Pirmosios Vyriausybės ministrai prisiminė valstybės kūrimą

Pirmosios Vyriausybės ministrai prisiminė valstybės kūrimą

Pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės mi­nist­rai pri­si­mi­nė vals­ty­bės kū­ri­mą

Ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę Ro­mual­do Ozo­lo pa­ra­mos fon­das ir Šiau­lių ra­jo­no Ba­zi­lio­nų mo­kyk­la pa­kvie­tė į su­si­ti­ki­mą su at­kur­tos Lie­tu­vos pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­riais. Pen­ki bu­vę mi­nist­rai – Leo­nas Aš­man­tas, Jo­nas Bir­žiš­kis, Vy­tau­tas Kna­šys, Ro­mual­das Ko­zy­ro­vi­čius ir Al­ber­tas Si­ne­vi­čius – pri­si­mi­nė, kaip bu­vo at­kur­ta Lie­tu­vos vals­ty­bė.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

R. Ozo­lo pa­ra­mos fon­do di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Skrups­ke­lis pri­mi­nė, jog mi­nist­rai, su­si­bū­rę į Pir­mo­sios vy­riau­sy­bės klu­bą, Ba­zi­lio­nuo­se neat­si­tik­ti­nai: pir­mo­jo­je Vy­riau­sy­bė­je vi­cep­rem­je­ru dir­bo Ro­mual­das Ozo­las, Pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės klu­bo na­riai lyg gi­mi­nės pa­dė­jo R. Ozo­lo fon­dui pa­rem­da­mi lei­dy­bą ir ki­tas fon­do veik­los sri­tis.

E. Skrups­ke­lio tei­gi­mu, pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės na­riai bu­vo tik­ra­sis pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bės pa­vyz­dys, ku­rie dir­bo ypač sun­kio­mis są­ly­go­mis ir „su­ge­bė­jo pa­da­ry­ti šian­die­nos są­ly­go­mis sun­kiai su­vo­kia­mus dar­bus“.

E. Skrups­ke­lis pa­tei­kė pa­vyz­dį: dir­bant šiai Vy­riau­sy­bei blo­ka­dos me­tu Lie­tu­vos pre­kių apy­var­ta bu­vo di­des­nė, nei 1989 me­tais, kai Lie­tu­va dar bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ty­je.

Kaip jiems tai pa­vy­ko – pa­sa­ko­jo pa­tys mi­nist­rai, pri­si­min­da­mi, kad ne­bi­jo­jo pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės nei už Lie­tu­vą, nei už sa­vo dar­bus.

A. Si­ne­vi­čius – bu­vęs pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės pre­ky­bos mi­nist­ras, vė­liau dar ke­tu­rio­se Vy­riau­sy­bė­se dir­bęs pra­mo­nės ir pre­ky­bos mi­nist­ru. Jis ma­no, kad į pir­mą­ją Vy­riau­sy­bę bū­tent tuos žmo­nes su­rin­ko „ne­ra­mios vals­ty­bės nak­tys ir die­nos“, o dar­bą nu­lė­mė tai, kad vi­si bu­vo ne­par­ti­niai.

„Bu­vo­me pa­tys sau, sa­vo dar­bui šei­mi­nin­kai ir mums ne­rei­kė­jo žiū­rė­ti, ką pa­sa­kys par­ti­jos pir­mi­nin­kas ar bėg­ti ieš­ko­ti par­ti­jos frak­ci­jos nuo­mo­nės. Su­si­ren­ka­me, pa­si­kal­ba­me mi­nist­rų ka­bi­ne­te ir da­ro­me. Ta­da mi­nist­ro pa­ra­šas tu­rė­jo di­de­lę reikš­mę, o da­bar – iš­va­žiuo­ja par­ti­jos pir­mi­nin­kas iš Lie­tu­vos ir par­ti­jos de­le­guo­tas mi­nist­ras ne­be­ži­no, ką da­ry­ti“, – pa­sa­ko­jo A. Si­ne­vi­čius.

Jis pa­sa­ko­jo, kaip Ka­zi­mie­ra Pruns­kie­nė priė­mė spren­di­mus, ką rink­tis mi­nist­rais, kaip vie­nu vi­cep­rem­je­ru ji pa­si­rin­ko bū­tent Ro­mual­dą Ozo­lą, o ne ki­tą jau­ną po­li­ti­ką, ku­ris ten „la­bai ver­žė­si“. Pri­si­min­tas ypa­tin­gas R. Ozo­lo in­dė­lis at­ku­riant Lie­tu­vos vals­ty­bę, ypa­tin­ga są­ži­nės šva­ra, fi­lo­so­fi­nis pro­tas, tvir­tas stu­bu­ras ir mo­kė­ji­mas pa­žvelg­ti į atei­tį, nu­ma­ty­ti svar­bių spren­di­mų pa­sek­mes atei­ty­je.

Jo­nas Bir­žiš­kis, pir­mo­sios ir dar še­šių Vy­riau­sy­bių su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras pri­si­mi­nė, kaip Lie­tu­va su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti di­džiu­lę ke­lių ir ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­rą, avia­ci­ją, lai­vy­ną. Ko­le­gos pri­si­mi­nė, kaip pil­dant vie­ną an­ke­tą Mi­nist­rų Ta­ry­bai J. Bir­žiš­kio spe­cia­ly­bės vie­to­je įra­šė „mi­nist­ras iš pa­šau­ki­mo“.

Pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės že­mės ūkio mi­nist­ras Vy­tau­tas Kna­šys pri­si­pa­ži­no, kad daž­nai ne­ga­li už­mig­ti dėl to, kas Lie­tu­vo­je vyks­ta su že­mės ūkiu. Jis pa­sa­ko­jo, kaip ko­lū­kių grio­vi­mo ini­cia­to­riais bu­vo pa­tys ko­lū­kių pir­mi­nin­kai. O tai, kad žmo­nėms bu­vo at­rėž­ta po tris hek­ta­rus že­mės ir že­mė iš­da­ly­ta ma­žais ga­ba­liu­kais, V. Kna­šio tei­gi­mu, iš pra­džių bu­vęs tik lai­ki­nas no­ras – kad žmo­nės pe­rei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu ne­lik­tų be duo­nos ir tu­rė­tų iš ko pra­gy­ven­ti, kol že­mės bus at­riek­ta dau­giau. Bet tri­hek­ta­ri­nin­kų is­to­ri­ja ta­po vi­sai ne lai­ki­nu reiš­ki­niu. Pri­si­mi­nė ir apie tai, kam rei­kė­jo mo­men­to, kad že­mė Lie­tu­vo­je bu­vo pra­dė­ju­si „skrai­dy­ti“ ir ta­po kil­no­ja­ma.

Leo­nas Aš­man­tas, pir­mo­sios – Ka­zi­mi­ros Pruns­kie­nės vy­riau­sy­bės ir vė­les­nių – Ge­di­mi­no Vag­no­riaus, Alek­sand­ro Abi­ša­los, Bro­nis­lo­vo Lu­bio – vy­riau­sy­bių ener­ge­ti­kos mi­nist­ras pri­si­mi­nė Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės už­da­ry­mo pe­ri­pe­ti­jas. Pa­sa­ko­jo, kad blo­ka­dos me­tu ben­zi­nas bu­vo sle­pia­mas ka­ri­nė­je te­ri­to­ri­jo­je – apie to­kią slap­ta­vie­tę nie­kas nė neį­ta­rė.

Ro­mual­das Ko­zy­ro­vi­čius – ma­te­ria­li­nių iš­tek­lių mi­nist­ras, vė­liau dip­lo­ma­ti­nę kar­je­rą tę­sęs įvai­rio­se ša­ly­se, pri­si­mi­nė, kaip Lie­tu­va gau­da­vo ža­lia­vos ga­myk­loms, kaip vei­kė „deš­rų ir kon­ja­ko“ įta­ka – ki­taip ne­ga­lė­jo bū­ti, nes, R. Ko­zy­ro­vi­čiaus tei­gi­mu, ne­ga­li­ma bu­vo leis­ti, kad su­sto­tų di­džio­sios ga­myk­los Lie­tu­vo­je – vals­ty­bė ta­da bū­tų bu­vu­si pa­ra­ly­žiuo­ta, o žmo­nės al­ka­ni.

Pri­si­min­ta ir tai, ko­dėl ki­lo kai­nos, kad spe­cia­liai bu­vo sklei­džia­mi gan­dai, jog ko­kios nors rū­šies kruo­pos už­si­krė­tu­sios va­ba­liu­kais, kad žmo­nės jų ne­be­pirk­tų ir ne­bek­rau­tų į san­dė­liu­kus, nes žmo­nėms rei­kė­jo iš­leis­ti su­si­kau­pu­sį pi­ni­gų per­tek­lių, jie pir­ko vis­ką iš ei­lės.

O tai, kad kai­nų ki­li­mas ta­po pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės griū­ties prie­žas­ti­mi – tik da­lis tie­sos. Mi­nist­rų tei­gi­mu, iš dvie­jų ly­de­rių kaž­ku­ris tu­rė­jo trauk­tis iš ke­lio, pa­si­trauk­ti te­ko K. Pruns­kie­nei.

„Pir­mo­ji Vy­riau­sy­bė ne­rea­liai, neį­ma­no­mai su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti vals­ty­bę, jos eko­no­mi­ką, sta­bi­lu­mą ypa­tin­go­mis są­ly­go­mis“, – sa­kė įvy­kių liu­dy­to­jas sig­na­ta­ras šiau­lie­tis Do­na­tas Mor­kū­nas.

Vi­sas po­kal­bis su pir­mo­sios Vy­riau­sy­bės mi­nist­rais bus spaus­di­na­mas R. Ozo­lo fon­do lei­džia­ma­me žur­na­le „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“, ku­ris išeis me­tų pa­bai­go­je.

Jū­ra­tės FOR­MANS­KĖS nuo­tr.

Po su­si­ti­ki­mo Ba­zi­lio­nų mo­kyk­los R. Ozo­lo bib­lio­te­ko­je (iš kai­rės) Jo­nas Bir­žiš­kis, Leo­nas Aš­man­tas, Eu­ge­ni­jus Skrups­ke­lis, sig­na­ta­ras Do­na­tas Mor­kū­nas, Al­ber­tas Si­ne­vi­čius, Ba­zi­lio­nų mo­kyk­los di­rek­to­rius Ri­man­tas Go­rys, iš Ba­zi­lio­nų ki­lę ar­chi­tek­tas Al­vy­das Mi­tu­zas ir pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus, Vy­tau­tas Kna­šys bei Ro­mual­das Ko­zy­ro­vi­čius.