Pilkoji zona ar parama investuotojui?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Nuo daugiau kaip 150 tūkstančių eurų mokesčių atleidžiama įmonė, investuojanti į daugiau kaip 15 metų stovėjusį nepajudintą nebaigtą statyti statinį.
Šiaulių miesto tarybos posėdyje daugiausiai diskusijų sukėlė sprendimo projektas atleisti UAB „Sovli NT“ nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo. Įmonė ketina investuoti ir prikelti naujam gyvenimui ilgą laiką stovėjusį nebaigtos statybos pastatą Gardino ir Aido gatvių sankirtoje. Politikai pasigedo aiškių kriterijų, kada toks atleidimas galimas ir kvietė nekurti pilkosios zonos, kurioje subjektyviai galima išvengti mokesčių.

Prikels užkonservuotą nebaigtos statybos pastatą

Investuotojai ketina naujame pastate įkurti sporto klubą, kliniką, dalis patalpų bus skirta administracinei paskirčiai, dalis komercinėms reikmėms. Numatoma statybas baigti kitų metų pavasarį.

UAB „Sovli NT“ paprašė Savivaldybės atleisti nuo Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Kadangi ši įmonė neatitiko Tarybos sprendime nurodytų kriterijų, paprašė atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu padaryti išimtį. Įmonė kreipėsi į Šiaulių miesto verslo tarybą, kur buvo įvertinta projekto visuomeninė, ekonominė ir socialinė nauda.

Šių metų vasario 8 dieną Šiaulių miesto verslo taryba priėmė sprendimą – rekomendavo Šiaulių miesto savivaldybės tarybai atleisti UAB „Sovli NT“ nuo infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo vystant projektą Gardino g. 3.

Rekomendacija paremta tuo, kad planuojama nebaigtą statyti, apleistą objektą rekonstruoti ir sutvarkyti aplink jį esančią apleistą teritoriją, o papildoma infrastruktūros plėtra šiam objektui nereikalinga. Pastatas po rekonstrukcijos teiks miesto bendruomenei ekonominę, visuomeninę ir socialinę naudą: pradės veikti sporto klubas, privati klinika, sveikatingumo ir medicininės paskirties kabinetai, bus vykdoma maitinimo ir komercinės paskirties veikla, bus sukurtos ir naujos darbo vietos. Objekto plane numatoma įrengti vidinį kiemą, skirtą visuomeniniams susibūrimams, kultūriniams bei pramoginiams renginiams.

Tarybos nariai priekaištavo Savivaldybės administracijai, kodėl nėra parengta aiški tvarka, kada, kokiais kriterijais vadovaujantis Savivaldybė gali atleisti įmones nuo infrastruktūros plėtros įmokos, kad tai būtų aišku ir verslui, ir politikams. Tai rekomenduoja ir STT, vykdant korupcijos prevenciją. Tokios aiškios tvarkos nebuvimas kelia aistras ir diskusijas.

J. Bartkui pasirodė keista, kad nebuvo atliktas šio sprendimo antikorupcinis įvertinimas. Tarybos sprendimo projekto dokumentuose net nenurodyta, kokia yra mokesčio suma, nuo kurios prašoma atleisti. Svarstant minėta daugiau nei 100 tūkstančių eurų suma. Praėjusiais metais iš viso mieste infrastruktūros plėtrai skirtų mokesčių surinkta apie 200 tūkstančių eurų.

„Infrastruktūros plėtros mokestis įmonei apskaičiuotas 158 tūkstančiai eurų. Už kiemo aikštelių, pėsčiųjų takų įrengimą įmoka būtų 46 tūkstančiai eurų, nuo jų įmonė jau pagal kitą punktą yra atleidžiama. Mokestis, kurį įmonė turėtų sumokėti, būtų 111 tūkstančių eurų“, – konkretino Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Aistė Petkuvienė.

Reikia ne išimčių, o konkrečių atleidimo kriterijų

Į Tarybos narius kreipėsi Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vytis Lembutis. Jis pabrėžė, kad įmonė galėjo nesikreipti į Tarybą, vykdyti savo veiklą ir infrastruktūros plėtros įmokos nemokėti. Tačiau ŠPPAR skatina sąžiningą veiklą ir siekiant išvengti nesusipratimų. Statybos leidimas šiam objektui išduotas 2007 metais ir galiojo iki 2017 metų. Šiam terminui pasibaigus statybos leidimas tapo be galiojimo datos ir verslas gali toliau statyti, nebeprašydamas teisės tai daryti.

ŠPPAR prezidentas atkreipė politikų dėmesį, kad greta pasistatė „McDonald's“ restoranas. Užsienio kapitalo verslui buvo paprasčiau pastatyti naują pastatą, nei nugriauti seną ir statyti jo vietoje, tvarkyti apleistą teritoriją.

V. Lembutis kalbėjo apie 15 milijonų eurų investiciją, nes nebaigtos statybos yra užkonservuotos nuo 2007 metų, reikia įvertinti esamas konstrukcijas ir panašiai.

Tarybos narys Saulius Stasiūnas suskaičiavo, kad mokesčio suma sudaro tik apie 1 procentą investicijų. V. Lembutis į tai atsakė, kad šis 1 procentas yra 9 žmonių vidutinis metų darbo užmokestis.

Gintautas Lukošaitis pareiškė, kad infrastruktūros mokestis Šiauliams nėra aktualus. 200 tūkstančių eurų per metus, jo manymu, nėra reikšminga suma miestui. Tačiau Tarybos narys nesiūlė panaikinti šį mokestį, tik palaikė išimtinį konkretaus investuotojo atleidimą.

„Mes irgi sakėme, kad infrastruktūros plėtros mokestis nereikalingas, nes iš esmės jį sumoka fiziniai asmenys, kurie statosi namus. Mes kaip tik turėtume skatinti, kad atsirastų kuo daugiau tų statybų, tačiau mes iš tų žmonių dar pasiimame dalį jų lėšų. Aš siūlyčiau atidėti šį Tarybos sprendimą. Aš irgi esu už lengvatas verslui. Jeigu tik verslas investuoja, reikia tuo džiaugtis. Tačiau šiuo atvejus mes atsiduriame pilkojoje zonoje. Kodėl kažkas su kažkuo pasikalbėjęs, pasifotografavęs, gali gauti 100 tūkstančių ar daugiau eurų nuolaidą su Tarybos narių palaikymu. Kreipiuosi į Tarybos narius. Ar jūs dabar visi bijodami to mūsų gerbiamo mero pakelsit rankas taip, kaip jums liepia? Na, nebijokim, ateikim į kitą Tarybos posėdį su aiškiu sprendimu, kur būtų aiškūs kriterijai ir atleiskim verslą“, – kvietė Martynas Šiurkus.

Jis kalbėjo, kad priiminėjant sprendimą dėl infrastruktūros plėtros mokesčio įvedimo meras sakė netiesą, jog infrastruktūros mokestis negali būti nulinis. Politikas tikino, kad gali, ir kitose savivaldybėse toks yra patvirtintas.

M. Šiurkaus kalba Tarybos nariams drąsos neįkvėpė. Už UAB „Sovli NT“ atleidimą nuo infrastruktūros plėtros mokesčio balsavo 22 politikai, 4 susilaikė, 2 nebalsavo. Taip buvo sukurtas tokio atleidimo precedentas.