Naujausios
Piliečiai gali pakelti nustekentą valstybę
Šiaulių universitete penktadienį akademinė bendruomenė ir visuomenininkai diskutavo su Vilniaus universiteto profesoriumi, ekonomistu Povilu Gyliu, Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininku.
„Turime suvokti, jog valstybė yra vertybė, turime pabusti, kitaip valstybė nepakils“, – tvirtino profesorius.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kaip pilietis jaučiuosi prastai
ŠU Baltojoje salėje P. Gylys skaitė viešą paskaitą „7 Lietuvos gaivinimo būdai“.
Jis ragino grįžti prie bendrų nacionalinių interesų, suvokti valstybės reikšmę, išguiti antipolitiką ir antiekonomiką, atkurti teisingumą bei grąžinti sveiką nuovoką į užsienio politiką.
Buvęs politikas, užsienio reikalų ministras, tvirtino po vienuolikos metų pertraukos grįžtąs ne į politiką:"Aš grįžau į pilietinį gyvenimą, nemaišykite. Mes dėl valdžios nekovojame. Grįžau dėl to, kad matau, jog valstybė yra stekenama, o ją kurti galime tik mes – piliečiai.“
Anot profesoriaus, piliečiui neužtenka tik paso ir požiūro: man – gerai, valstybė –klesti.
„Aš, kaip asmuo, jaučiuosi gerai: turiu darbą, nesu turtingas, bet man pakanka, – sakė P. Gylys. – Bet kaip pilietis jaučiuosi blogai. Aš nepatenkintas tuo, kas vyksta aplinkui. Neteisybe, neefektyvumu, demoralizacija.“
Lietuvoje per du dešimtmečius, profesoriaus nuomone, daugelis dalykų nesusiklostė. Gėrio, teisingumo, patriotizmo deficitas yra didžiulis.
Teisingumo stygius veja žmones iš Lietuvos ir yra viena iš emigracijos priežasčių.
Užsienio politikoje, kurį laiką įsivaizdavę esantys „regiono bamba“, anot P. Gylio, pasiekėme santykiuose su Rytais „šaltojo karo“ lygį. Atšalę yra ir santykiai su Lenkija.
„Mes universitetų žmonės nedirbame pjūklais ir kirviais, mūsų ginklas – žodis“, – sakė profesorius, pradėdamas savo kalbą auditorijai.
Individualizmo kritikas
Pagal P. Gylį pirmas Lietuvos gelbėjimo būdas – vaduotis iš individualizmo filosofijos gniaužtų, kuriuose liberalai su Laisvosios rinkos institutu Lietuvą laiko jau du dešimtmečius.
„Griuvus senajai ideologijai, mus apginklavo neteisinga filosofija, – teigė profesorius. – Mes bijojome, kad mus apkaltins kolektyvizmu, kolūkių nostalgija ir nieko nenorėjome turėti bendro su tais dalykais, kurie kyla iš bendrųjų interesų.“
Tauta buvo suskaldyta dar ir kitaip: suskirstyta į blogus ir gerus lietuvius, „tikruosius“ Tėvynės mylėtojus ir „netikruosius“. „Pasiskaldymas“ ir dabar vyksta – tik dabar lenkai nuteikinėjami prieš lietuvius.
P. Gylys priminė, jog Nepriklausomybę atgavome tik dėl to, kad Sąjūdžio metu visi buvome vieningi.
Baltijos kelias – buvo aukščiausias tautos moralinio pakilimo taškas: „Tikslą pasiekėme, nes buvome solidarūs. Vienybė yra milžiniška jėga. Bet dvidešimt metų propagandos padarė savo.“
„Žmonės turi teisę siekti asmeninės gerovės, – tvirtino profesorius. – Bet turi neužmiršti, jog be asmeninės gerovės yra bendra – tautos, šalies – gerovė, kad tam reikia paaukoti savo jėgų ir laiko. Prisidėti, kaip mokesčių mokėtojams, tada turėsime gerą gyvenimą: ir privatų, ir kaip tauta ir valstybė.“
P. Gylys pabrėžė, solidarumas – gebėjimas kurti bendro tikslo labui – socialinė vertybė ir socialinis kapitalas:"Turime šį gebėjimą tautoje atkurti.“
Pilietinio solidarumo su kitų tautų atstovais jis ragino siekti korektišku ir tiksliu pokalbiu, kad „negautume ko nors panašaus į Kosovą ar Osetiją“.
Profesorius tik ironizavo, jog mūsų politikai yra „toliaregiai": „Mato, kas vyksta Osetijoje, o kas Šalčininkuose – ne. Neįžiūri – per arti.“
Apie valstybę ir politiką
Kas valdo valstybę? Stipriausi galios centrai, anot profesoriaus, ne Seimas ir Vyriausybė, o verslas ir žiniasklaida.
„Formaliai sprendimus priima politikai, bet dėl įvairiausių prežasčių jie atsižvelgia į tai, ką mano šie pagrindiniai galios centrai, – sakė profesorius. – Jeigu galingi, vadinasi, ir atsakingi.“
Ar galima vadinti politiku žmogų, kuris negina nacionalinio intereso?
