Po artimųjų smūgių – kapas Baisogalos žemėje

Po ar­ti­mų­jų smū­gių – ka­pas Bai­so­ga­los že­­mė­­je

Va­kar Bai­so­ga­los se­niū­ni­jos (Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas) ka­pi­nė­se am­ži­no­jo poil­sio at­gu­lė ar­ti­mų­jų mir­ti­nai už­dau­žy­tas ke­tur­me­tis. Smur­to au­ka ta­pu­sį vai­ką į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę iš­ly­dė­jo ne tik Pa­kir­ši­nio, bet ir ap­lin­ki­nių kai­mų žmo­nės.

Lai­ma AGA­­NAUS­­KIE­­NĖ

alaima@skrastas.lt

Už­muš­tam vai­kui – žva­ku­tės ir žais­­liu­­kai

Ar­ti­mų­jų žiau­riai su­muš­to ir nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų mi­ru­sio ke­tur­me­čio pa­lai­kai į Pa­kir­ši­nio dva­re įsi­kū­ru­sio Et­ni­nės kul­tū­ros ir ama­tų cent­ro sa­lę bu­vo at­vež­ti pir­ma­die­nio pa­va­ka­ry. Ša­lia Pa­kir­ši­nio esan­čia­me Vai­niū­nų kai­me gy­ve­na ber­niu­ko mo­čiu­tė.

Prieš tai ka­ta­fal­kas su vai­ko pa­lai­kais pra­su­ko pro Kė­dai­nius, kur ir įvy­ko žiau­ri vai­ko eg­ze­ku­ci­ja. Kė­dai­niuo­se pro­ce­si­ją pa­si­ti­ko iš­si­ri­kia­vu­si žmo­nių mi­nia ir jų už­deg­tos žva­ku­tės. Kai ku­rie iš su­si­rin­ku­sių­jų va­žia­vo pa­skui ka­ta­fal­ką iki pat Pa­kir­ši­nio kai­mo.

Ir pir­ma­die­nį, ir va­kar, ber­niu­ko lai­do­ji­mo die­ną, šar­vo­ji­mo sa­lė­je vie­nas ki­tą kei­tė ati­duo­ti pa­sku­ti­nę pa­gar­bą at­vy­kę žmo­nės, o ša­lia pa­sta­to ple­ve­no už­deg­tų žva­ku­čių lieps­ne­lės. Žmo­nės ša­lia jų dė­jo ir vai­kiš­kus žais­liu­kus.

Įta­ri­mai dėl mir­ti­nai su­muš­to vai­ko pa­reikš­ti 27 me­tų vai­ko mo­ti­nos su­gy­ven­ti­niui Ge­di­mi­nui K. Jį teis­mas lei­do suim­ti trims mė­ne­siams.

Sa­vai­tei suim­ta ir 23 me­tų vai­ko mo­ti­na Mo­ni­ka A. Pa­tei­kus pra­šy­mą pro­ku­ro­rui, jai bu­vo leis­ta da­ly­vau­ti lai­do­tu­vė­se. Vė­liau pra­neš­ta, kad mo­ti­na at­si­svei­kin­ti su vai­ku at­si­sa­kė, nors Bai­so­ga­los se­niū­nas Ro­mas Kal­vai­tis re­dak­ci­jai sa­kė, kad mo­ti­na į šar­vo­ji­mo sa­lę bu­vo at­vež­ta.

Ant­ra­die­nį prieš 14 va­lan­dą lai­do­ji­mo pro­ce­si­ja pa­ju­dė­jo link Bai­so­ga­los Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios, ku­rio­je šv. mi­šias už smur­to au­ka ta­pu­sį ke­tur­me­tį lai­kė Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis.

Po mi­šių ke­tur­me­čio vai­ko pa­lai­kai bu­vo ve­ža­mi į ne­to­li Bai­so­ga­los esan­čias Pie­pa­lių ka­pi­nes. Ir baž­ny­čio­je, ir ka­pi­nė­se pa­ly­dė­ti au­kos su­si­rin­ko di­de­lis bū­rys žmo­nių.

