Naujausios
Per parą nukalta pusantro milijono monetų
Lietuvos monetų kalykloje triukšmas — vyksta nenutrūkstamas darbas. Čia gaminamos ne tik apyvartinės, bet ir proginės monetos, įvairiausi medaliai, apdovanojimai, ženkleliai. Kalykla kad ir šiandien galėtų pradėti kaldinti eurus. Kaip kalami pinigai, „Šiaulių krašto“ žurnalistai pamatė įleisti į kalyklą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Asmeninis medalis už 500 litų
Prieš kelionę į Lietuvos monetų kalyklą Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Milieška įspėja: prie įėjimo mus pasitiks apsauga, saugojimo lentynose teks palikti pinigines.
Taip ir yra: apsaugos darbuotojai ragina kruopščiai persitikrinti kišenes, kad jose neliktų nė cento. Paaiškina — kur moneta besislėptų, ji bus rasta ir konfiskuota. Malonu nebus. Į gamybos cechus galima įsinešti tik darbo priemones: užrašų knygutę, diktofoną, fotoaparatą.
Monetų kalyklos direktorius Jonas Valatka pirmiausia pakviečia peržiūrėti kalykloje veikiančią ekspoziciją, kurioje — ir aukščiausi Lietuvos ir Latvijos apdovanojimai bei ordinai. Latvijos Respublikos valstybės apdovanojimų ženklai pagal muziejinius pavyzdžius buvo atkurti Lietuvos monetų kalykloje.
Po stiklu — kolekcinės Lietuvos ir užsienio šalių — Kirgizijos, Baltarusijos, Estijos ir kitų — monetos.
Vienoje iš lentynų guli proginiai medaliai. Juos, pasak direktoriaus, gali užsisakyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Sidabrinis medalis kainuoja apie 500 litų — užsisakančių yra daug. „Bet tokius užsakymus nelabai mėgstame, nes jie nėra ekonomiškai naudingi“, — sako direktorius.
Pagal atskirus užsakymus įvairios organizacijos užsisako įvairius ženklus, tarp jų — Savivaldybių Garbės piliečių — ženklus, metalinius spaudus, štampus poligrafijai. Misijose dalyvaujantys Lietuvos kariai pagerbiami irgi Lietuvos monetų kalykloje nukaldintais medaliais ir pasižymėjimo ženklais.
Teptuko potėpiai — ant medalio
Direktorius pakviečia į gamybos patalpas. Pirmojoje iš jų — prie medalių palinkusios darbuotojas. Darbas itin kruopštus: moterys per mikroskopą plonučiais teptukais glazūra pagal pavyzdį „piešia“ smuklias medalių detales.
Rankų darbas reikalauja didžiulio susikaupimo ir kruopštumo, įtemptai žiūrint per mikroskopą, pavargsta akys.
Emaliuotoja Rima teptuką pamerkia į mėlyną glazūrą ir atsargiai tepa ant medalio. Kai piešinys bus baigtas, medalis keliaus į krosnį, kur bus džiovinamas ir kaitinamas. Krosnyje svarbu medalio neperkaitinti, kad jis nepajuoduotų.
„Būna, kad nesigauna, tuomet taisome“, — sako Rima ir vėl palinksta prie medalio.
Rankomis sukurti emaliuotą kūrinį prireikia ilgiausiai laiko, jei ženklas dvipusis — dar sudėtingiau. Jei tekinant per vieną pamainą galima pagaminti ir 200 medalių, rankomis — tik vieną. Bet mašinos, kurios pakeistų šį rankinį darbą, dar neišrastos.
Juvelyriškas darbas
Direktorius parodo dizainerio sukurtą proginės monetos gipsinį modelį, jau patvirtintą banko. Dabar gaminama naujausia proginė moneta — švento Kazimiero. Proginės monetos itin paklausios tarp kolekcionierių.
Gipsinio modelio reljefas nuskenuojamas, nuskenuoti duomenys apdorojami ir persiunčiami staklėms. Tuomet ateina eilė graviruoti: metalas išgraužiamas pagal gipsinį modelį. O vėliau jau tiražuojama.
Dar vienas gamybos darbuotojas per mikroskopą iš atskirų smulkučių detalių renka latvių veterinarijos tarnybos ženklą. Prieš tai pagal pagamintą formą sidabras buvo atspaustas ir juvelyriškai, rankomis, išpjautas pagal numatytą projektą.
Kolekcinių monetų paviršiaus paruošimo bare paviršius poliruojamas smulkiais metaliniais rutuliukais. Sidabrui apdirbti, pasak darbuotojų, taikomos specialios technologijos su chemikalais — nieko geresnio pasaulyje dar neišrasta.
755 monetos
Direktorius atveria sunkias šarvuotas apyvartinių monetų cecho gamybos duris ir primena, kad kiekvienas vizitas į gamybos patalpas yra fiksuojamas.
