Naujausios
Lietaus bus, tik neaišku – kiek
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika „Šiaulių kraštui“ sako, kad lietingesnio laiko periodo atidarymas įvyko ketvirtadienį – gausesnis lietus pamalonino pietvakarinius rajonus.
„Savaitgalį teks lietučio ir Šiauliams. Klausimas, kiek. Bet kad bus trumpų liūčių, tai tikrai“, – užtikrino meteorologas.
Lis ir kitą savaitę – bent taip rodo meteorologiniai skaičiavimai, ir jie jau keletą dienų nebekinta.
Lietus, G. Valaikos žodžiais, dabar aukso vertės. Štai Šiauliuose lijo tik gegužę ir tik du kartus – gegužės 16 dieną ir gegužės 25-ąją. Be to, lijo pavieniais debesimis, kurie vienoje miesto pusėje žemę pagirdė gausiau, o kitoje iškrito vos keli lašai.
„Esmė ta, kad susiformuoja lokalios liūtys ir eina siauru ruožu“, – teigė specialistas.
Lietaus šiuo metu itin trūksta. Teigiama, kad pietiniams Lietuvos rajonams trūksta apie pusės mėnesio lietaus normos, o vakariniams – net viso mėnesio. Panaši situacija ir šiauriniuose rajonuose.
Šiandien, šeštadienį, turėtų atvėsti. Natūralu, kad lietus gali atvėsinti orą.
Kitomis artimiausiomis dienomis Šiauliuose, G. Valaikos žodžiais, bus lietuviškai šilta – 23–25 laipsniai šilumos.
„Drastiško atvėsimo tikrai nebus, nors stiprių karščių taip pat nematyti“, – informavo.
Šiųmetį birželį užklupusi sausra paskatino Hidrometeorologijos tarnybos specialistus pasidomėti ankstesnių metų birželio orų istorija. Taigi, toks sausas birželis, koks yra šiųmetis, paskutinį kartą buvo tik 1994 metais. Tiesa, tuomet nebuvo ne tik lietaus, bet ir svilino daugiau negu 30-ies laipsnių karštis.
Šiemet itin sausas birželis radikaliai skiriasi nuo buvusio pernai. Tada, nors dažnai ir nelijo, vis dėlto drėgmės pakako.
„Ir šiemet dar ne viskas prarasta. Ir jei išsipildys šiandieninis lietingas scenarijus, o kol kas nėra abejonių, kad jis išsipildys, situacija tikrai pagerės“, – sakė G. Valaika.
Pajuokavo, kad lietingas savaitgalis tikrai nedžiugina renginių organizatorių, turizmo atstovų, tačiau kalbos apie lietų mielos žemdirbiams.
„Bet, galvoju, geriau bus, kad palis. Antraip rudenį, sukilus žemės ūkio produkcijos kainoms, liūdna bus visiems“, – sakė meteorologas G. Valaika.
Degė durpingos vietovės
O kol žemė perdžiūvusi, gaisrų pavojus realus.
Birželio 12-ąją, prieš vidurdienį, vakarine Rėkyvos ežero puse einanti vietos gyventoja pastebėjo ugnį – degė miško paklotė. Moteris skubiai apie gaisrą pranešė ugniagesiams gelbėtojams. Atvyko gausios ugniagesių, savanorių, miškininkų pajėgos. Laukti nebuvo kada – vieta, kurioje kilo gaisras, durpinga.
Kadangi gaisras vyko sunkiai ugniagesių technika privažiuojamoje vietoje, gesinimo įrangos gabenimu kateriu pasirūpino jachtų klubo savanoriai.
Laiku pastebėtą gaisrą pavyko sėkmingai užgesinti, kol jis neišplito ir netapo sunkiai sutramdomas. Ugniagesių duomenimis, išdegė apie 40 arų miško paklotės.