Eg­ze­ku­ci­ja – dėl ne­ge­rai iš­tar­tų skai­­čių

Anks­čiau Bai­so­ga­los se­niū­ni­jo­je gy­ve­nęs, o vė­liau su ma­ma į Kė­dai­nius per­si­kė­lęs gy­ven­ti ke­tur­me­tis vai­kas bu­vo su­tal­žy­tas sa­vo na­muo­se praė­ju­sį tre­čia­die­nį. Kaip vė­liau bu­vo paaiš­kin­ta pa­rei­gū­nams, vai­kas muš­tas dėl to, kad ne­mo­kė­jo tei­sin­gai iš­tar­ti kai ku­rių skai­čių.

Mer­din­čiam ma­žy­liui pa­gal­ba bu­vo iš­kvies­ta tik po ke­lio­li­kos va­lan­dų, prieš pat vi­dur­nak­tį. Me­di­kus iš­kvie­tė su­muš­to vai­ko mo­ti­nos su­gy­ven­ti­nis, iš pra­džių tei­gęs, kad vai­ką mu­šė jo mo­ti­na. Po­li­ci­ja su­lai­kė abu. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, abu jie bu­vo blai­vūs. Krau­jo ty­ri­mai pa­ro­dys, ar su­gy­ven­ti­niai ne­bu­vo ap­svai­gę nuo nar­ko­ti­kų.

At­vy­kus me­di­kams, vai­kas jau bu­vo be są­mo­nės. Ber­niu­kas sku­biai iš­vež­tas į Kė­dai­nių li­go­ni­nę, o iš jos rea­ni­mo­bi­liu – į Kau­no kli­ni­kas. Krau­piai su­dau­žy­tas, nu­sė­tas mė­ly­nė­mis, stip­riai su­muš­ta gal­va vai­kas rea­ni­mo­bi­liu iš­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas, kur bu­vo ope­ruo­tas. De­ja, vi­sas pa­stan­gas iš­gel­bė­ti ma­žy­lį dė­ju­siems Kau­no me­di­kams to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko – penk­ta­die­nio ry­tą vai­ko gy­vy­bė už­ge­so.

Įta­ri­mų, kad prieš vai­ką bu­vo smur­tau­ja­ma, bu­vo ki­lę ir anks­čiau, kai dar­že­lio, ku­rį Kė­dai­niuo­se lan­kė ber­niu­kas, auk­lė­to­ja pa­ste­bė­jo keis­tai be­siel­gu­sį vai­ką, o jį be­glos­ty­da­ma už­čiuo­pė jo gal­vo­je gu­zą. Vai­kas auk­lė­to­jai pri­si­pa­ži­no, kad jį mu­šė Ge­das (mo­ti­nos su­gy­ven­ti­nis, – red. pa­sta­ba).

Dėl įvy­kio bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ta­čiau pro­ku­ro­rai jį nu­trau­kė dėl įkal­čių sto­kos, mo­ti­nai paaiš­ki­nus, kad vai­kas kri­to nuo laip­tų.

Smur­tau­to­jas po­li­ci­jai ži­­no­­mas

Įta­ria­mo­jo Ge­di­mi­no K. biog­ra­fi­ja spal­vin­ga. Jis po­li­ci­jai ge­rai ži­no­mas kaip nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jų gau­jos na­rys.

Kvai­ša­lus nu­si­kal­tė­lių gau­jai pri­sta­ti­nė­jęs Ge­di­mi­nas K. bu­vo nu­teis­tas 3 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me. Iš ka­lė­ji­mo jis bu­vo pa­leis­tas anks­čiau. Jo bend­rai tą­kart ga­vo daug griež­tes­nes baus­mes.

Švel­niai iš­si­suk­ti nuo baus­mės jam pa­vy­ko ir praė­ju­siais me­tais, kai bu­vo tei­sia­mas dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mų. Iš chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų žiau­riai su­ža­lo­jus žmo­gų, jam bu­vo skir­ta lyg­ti­nė lais­vės atė­mi­mo baus­mė.

Mo­ni­ka A. yra baus­ta už smul­kią va­gys­tę.

Mo­čiu­tė ta­po anū­ko glo­­bė­­ja

Smū­giais už­muš­to vai­ko mo­ti­na lan­kė mo­kyk­lą Bai­so­ga­lo­je. Gim­na­zi­jos ji ne­bai­gė – po de­šim­tos kla­sės išė­jo mo­ky­tis į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą.

Pa­ži­no­ju­sie­ji Mo­ni­ką pa­brė­žė, kad ji gra­žiai dai­nuo­da­vo, pa­si­ro­dy­da­vo ir mo­kyk­lo­je, ir bend­ruo­me­nės ren­gi­niuo­se, bet kar­tais bū­da­vo ne­nus­pė­ja­mo cha­rak­te­rio.