Patalpoje — didžiulis triukšmas: čia gaminami lietuviški centai. Iš preso byra blizgančios naujut naujutėlės monetos. 10 ir 20 centų monetos gaminamos iš specialaus spalvoto metalo lydinio. Presų greitis, gaminantis šias monetas, — 751 ir 755 monetos per minutę.
Daugiausia, pasak J. Valatkos, gaminama smulkiųjų pinigų — 1, 2 ir 5 centų nominalo monetų. Ir kuo mažesnio nominalo — tuo daugiau. Penkių litų monetos gamintos jau seniai — jų litų rezervai Lietuvos banke pakankami.
Greta presų stovi ir monetų pakavimo aparatūra. Naujutėlės monetos patenka į skaičiuokles. Iš skaičiuoklių 10 ir 20 centų monetos pakuojamos į paketėlius — po 10 litų. Aliuminės 1, 2 ir 5 centų monetos pakuojamos į maišelius.
Supakuotas apyvartines monetas iš kalyklos paima specialus šarvuotas automobilis, kuris krovinį išveža į saugyklą.
Monetų kokybė nustatoma laboratorijoje, specialioje mašinoje, kuri tikrina dydžio, svorio parametrus, užtikrinančius pinigų kokybę. Pagal matavimo metodiką atrenkamas atitinkamas procentas tikrinamų monetų: visų pinigų patikrinti mašina nespėtų.
Išėjus iš gamybos cecho, nuodugniai visus patikrina apsauga. Itin jautrūs aparatai praneša apie metalines kelnių kniedes, sagas, batų paduose esantį metalą. Direktorius sako, kad jų darbuotojai jau žino, kaip apsirengti, kad itin jautrūs aparatai „necypsėtų“.
Pasirengę gaminti eurus
Monetų kalykloje, įskaičiuojant apsaugą, dirba apie 60 darbuotojų. Praėjusiais metais kalyklos apyvarta siekė 15 milijonų, šiemet numatoma — per 30 milijonų litų.
Kiekvieną mėnesį gamina per 50 rūšių produkcijos, o kartais ir daugiau. Šiemet kalykla kaldins beveik visas cirkuliuojančias monetas: 1, 2, 5, 10, 20 centus, 1 ir 2 litus. Lietuvos banko užsakymu bus kaldinamos ir penkios proginės monetos.
„Esame pasirengę kaldinti ir eurus. Dalyvaujame eurozonos (ir ne tik) šalių kalyklų direktorių darbo grupėje, kuri užsiima tik euro reikalais: turime informaciją nuo jo gamybos, tobulinimo, migracijos iki padirbinėjimo. Europos centrinio banko auditas yra patvirtinęs euro gamybą — bet kuriuo momentu eurus galėtume gaminti ne tik savo nacionaliniam bankui, bet ir bet kuriai kitai šaliai“, — sako direktorius.
Įvedus eurą, Lietuvos apyvartinės monetos bus sunaikintos. Speciali mašina monetas sulankstys, o metalą bankas galės parduoti. Dabar sugadintos monetos naikinamos nedideliais kiekiais.
KRUOPŠTUMAS: Emaliuotoja Rima dirba itin kruopštų darbą: teptuku išpiešia ir pačias smulkiausias medalio detales.
BLIZGESYS: Kolekcinių monetų viršus kruopščiai nublizginamas.
TRIUKŠMAS: Triukšmingoje monetų gamybos ir pakavimo patalpoje darbuotojai dirba su ausinėmis.
POLIRAVIMAS: Specialiame įrenginyje metaliniai rutuliukai poliruoja prognių monetų paviršių.
KIEKIS: Lietuvos monetų kalykla per parą gali pagaminti 1,5 milijono vienetų monetų.
DURYS: Lietuvos monetų kalyklos direktorius Jonas Valatka atveria sunkias šarvuotas cecho duris.
KELIONĖ: Šarvuotos mašinos pagamintas apyvartines monetas išveža į banko saugyklą.
CENTAI: Naujutėlaičiai centai keliauja į skaičiuokles, o paskui — pakuojamos.
APDOVANOJIMAI: Garbingi apdovanojimai laukia kūrimo pabaigos.
GAUSA: Apyvartinės monetos byra tarsi iš gausybės rago.
UNIKALUMAS: Praėjusių metų pabaigoje Liuksemburgui gamintos proginės monetos aversas ir reversas. Moneta unikali tuo, kad ji yra pirmoji Lietuvos monetų kalykloje kaldinta moneta, nominuota eurais. monetu kalykla vilniuje 90,91
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Išnaša: „Padirbinėti monetų neapsimoka: procesas sudėtingas ir akivaizdžiai matyti skirtumas.
