Naujausios
Pavojingos atliekos deginamos slapta
Šalia Šiaulių, Aukštrakiuose, pradėtos deginti pavojingos atliekos. Trečia savaitė vyksta deginimo bandymai, bet visuomenei nepraneštas nei pats deginimo faktas, nei bandymų rezultatai. „Šiaulių kraštui“ pradėjus tuo domėtis, aiškinama, kad pirmieji oficialūs duomenys “bus rytoj“, nors sudeginta jau per 250 tonų pavojingų atliekų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Žodžiu — „viskas gerai“
Bendrovės „Toksika“ Šiaulių filiale pavojingos atliekos deginamos nuo lapkričio 21 dienos, pradėjus čia pastatyto deginimo įrenginio paleidimo derinimo darbus.
„Toksikos“ Šiaulių filialo vadovo Bronislovo Skarbaliaus teigimu, nuo bandymų pradžios jau sudeginta 236,5 tonos kietųjų pavojingų atliekų, 4,36 tonos — skystųjų ir 26 tonos - medicinos atliekų. Deginimo procesas yra nepertraukiamas — vyksta kasdien. Per parą vidutiniškai sudeginama 20 tonų pavojingų atliekų.
Kokie yra bandymų rezultatai, kokių junginių išmetimai į orą fiksuojami, ar jie atitinka nustatytus normatyvus, B. Skarbalius „Šiaulių kraštui“ vakar konkrečiai negalėjo atsakyti.
Anot jo, prieš savaitę, praėjusį sekmadienį, išmetimus tyrė Vilniaus UAB „AV Consulting“. Tyrėjus samdė rangovas, italų bendrovė, pastačiusi ir dabar atliekanti įrenginio paleidimo derinimo darbus. Tokie tyrimai dabar turi būti atliekami kas savaitę ir teikiami “Toksikai“ bei aplinkosaugininkams. Tačiau jų rezultatų dar niekas nematė.
„Rytoj turėsime vienos paros išmetimų tikslius duomenis, — tikino vakar B. Skarbalius. — Dabar tik žodžiu pasakė, jog nė vienas parametras neviršija leistinų normų.“
Deginimo bandymai, planuojama, užtruks iki gruodžio 20 dienos. Kiek iš viso bus per bandymus sudeginta atliekų, ar po šios datos įrenginiai jau dirbs visu pajėgumu, B. Skarbalius irgi negalėjo atsakyti.
Pagal projektą per metus būtų sudeginama iki 8 tūkstančių tonų pavojingų atliekų.
Iš aplinkosaugininkų tyrimų nauda menka
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas lapkričio 25 dieną atliko savo matavimus — pavojingų atliekų deginimo įrenginio kamine. Jie buvo vienkartiniai, truko valandą.
Virginija Čičinskienė, departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja, apie šio tyrimo rezultatus galėjo pasakyti tik tiek, kad „nėra didelių skirtumų“ tarp automatinės analitinės įrenginio sistemos, matuojančios išmetimus kamine, parodymų ir aplinkosaugininkų matavimų.
Aplinkosaugininkų matavimų tikslas tik toks ir buvo — sutikrinti rankinio ir automatinio matavimų parodymus: „Deginimo produktus matavome ir žiūrėjome, ką rodė automatinė sistema.“ Tirti anglies monoksido, sieros dioksidų ir azoto oksidų išmetimai.
Ar jie neviršija leistinų taršos normų, V. Čičinskienė negalinti atsakyti. Mat yra nustatyti leistinos taršos vidutiniai paros normatyvai, o visą parą atlikti matavimų aplinkosaugininkai neturi galimybės. Vadinasi, ir ateityje neturės?
„Mums reikėtų statyti šalia automatinę matavimų stotį“,— sakė V. Čičinskienė.
Anot aplinkosaugininkės, paros išmetimų duomenys bus aiškūs tik tada, kai bus įteisinta įrenginio automatinė analitinė tyrimo sistema.
Generalinis direktorius ginasi
„Toksikos“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras, anksčiau šiauliečiams žadėjęs viešinti visą su deginimo procesu susijusią informaciją, skelbti išmetimų į aplinką duomenis bendrovės interneto tinklalapyje, ginasi, jog nieko neslepia.
„Mes paskelbėme savo tinklalapyje, jog pradedame įrenginio paleidimo derinimo darbus“, — aiškino “Šiaulių kraštui“ V. Daubaras. Ką tai reiškia, ir kokio lygio tas “paleidimas“ neviešinama. Tik minėtas vienintelis sakinys yra skelbiamas.
V. Daubaro nuomone, to dabar ir užtenka informuoti visuomenei: „ Skelbėme ir apie “Toksikai“ išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą“.
Duomenys apie išmetimus, anot V. Daubaro, bus pradėti skelbti, kai tik bus atliktos aplinkosaugininkų reikalaujamos automatinės analitinės sistemos derinimo ir įteisinimo procedūros. Sistemos tyrimus atliks Italijos ir Vokietijos laboratorijos. Italai jau atvažiavę, procedūros truktų 4— 5 dienas.
Generalinio direktoriaus tikinimu, procesas tik prasidėjo, dar nedeginamos pavojingos atliekos nei su chloru, nei su siera: „Pradėjome nuo tepaluotų skudurų.“ Tačiau V. Daubaro žodžius paneigia aukščiau pateikta “Toksikos“ infomacija, kad tai — ne “tepaluoti skudurai“, o kietosios ir skystosios pavojingos bei medicinos atliekos.
PASLAPTIS: Pavojingų atliekų deginimo krosnis jau tris savaites rūksta, bet apie tai nepaskelbta. Neviešinama, ar jos dūmai nekelia pavojaus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAŽADAS: Virginijus Daubaras, bendrovės „Toksika“ generalinis direktorius, žadėjęs, kad visuomenė nuolat bus informuojama apie pavojingų atliekų deginimo procesą, nė nepaskelbė bandymų pradžios datos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
