Per man­da­lą nu­vin­gia­vo švie­sa

Per man­da­lą nu­vin­gia­vo švie­sa

Mū­šių žaiz­das te­be­gy­dan­čia­me te­be­ka­riau­jan­čios Uk­rai­nos Ma­riu­po­lio mies­te me­no te­ra­pi­jos už­siė­mi­mus be­veik mė­ne­sį ve­dė Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja Ri­ta Al­ma­nis. Prieš me­tus ji pra­dė­jo to­kią veik­lą sa­va­no­riau­da­ma.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Per­nai R. Al­ma­nis nu­ke­liau­ti į Ma­riu­po­lį įkal­bi­no In­ga Shven­dikh, ku­ri pa­bė­go iš ka­riau­jan­čio Do­nec­ko ir ap­si­sto­jo Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je.

Uk­rai­nie­tė su­pra­to, kad me­no te­ra­pi­ja pa­dė­tų at­gau­ti dva­si­nę pu­siaus­vy­rą, su­si­grą­žin­ti gy­ve­ni­mo džiaugs­mą bai­su­mus pa­ty­ru­siems žmo­nėms, ypač vai­kams.

Ru­si­jai oku­pa­vus da­lį Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jų, iš ten su šei­mo­mis į ki­tas šios vals­ty­bės vie­to­ves vien ne­pil­na­me­čių yra pa­si­trau­kę dau­giau kaip 200 tūks­tan­čių.

Prieš me­tus R. Al­ma­nis vy­ko už rė­mė­jų skir­tas lė­šas ir sa­vo san­tau­pas, šie­met ga­vo fi­nan­sa­vi­mą pa­gal pro­jek­tą.

Į at­ski­ras gru­pes su­bur­ti pen­kia­me­čiai dar­že­li­nu­kai, vai­kų na­mų glo­bo­ti­niai, suau­gu­sie­ji. Dau­ge­lis jų, – pa­li­kę Do­nec­ką ir įsi­kū­rę Ma­riu­po­ly­je.

Vis dėl­to skirs­ty­mas gru­pė­mis ta­po są­ly­gi­nis. Mat į už­siė­mi­mus at­ža­las at­ly­din­tys tė­vai ir­gi įsi­trauk­da­vo. Su­si­ža­vė­da­vo ir ma­ža­me­čiai, ku­riuos suau­gu­sie­ji at­si­ves­da­vo į sa­vo gru­pės už­siė­mi­mus.

Kū­rė man­da­las, pa­puo­ša­lus. Mė­ga­vo­si eb­ru pie­ši­mo tech­ni­ka. Tei­gia­mos emo­ci­jos už­plūs­da­vo mui­lo bur­bu­lų pū­ti­mo už­siė­mi­muo­se.

Lie­tu­vei ma­lo­niu įver­ti­ni­mu ta­po dar­že­li­nu­kų auk­lė­to­jų iš­tar­ti žo­džiai: „Mū­sų vai­kai nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo ma­tę ir ka­žin ar ka­da be­pa­ma­tys“.

Uk­rai­nie­tės pe­da­go­gės ste­bė­jo­si, kad po už­siė­mi­mų hi­pe­rak­ty­vūs vai­kai ku­riam lai­kui pa­si­kei­čia. Vie­na su ne­ma­ty­tais žmo­nė­mis ne­bend­rau­jan­ti mer­gai­tė jei ką pieš­da­vo – nie­kam ne­ro­dy­da­vo. Ir stai­ga priei­na prie dai­lės mo­ky­to­jos nu­švi­tu­siu vei­de­liu, ap­si­ka­bi­na, pri­glun­da.

„Man – la­bai di­de­lis at­ly­gis už pa­stan­gas“, – sa­kė R. Al­ma­nis.

Uk­rai­nie­čiai ste­bi­no ak­me­niš­kę, no­riai at­lik­da­mi tes­tus, pa­vyz­džiui, spal­vų. Pa­gal tai ga­li­ma spręs­ti apie dva­si­nę bū­se­ną. Ją at­spin­dė­jo ir ak­va­re­le su­kur­ti kū­ri­niai. Kai vy­rau­ja tam­sios spal­vos, – tai sle­gian­čių skau­džių pa­ty­ri­mų ar tu­ri­mų bė­dų po­žy­mis.

Ber­niu­kas už­siė­mi­me su­kū­rė švie­sių spal­vų pie­ši­nį, ta­čiau ne­ti­kė­tai vis­ką pa­den­gė juo­dai. Pe­da­go­gė nu­ste­bo: ko­dėl. „Tai ka­ras“, – paaiš­ki­no vai­kas.

Į suau­gu­sių­jų gru­pę priim­ta mo­te­ris nė kar­to ne­paė­mė tep­tu­ko. Tik sė­dė­da­vo ir ste­bė­da­vo pie­šian­čias sa­vo duk­re­les. Vi­sas te­bes­lė­gė šei­mos mai­tin­to­jo žū­tis. Pe­da­go­gė su­pra­to, ko­dėl try­li­ka­me­tė mer­gai­tė pie­šė man­da­lą tik ru­da ir ki­to­mis tam­so­ko­mis spal­vo­mis. Ta­čiau ne­ti­kė­tai per man­da­lą nu­vin­gia­vo švie­sus ta­ke­lis...

Ri­ta pa­ty­rė ir ne­ti­kė­tu­mų. Prieš pir­mą­jį už­siė­mi­mą su dviem de­šim­ti­mis vai­kų na­mų glo­bo­ti­nių ant sta­lų iš­dė­lio­jo vi­sas pie­ši­mui rei­ka­lin­gas spal­vas – kaip yra įpra­tu­si sa­vo mo­kyk­lo­je.

„Bu­vau nu­ma­čiu­si ap­tar­ti ką pie­ši­me, o jie ne­lau­kė – at­si­da­rė da­žus ir ma­ka­lai ma­ka­lai, – me­na R. Al­ma­nis. – Ne­be­bu­vo įma­no­ma su­stab­dy­ti ir su­si­tai­kiau: te­gul tik pai­šo kad ir ko­jo­mis“.

Po už­siė­mi­mo vai­kų auk­lė­to­jos ir juos mo­kiu­si lie­tu­vė švei­tė pa­tal­pas.

Ki­tuo­se už­siė­mi­muo­se ji pa­kei­tė me­to­di­ką.

Pa­bai­gus kur­są vai­kams vi­si tė­vai atė­jo į in­di­vi­dua­lius po­kal­bius su pe­da­go­ge. Iš­girs­ti jos pastabų apie vai­kus, pa­ta­ri­mų, kaip pa­dė­ti at­si­skleis­ti jų ge­bė­ji­mams.

Au­to­riaus nuo­tr.

Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja Ri­ta Al­ma­nis: „Į Uk­rai­ną va­žiuo­ju tam, kad ga­lė­čiau nors šiuo tuo pa­dė­ti žmo­nėms, ku­riems yra blo­giau.“

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ri­ta Al­ma­nis už­siė­mi­muo­se su uk­rai­nie­čiais vai­kais sten­gė­si, kad jie kuo dau­giau džiaug­tų­si.