Gaisrų tyrėjai spėja, kad perdžiūvusios miško paklotės gaisrą sukėlė pašalinis ugnies šaltinis – gal numesta nuorūka, gal stiklo šukė. Neatmetama, kad kažkas šioje vietoje galėjo užsikurti ir nedidelį lauželį.
Tą pačią dieną durpingos pievos gaisras kilo ir Radviliškyje, Geležinkelio gatvėje. Gaisrui gesinti nutiestos trys magistralinės linijos, vanduo buvo tiekiamas iš gamtinio vandens šaltinio.
Gaisro metu išdegė 2,5 hektaro durpingos pievos, apželdintos krūmais.
Birželio 15-osios vakarą Radviliškio rajone, Šiaulėnų seniūnijoje, Sulinkių durpyno teritorijoje dviejų hektarų plote pavieniais židiniais degė durpingas dirvožemis. Bendras gaisro pažeistas plotas – apie 0,5 hektaro.
Gaisro vietoje dirbo Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos ir durpyno darbuotojai.
Pakanka žiežirbos
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio žodžiais, sausra kelia didelių problemų ne tik augmenijai ir gyvūnijai, bet ir gaisro grėsmę. Kad kiltų didelė nelaimė, anot jo, pakanka nedidelės žiežirbos ir įsiplieskusi ugnis be sunkumo įsikibtų į perdžiūvusią žolę.
Nors orų prognozuotojai pastarosiomis dienomis prakalbę apie galimą lietų, gaisro pavojaus tai greičiausiai nesumažins, nebent lytų kelias dienas iš eilės.
„Todėl primygtinai prašome su ugnimi, lankantis miške, elgtis itin atsargiai“, – priminė Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas.
Pasak aplinkosaugininkų, miško gaisrai daro didžiulę žalą miško ūkiui: sunaikina daug medienos, sumažina medžių prieaugį, pablogina rūšinę medynų sudėtį, padidina žalingą miško kenkėjų poveikį, taip pat žūsta dalis miško gyvūnijos, daugiausia jauniklių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai per pusantro šimto kartų vyko gesinti gaisrų miškuose, talkindami Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms. Nuo birželio 1 dienos ugniagesiai gelbėtojai miškuose įsiplieskusius gaisrus gesino daugiau nei pusšimtį kartų. Per šį laikotarpį išdegė per kelios dešimtys hektarų miško paklotės.
Taisyklės
Birželio 13 dieną daugiau nei trečdalyje Lietuvos teritorijos, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, pasiektas itin didelis miškų gaisrų pavojus (V gaisringumo klasė). Gaisringumo rodikliai ir toliau auga.
Birželio 14 dieną stichinė sausra fiksuota beveik visoje Vakarų Lietuvoje bei kai kuriose Radviliškio rajono savivaldybės seniūnijose, o sausra, kaip pavojingas reiškinys, fiksuojama didesnėje Šiaurės ir Vidurio Lietuvos dalyje.
Birželio 15 dieną Šiaulių apskrityje fiksuotas stichinis pavojaus lygis, V klasės miškų gaisrų pavojus.
Svarbu nepamiršti, jog Lankymosi miške taisyklės įtvirtina, kad fiziniams asmenims draudžiama kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes.
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės nurodo, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, tai yra pavasarį, ištirpus miške sniegui, iki rudens, kol prasideda lietingi orai, miško žemėje draudžiama:
naudotis atvira ugnimi, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, sandėliuoti degias medžiagas arba lengvai užsidegančias kitas medžiagas;
naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais;
pilti degalus miške į transporto priemones (išskyrus transporto priemones, atliekančias miško kirtimo ir išvežimo darbus).
Ugniagesiai prašo gyventojų, pastebėjus miške nedidelį gaisrą, neleisti ugniai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis ir užpilant vandeniu.
Telefonu 112 kreipkitės ne tik pastebėję įsiplieskusį gaisrą, bet ir netinkamoje vietoje sukurtą laužą.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 30-osios miškų gaisringumo klasė kasdien skelbiama Valstybinių miškų urėdijos svetainėje ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje.
