Naujausios
Pėsčiųjų bulvare tik atrakcijų neužteks
Šiauliuose Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras judresnis tik pirmąją dienos pusę. Nuo popietės ima tuštėti, o vakare praskuba vos vienas kitas praeivis arba užsienietis, iš turistinių bukletų žinąs, kad miestas garsus būtent pėsčiųjų gatve. Savivaldybė tikisi bulvarą atgaivinti renginiais, kurie prasidės jau artėjantį savaitgalį — prasidės „Bulvaro vasaros“ sezonas. Tačiau tik “atrakcijų nepakaks“, — sako bulvare dirbantys verslininkai. Kiti mato prošvaisčių: Šiaulių bulvaras nėra toks “liūdnas variantas, kaip Kaune Laisvės alėja“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Gelbėja „pietų valgytojai“
Kiek Savivaldybė atrakcijų sugalvotų, verslas yra pagrindinis bulvaro gaivinimo variklis. Kaip jis išgyvena? Ar kopia iš sunkmečio duobės?
Tuščių vitrinų su užrašu „Išnuomojama“ — ne viena ir ne dvi. Kažkada klestėjęs restoranas uždarytas. Iškeliavo į prekybos centrus ne viena parduotuvė. Lauko kavinės atidarytos, bet tuščios. Dar šalta.
Dauguma bulvaro kavinių išgyvena „iš pietų valgytojų“. “Nuo 14— 15 valandos bulvaras jau ima tuštėti, — sako kavinės baro “Arkos“ savininkė Algina Mikšienė. — Mus gelbėja pietų valgytojai, nuolatiniai klientai.“
„Laiko“ kino teatras, nors išnuomotas, bet vis dar uždarytas. Nuomininkai, pasak Savivaldybės valdininkų, žada tęsti kavinės veiklą, o salę naudoti kultūriniams renginiams. Kino neberodys.
Bulvare atsirado komiso parduotuvė. Joje dirbanti ponia Rima komiso verslo ėmėsi, netekusi darbo biudžetinėje įstaigoje. Šiauliečiai ponios Rimos parduotuvę jau atrandana. Vieni atneša parduoti nebereikalingus daiktus, kiti rankdarbius, dailės kūrinius, treti ateina, jeigu ne pirkti, tai bent apsidairyti. Vėlgi — per pietų pertrauką.
„Mes jau gaiviname“
Sigitas Miežys, kavinės „Rasi čia“, savininkas, pats stovi prie baro. Prie stalelio šurmuliuoja garbių senjorių ratelis. Užsukama kavos, arbatos, šviežių bandelių.
S. Miežys žino apie Savivaldybės idėją per vasarą išjudinti bulvarą renginių ciklu. Ar prisidės?
„Manau, mes jau prisidėjome prie bulvaro gaivinimo — atidarydami čia kavinę, — sako verslininkas. — Atsikėlėme į bulvarą iš Dvaro gatvės. Tik mokesčiai spaudžia — ką uždirbi, tą atiduodi.“
Bulvaro verslininkė A. Mikšienė taip pat tvirtina: „Uždirbti nieko neišeina, kiekvieną dieną suki galvą, kaip išsilaikyti, džiaugiesi, kad dar sumoki mokesčius ir žmonėms atlyginimus.“
„Kai pašoko mokesčiai už nekilnojamąjį turtą, tai milijonieriais pasijutome, — ironizuoja verslininkė. — Buvo kalbama, kad reikia bulvare taikyti minimalius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, bet meras pasakė, jog neperžiūrės.“
Verslininkės nuomone, bulvare nustatytos turto vertės neatitinka realybės. Anot jos, miesto valdžia turi galvoti ne tik apie renginius, bet ir apie mokestinės naštos verslui palengvinimą. „Nors tie verslininkai, kurie dar dirba, neišnyks.“
„Idėjos yra gerai, — sako A. Mikšienė apie Savivaldybės ketinimus surengti bulvare atrakcijų vasarą. — Bet kiekvienas turi dirbti savo darbą. Mes su valgiais į vidurį gatvės neišeisime. Bet kuo galėsime, tuo padėsime, jeigu renginių organizatoriai kreipsis.“
Anot verslininkės, naivu tikėtis, kad keli renginiai padidins verslo apyvartą, užpildys klientais kavines ir parduotuves.