Vai­niū­nų kai­me gy­ve­na jos ma­ma. Bai­so­ga­los se­niū­ni­jo­je gy­ve­na ir ki­tą šei­mą su­kū­ręs Mo­ni­kos tė­vas.

Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai apie šią šei­mą ne­pa­sa­kė nie­ko blo­go. Anot jų, ir ma­ma, ir tė­vas yra ger­bia­mi žmo­nės, ga­na griež­tai auk­lė­ję sa­vo duk­rą.

Iš­te­kė­ju­si ir sū­naus su­si­lau­ku­si Mo­ni­ka A. ne­tru­kus su vy­ru iš­si­sky­rė. Į už­sie­nį iš­vy­kęs tė­vas nei vai­ku, nei jo iš­lai­ky­mu ne­si­rū­pi­no. Mo­ti­na po sky­ry­bų ir­gi iš­va­žia­vo į už­sie­nį, ta­čiau ten pa­bu­vo neil­gai. Anot se­niū­no, po ke­lių mė­ne­sių ir grį­žo.

Rad­vi­liš­kio Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja La­ri­sa Pau­rie­nė „Šiau­lių kraš­tą“ in­for­ma­vo, jog, ma­mos pra­šy­mu, ber­niu­ko mo­čiu­tei 2015 me­tų spa­lį bu­vo pa­skir­ta at­sto­vau­ja­mo­ji ber­niu­ko glo­ba. Ber­niu­kas gy­ve­no su mo­čiu­te, kol Mo­ni­ka A. ne­grį­žo iš Is­pa­ni­jos, kur jai ne­la­bai se­kė­si ras­ti dar­bo.

Ne­si­se­kė jai ir as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas. Bai­so­ga­liš­kių tei­gi­mu, tu­rė­ju­si po­rą drau­gų ir su jais iš­si­sky­ru­si, Mo­ni­ka iš­si­kė­lė gy­ven­ti į Kė­dai­nius. Ten ji esą pa­vel­dė­jo na­mą. Įsi­kū­ru­si Kė­dai­niuo­se, pra­dė­jo gy­ven­ti su Ge­di­mi­nu K.

Pa­sak L. Pau­rie­nės, mo­ti­na apie sa­vo grį­ži­mą gy­ven­ti į Lie­tu­vą Rad­vi­liš­kio Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus dar­buo­to­jų nein­for­ma­vo ir nu­trauk­ti mo­čiu­tei pa­skir­tos glo­bos nė­ra pa­pra­šiu­si iki šiol, nors pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus pri­va­lė­jo tą pa­da­ry­ti. To­dėl ofi­cia­liai do­ku­men­tuo­se mo­čiu­tė te­bė­ra vai­ko glo­bė­ja. Už at­sto­vau­ja­mą­ją glo­bą jai pi­ni­gai ne­bu­vo mo­ka­mi.

Dar­že­lio auk­lė­to­ja: „Pas mus pro­ble­mų ne­bu­vo“

Kol Mo­ni­ka A. dar gy­ve­no Vai­niū­nuo­se, ku­rie yra lyg Pa­kir­ši­nio tę­si­nys, jos sū­ne­lis lan­kė vie­tos vai­kų dar­že­lį.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­kal­bi­nus bu­vu­sią vai­ko auk­lė­to­ją, ji ir apie ber­niu­ką, ir apie jo mo­ti­ną at­si­lie­pė ga­na šil­tai.

„Vai­kas mū­sų dar­že­lį lan­kė nuo dve­jų me­tu­kų. Bu­vo links­mas, gu­vus ber­niu­kas. Nie­ka­da ne­te­ko jo ma­ty­ti už­gui­to ar nu­liū­du­sio. Ir dėl ma­mos nie­ka­da ne­bu­vo jo­kių pro­ble­mų – vai­kas bu­vo pri­žiū­rė­tas, lai­ku paii­ma­mas iš įstai­gos. Net da­bar aky­se sto­vi, kaip ma­ma pa­ten­kin­tą ber­niu­ką ne­šda­vo ant pe­čių. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip ten vis­kas taip ap­si­ver­tė ir kaip tai ga­lė­jo įvyk­ti“, – aša­ras tram­dė dar­že­lio auk­lė­to­ja.

