Naujausios
Pasienio zona iš euro tikisi naudos
Sausio pirmąją eurui pakeitus nacionalinę valiutą litą didelės panikos mažuose miesteliuose nebuvo. Dalis maisto prekių parduotuvių nedirbo arba pradėjo darbą vėliau. Iš euro kai kurie prekybininkai tikisi papildomų pajamų, o lūkuriuojantys pirkėjai teigė: „Kas neturi pinigų, tam tas pats, kokia valiuta.“
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pirmą dieną turgus nedirbo
2015-ųjų sausio 1-oji Žagarėje (Joniškio r.) išaušo su įsibėgėjusiu atodrėkiu ir ledu nuklotais šaligatviais. Nedarbo dieną nėra kam barstyti smėlio.
Devinta valanda ryto. Po Naujųjų metų sutikimo miestas tebemiega.
Centre prie vienos maisto prekių parduotuvės stoviniuoja ir rytinį dūmą traukia trys vyrai, laukdami, kol dešimtą valandą ji atsidarys.
Vienas jų atsitraukia toliau, kiti du prisistato: Juozas Merkininkas iš Dzūkijos, gyvenimo vingių atblokštas į Žagarę, ir ukrainietis Vasilij Muzyka, nuo sovietinių laikų tarnavęs raketinėje bazėje Latvijoje, čia vedęs ir pasilikęs.
Vyrai sako eurų neturintys.
„Iš kur bedarbis turės?“ – klausia Vasilij. Juozas žada parduotuvėje už pirmąsias metų prekes mokėti litais. „Vis tiek man eurais atiduos, tada ir pačiupinėsiu naujus pinigus“, – sako jis.
Vyrai dėl pokyčių neišgyvena, nes „kas neturi pinigų, tam tas pats, kokia valiuta“.
Vasilij Muzyka, gyvenantis Žvelgaičių kaime, sako tikėjęsis apsipirkti savo kaimo parduotuvėje, bet ji sausio 1-ąją nedirba, todėl teko kulniuoti į miestą.
Į parduotuvę neketino eiti
Žagarės pagyvenusių ir neįgalių žmonių klubo „Švėtė“ vadovas Juozas Kazlauskas sausio pirmąją į parduotuves eiti nė nesiruošė. Su žmona Janina reikiamų produktų nusipirko iš anksto kelioms dienoms.
„Nė trupučio euro nebijau, nepanikuoju. Maišuose pinigų nelaikau, tiek jų neturiu, todėl ir problemų nematau, – „Šiaulių kraštui“ optimistiškai teigė J. Kazlauskas. – Kai kurie žmonės nerimavo, ar prekybininkai neapgaus, kai mokės litais, o jie grąžą gaus eurais? Sakiau jiems: parduotuvėje visada gausi kvitą, kur viskas surašyta. Be to, kursas žinomas, maždaug gali pasiskaičiuoti.“
Nepažįstami pinigai
Nors lito, kaip lietuviškumo simbolio, J. Kazlauskui gaila. Pasiliks keletą monetų atminčiai. Jam jau teko išgyventi ne vieną pinigų keitimą – nuo pokario červoncų iki eurų.
Vyras mena kuriozišką situaciją, kada ilguosius rublius, kuriuos žagariečiai vadino „naginėmis“, Nikita Chruščiovas nusprendė stambinti santykiu 10:1 ir išleido naujus mažesnio formato pinigus.
„Ėjau pro bufetą ir pamačiau gatvėje besimėtantį mėlyną keturkampį. Pakėliau, žiūriu – penki nauji rubliai. Kai pabandžiau jį iškeisti į smulkesnius, nė vienoje iš mano apeitų trijų Žagarės parduotuvių nepriėmė. Neatpažino, nes tai buvo naujas ir nematytas pinigas. Jį iškeitė tik į miestą atvažiavusio maršrutinio autobuso konduktorė, kuri jau pažinojo tokius pinigus. Su eurais nemanau, kad būtų panašių situacijų – vyresni žmonės gal ir nepažins pinigų, bet pardavėjai – tai jau tikrai“, – sakė J. Kazlauskas.