„Per Gatvės muzikantų dieną buvo įdomu gatvėje, — sako A. Mikšienė. — Tas, kas išeina į gatvę, nebūtinai užsuka į kavines ir parduotuves. Tik per Šiaulių dienas žmonės leidžia sau išleisti kokį 10 litų ir kavinėse.“
Gerų ženklų yra
„Tie, kurie apsilanko Šiauliuose, džiaugiasi bulvaru, — sako Indrė Žiedienė, Šiaulių miesto Turizmo ir informacijos centro direktorė. — Ypač giria tie, kurie Šiaulių yra nematę kokį dešimtmetį.“
Bulvaras jai pačiai padėjo apsispręsti, ar gyventi ir dirbti Šiauliuose. Džiaugiasi, kad darbovietė yra būtent bulvare.
„Esu kilusi iš Klaipėdos krašto, kai prieš ketverius metus atvažiavau į Šiaulius, turėjau atrasti šį miestą, — pasakoja I. Žiedienė. — Man bulvaras pasirodė labai europietiškas. Jeigu vyras nebūtų čia atsivedęs, kažin ar būčiau Šiauliuose likusi. Labai patinka pėsčiųjų gatvė. Smagu, kad gali su mažais vaikais pasivaikščioti, nesibaimindamas, kad jie išbėgs į gatvę. Pyplių kasdien pilna bulvaro žaidimų aikštelėje. Būtent tokių salelių čia ir reikia.“
I. Žiedienė mano, jog Šiaulių bulvaras nėra toks „liūdnas variantas, kaip Kaune Laisvės alėja“. Nors ir Šiauliuose prekybos centrai nutraukė žmones iš miesto centro.
„Gerų ženklų matyti, — tikina pašnekovė. — Jau turime kaimynystėje dvi kepyklėles, žinome, kad 11 valandą galime ateiti nusipirkti ką tik iškeptų šiltų bandelių. Prie Dviračių muziejaus atsirado bistro intriguojančiu pavadinimu “Burbulis“. Atsidarė rankdarbių parduotuvėlė.“
Pasaulyje miestų centrai yra atiduoti mažoms parduotuvėlėms, kepyklėlėms, mėsinėms. Anot I. Žiedienės, sugrįšime prie jų ir mes, pavargę nuo didžiųjų prekybos centrų, pasiilgę šilto bendravimo.
GĖLĖS: „Bulvaro vasaros“ atidarymas — ant nosies, o gėlėmis jį gražina kol kas vienintelė “Centro šokoladinė“. .
TRAUKA: Bulvaras atnaujintas, bet traukos centru dėl to netapo.
Apklausa
Ką manote apie bulvaro gaivinimą?
Senjoras Antanas, gyvena bulvare:
— Bus renginių — gerai. Bet parduotuvės nyksta, bankrutuoja, užsidaro. Pilna vaistinių, batų parduotuvių. Reikėtų daugiau mažų užkandinių: šilto pieno, pieno produktų ir panašių. Su žmona džiaugiamės, kad šalia mūsų namų atsirado bandelių kepyklėlė, riestainiukius labai skanius kepa.
Manau, atsigaus bulvaras, nes jau paremontuotas, sutvarkytas, smagu pasivaikščioti. Tik reikia visiems optimistiškai nusiteikti, o ne vis dejuoti, kad blogai. Mes su žmona kas rytą kavos puodelio užsukame į mūsų name įsikūrusią kavinę. Leidžiame sau tokią gerą atrakciją.
Gintautas Lukošaitis, skulptorius:
— Atrakcijų neužteks. Bulvaru žmonės turi judėti nuolat — parduotuvių tam reikia. Tokioje erdvėje žmonių turi būti — tai vienintelis dalykas, kad ji gyvuotų.
Muzikantas Gintas Gascevičius ironizuoja:
— Čia, prie „Gaidžio“, darbo birža turėtų būti. Dar migracijos tarnybos staliuką prie “Pelikanų“ galima būtų pastatyti. Prie vieno registruotųsi bedarbiai, prie kito — į užsienius išvažiuojantys. Plūstų žmonės, atsigautų bulvaras ir gyvuotų.
Studentė Kristina:
— Ne vietinė esu, pirmus metus Šiauliuose mokausi. Iš mažo miestelio esu atvažiavusi, tai man čia viskas labai gražu, ir lyg nieko netrūksta. Studentui prabangu vaikščioti į kavines, o, pavyzdžiui, spurginė — tai pats tas, ko bulvare studentui reikia.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