Bai­so­ga­los se­niū­nas R. Kal­vai­tis re­dak­ci­jai sa­kė, kad Mo­ni­ka su sū­nu­mi lan­ky­da­vo­si Bai­so­ga­lo­je. Se­niū­ni­jo­je ji iki šiol te­bė­ra dek­la­ra­vu­si sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą. O pas Vai­niū­nuo­se gy­ve­nan­čią mo­čiu­tę abu bu­vo ap­si­lan­kę vi­sai ne­se­niai, prieš po­rą sa­vai­čių.

Žmo­nes glu­mi­na žvė­riš­kas žiau­­ru­­mas

„Prieš lai­do­tu­ves ne kar­tą kal­bė­jau su Mo­ni­kos ma­ma. Stip­riai iš­gy­ve­nan­tys ar­ti­mie­ji ne­sup­ran­ta, kaip tai ga­lė­jo įvyk­ti. Jie sa­kė, kad net ne­nu­jau­tė, ko­kia ne­lai­mė ty­ko jų šei­mos, ne­pas­te­bė­jo jo­kio ki­to­kio vai­ko el­ge­sio. Tie­sa, pa­ts drau­gas, tiks­liau, jo keis­to­kai links­mas bū­das, jiems ne kar­tą yra už­kliu­vęs“, – įvy­ku­sius po­kal­bius at­pa­sa­ko­jo se­niū­nas.

Se­niū­nas sa­kė ir­gi ne­sup­ran­tan­tis, kaip tai ga­lė­jo įvyk­ti – esą tai svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­ma, ne­bent to­kį poel­gį ga­lė­jo su­kel­ti kvai­ša­lai.

Kad ar­ti­mo­je vai­ko ap­lin­ko­je ga­lė­jo ka­ra­liau­ti nar­ko­ti­kai, įta­ri­nė­jo ir ki­ti apie ne­lai­mę kal­bė­ję žmo­nės. Esą tik al­ko­ho­lis ar­ba nar­ko­ti­kai ga­lė­jo su­kel­ti to­kį ne­paaiš­ki­na­mą pyk­čio ir smur­to pro­trū­kį. Ki­ti tei­gė, kad vai­ko ma­ma ga­lė­jo bū­ti įbau­gin­ta, dar ki­ti – kad dėl ak­los mei­lės su­gy­ven­ti­niui paau­ko­jo vai­ką.

„Čia tu­rė­jo bū­ti rim­tes­nis vi­sų ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­ris. Ne­ži­nia, dėl kie­no kal­tės ir ku­ri gran­dis nu­trū­ko vi­so­je gran­di­nė­je, bet kar­tais rei­kia į to­kius at­ve­jus žiū­rė­ti griež­čiau. Pas mus ir­gi prieš ko­kius aš­tuo­ne­rius me­tus bu­vo at­ve­jis, kai iš įka­li­ni­mo įstai­gos grį­žęs tė­vas sa­vo sū­nų mė­gi­no smur­tu pa­da­ry­ti „kie­tą“ – lup­da­vo vai­ką nu­si­ve­dęs į pa­miš­kę. Tuo­met nie­ko ne­lau­kus abu bu­vo nu­vež­ti į rei­kia­mas ins­ti­tu­ci­jas, vai­kui bu­vo pa­da­ry­ta eks­per­ti­zė, o tė­vas vėl at­si­dū­rė už gro­tų“, – ke­le­rių me­tų se­nu­mo is­to­ri­ją, ga­lė­ju­sią ir­gi baig­tis tra­giš­kai, pri­si­mi­nė se­niū­nas.

Au­to­rės nuo­tr.

Pa­žįs­ta­mų, kai­my­nų ir vi­sai sve­ti­mų žmo­nių su­neš­ti vai­kiš­ki žais­lai ir už­deg­tos žva­ku­tės – pa­sku­ti­nis at­si­svei­ki­ni­mas su ke­tur­me­čiu, ku­rio gy­vy­bė už­ge­so nuo ne­gai­les­tin­gų ar­ti­mų­jų smū­gių.

Žva­ku­tė­mis ir tu­jų ša­ke­lė­mis pa­žy­mė­ti laip­tai ve­dė į sa­lę, ku­rio­je bu­vo pa­šar­vo­tas ar­ti­mų­jų smur­to au­ka ta­pęs vai­kas.