P. Gylio atsakymas vienareikšmis – ne. „Politikas yra tik tas, kuris supranta nacionalinius interesus ir juos gina.“
„Valstybė kyla iš bendrų poreikių, kurių negalime tenkinti po vieną: nacionalinio saugumo, švietimo, sveikatos saugos ir taip toliau, – sakė P. Gylys. – Bet mums įkalta, kad valstybė – blogis. Mūsų elitas pasidavė nuostatai, jog kas privatu – gerai, kas bendra – blogai.“
Profesorius tokią nuostatą vadina antipilietine ir antipolitine. Ja apimta ir bendruomenė.
„Mes depilietizavome savo šalį, ir po to stebimės, kad pas mus nėra tvarkos. Žmonės nesidomi politika, ir valdžia lieka be kontrolės. Žiniasklaida dar kontroliuoja, bet mes kontroliuojame blogai“, – įsitikinęs P. Gylys.
Ir mokykla yra turto kūrėja
„Liberalų filosofija yra tokia, kad mokykla nėra turto kūrėja, o yra našta ekonomikai, – sakė P.Gylys. – Tai totalus nesusipratimas. Vadinasi, jeigu tu gamini batus, tai esi turto kūrėjas. Jeigu tu gamini žmogiškąjį turtą, žmogiškąjį kapitalą, tai nesi turto kūrėjas, esi našta.“
P. Gylys pabrėžia esąs iš tų ekonomistų, kurie yra holistai, kurie sako, jog ekonomika yra sudaryta iš dviejų dalių – privataus sektoriaus, kuriame veikia rinka, ir viešojo sektorius.
„Šie abu sektoriai sudaro ekonomiką, – sakė profesorius. – Dabar dominuoja filosofija, pagal kurią nėra vietos mokyklai, universitetui – jie tik priedelis ir trukdis.“
Verslas holistų teorijoje įžvelgia sau pavojų. Tačiau P. Gylys ragina suvokti, jog iš stipraus viešojo sektoriaus verslas tik išlošia.
Pavyzdys, Skandinavijos šalys, kuriose geras administravimas, teisinė bazė, stiprios mokyklos ir universitetai, o visa tai kuria gerą verslo aplinką.
Apie ekonomikos valdymą
„Kaip Lietuvos ekonomika makrolygiu buvo valdoma per pastaruosius trejus su puse metų?“ – klausė P. Gylys.
Pats jis neprisimenąs, ką valdžia, centrinis bankas padarė tokio, nuo ko padėtis turėjo gerėti – „viskas paleista savieigai.“
Priimami įstatymai taip pat yra turtas. Jeigu jie blogi, nuo to kenčia visi. Pavyzdžiui, mokesčių didinimas krizės akivaizdoje, lito pririšimas prie valiutų modelio.
Andrius Kubilius džiaugiasi įeisiąs į istorijos vadovėlius.
P. Gylio nuomone, visiškas nesusipratimas didžiuotis Tarptautinio valiutos fondo pagyromis apie „suvaldytą krizę“, kai šalies bendrasis produktas krinta 15 procentų.
P. Gylys teikė ir šokiruojantį vieno žurnalisto tyrimo pavyzdį: iš Seimo Ekonomikos komiteto narių vos du sugebėję paaiškinti, kas yra nacionalinis produktas, bendrasis vidaus produktas.
„Tai katastrofa, – sakė profesorius. – Kol kas ekonomikoje išeitis tik šviestis, mokytis ekonomikos pagrindų, nes kol kas apie ekonomiką tik pasamprotaujame“.
Apie monopolijas ir skurdą
Kiek gali kilti kainos, kai atlyginimai stovi vietoje? Net kiaušinių kainos šauna į kosminį aukštį.
P. Gylio teigimu, mokame už monopolijų viešpatavimą. Valstybė nesugeba apginti vartotojo.
„Kai valstybė silpna, monopolijos daro, ką nori. Ir kainų kilimas dar vienas įrodymas. Kainos Vakaruose ir pas mus jau tos pačios, išskyrus darbo užmokestį, darbo jėgos kainą.“
Profesorius lygino: Lietuvoje darbo užmokečio dalis sudaro maždaug 40 procentų BVP, kitur Europos šalyse 50–55 procentus.
„Jeigu būtų teisingesnis paskirstymas tarp verslo ir darbuotojų pajamų, tai darbuotojai gautų 5 miljardais litų daugiau, – teigė P.Gylys. – Kai tvirtinama, kad nėra iš ko mokėti didesnių minimalių algų, klausiu kodėl latviai, būdami didesnėje krizėje, moka 100-150 litų daugiau?“
Ekonomisto teigimu, valstybėje turi būti perskirstymo mechanizmai: „Nelieskime smulkaus verslo, bet yra korporacijos, kurios puikiai laikosi, arba prekybos centrai. Štai, pabrangino kiaušinius, bet juk ne dėl darbuotojų algų.“
Kitas būdas mažinti skurdą – per biudžetą perskirstyti didesnę BVP dalį. Estijoje per biudžetą perskirtoma 34 procentai BVP, pas mus 25–27 procentai.
„O kiekvienas BVP procentas – tai miljardas litų“, – sakė profesorius.
NUOSTATA: Profesorius, ekonomistas Povilas Gylys: „Turime pabusti. Pamenate dainavome: „Pabudome ir kelkimės“. Valstybė kitaip nepakils.“
SUGRĮŽIMAS: Povilas Gylys: „Aš ne į politiką grįžau, nemaišykite – grįžau į pilietinį gyvenimą, nes man nepatinka, kad darosi mano pilyje – Lietuvoje.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
