmis dujomis) iki 25,17 ct/kWh.
Užs. Nr. 206260
Autoriaus nuotr.
GALIMYBĖS: Pertvarkytos katilinės Naujojoje Akmenėje atidarymo iškilmėse dalyvavęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas (priekyje iš kairės) ir UAB „Akmenės energija“ direktorius Albertas Valančius aptarė galimybes išlaikyti stabilias šilumos kainas.
BIOKURAS: Į pertvarkytą katilinę atgabentas biokuras traktoriumi iškraunamos sandėlyje.
VAMZDŽIAI: Katilinėje karštas vanduo vamzdžiais cirkuliuoja pagal automatiškai nustatytą režimą.
KONTEINERIS: Sudegintų medžių atliekų pelenai supilami į transportavimui skirtą uždarą konteinerį, pastatytą už katilinės lauke.