Išvakarėse buvo eilės
Ir gruodžio 30-ąją, ir 31-ąją vienintelio bankomato Žagarėje ekranas švietė užrašu „Laikinai neveikia“. Bet žmonės neskubėjo išsiimti eurų ir sausio 1-ąją, kada bankomatas jau veikė.
Tinklinės sistemos parduotuvė „Norfa“ sausio pirmąją nedirbo, Naujųjų metų išvakarėse nusidriekė eilės prie abiejų kasų.
Vienas žmogus 30 litų skolą pažėrė vien metalo monetomis. Kita moteris eilėje svarstė, kad turi sukaupusi centų dar pusantro litro ir nežino, kaip išleis. Kažkas patarė: „Galėsi paveikslus klijuoti“.
Pirmoji atsidarė gėlių parduotuvėlė
Naujųjų metų rytą anksčiau už maisto prekių parduotuves devintą valandą duris atvėrė gėlių parduotuvė.
Jos savininkė Rūta Dagienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo į darbą atskubanti kiekvienų metų sausio pirmąją, nes žino bent du žmones mieste, mininčius gimtadienius, tad turėtų ateiti norintys pasveikinti. Be to, nuomojamas patalpas reikia šildyti, pačiai kūrenti krosnį.
„Turiu palaikyti stabilią temperatūrą, kad gėlės nesušaltų, nenuvystų“, – sakė moteris, rikiuodama kainas eurais ir litais. Ant stalo šalia kasos aparato ji pasidėjo sąsiuvinį su lentele, kurioje surašyta, kiek kiekviena euro moneta ir kupiūra atitinka litų.
Parduotuvės savininkė prisipažino šiek tiek nerimaujanti, kad netyčia neapgautų pirkėjų ar pati neapsigautų, nes jos kasos aparatas dviejų valiutų grąžos automatiškai nerodo.
„Šiek tiek patirties turiu. Gruodžio mėnesį gėlių pirko atvykę latviai. Jie mokėjo eurais“, – pasakojo Rūta Dagienė. Latviai žadėjo nuo naujų metų, kai Lietuva tampa eurozonos nare, atvažiuoti dažniau, nes čia ne tik gėlės pigesnės, bet ir kai kurios kitos prekės.
Įvedus eurą geriau bus ir į Latviją dirbti važinėjančių žagariečių grupei. Algą jie jau anksčiau gaudavo eurais, kuriuos Lietuvoje tekdavo keisti, už paslaugą sumokant bankui. Be to, Žagarėje nėra banko filialų, tad tekdavo važiuoti į Joniškį, papildomai kelionei pirmyn ir atgal autobusu išleidžiant 16 litų. Dabar tokios problemos nebebus.
Autorės nuotr.
PASIRUOŠIMAS: Mažos gėlių krautuvėlės savininkė iš anksto ranka susirašė, kiek litų ir centų atitinka kiekviena euro kupiūra ir eurocento moneta.
SUSIDŪRIMAS: Anksčiausiai pirmąją naujų metų dieną Žagarėje į savo parduotuvę užkurti krosnies, kad gėlės nesušaltų, atskubėjusi Rūta Dagienė sakė, kad jai jau teko susidurti su eurais gruodžio mėnesį iš Latvijos pirkėjų, kurie dabar žada atvažiuoti dažniau dėl pigesnių prekių.
BANKOMATAS: Nors gruodžio 30–31 dienomis vienintelis bankomatas Žagarėje neveikė, sausio pirmąją jau siūlė imti eurus.
EURAI: Nuo sausio 1-osios Lietuvoje įvestas euras, bet dar dvi savaites prekybos vietose galima atsiskaityti ir litais.
VALIUTA: Juozas Merkininkas (kairėje) ir Vasilij Muzyka prie parduotuvės lūkuriavo kišenėse dar tebežvangindami litus.
PRISIMINIMAS: Juozas Kazlauskas prisiminė, kaip Nikitai Chruščiovui pakeitus rublius Žagarėje naujo pinigo negalėjo iškeisti net trijose parduotuvėse, nes pardavėjos jo nepažino.
PIRKĖJAMS: Parduotuvėje matomoje vietoje kabo pirkėjams aktuali informacija.
TUŠČIA: Sausio pirmoji, devinta valanda ryto: miestelio centras tarsi išmiręs.
