Naujausios
Pašalpoms byra milijonai
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Per metus rankų, ištiestų į pašalpą, padaugėjo trigubai. „Jautiesi ubagu, o ką daryti? Darbo nėra“, — . sakė žmonės, sutikti prie tų neužsidarančių durų. Mieste vien socialinėms pašalpoms mokėti šiemet reikės apie 17 milijonų litų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pašalpų ieškoti veja nedarbas
Socialinė paramos skyriuje nuo pat ryto būriuojasi žmonės. Dauguma atėjo tvarkytis socialinės pašalpos. Vyriškis tik žvilgtelėjęs pro praviras duris į eilutę, suka atgal. Užkalbintas sako: „Noriu prasitęsti socialinę pašalpą. Ateisiu rytoj nuo šešių ryto, tai gal greičiau pristovėsiu“.
Alfonsas, beveik dvidešimt metų dirbo gamykloje vairuotoju, turi automechaniko specialybę. Bet darbo neturi jau penkerius metus.
Rugsėjį sueis 60 metų, tikisi išeiti išankstinę pensiją: „Man jokio darbo niekas ir nebesiūlo. Iki “tikrosios“ pensijos gal ir nebeišgyvensiu.“
Anot jo, ne tik moterims, bet ir vyrams amžius įsidarbinant turi didžiulės reikšmės: „Į kokį autoservisą mane priims dirbti, nors esu baigęs politechnikumą — seniai tokių automobilių nebėra, kokius mokiausi remontuoti.“
Danguolė atėjo pašalpos prašyti pirmą kartą. Dirbo bankrutuojančioje kepykloje, pusmetį negavo algos, darbadvys pinigų tik patrupindavo. Nebeapsikentusi pati išėjo iš darbo:„Nebeturėjau išeities, viena pati esu, bet dėl to nelengviau. Darbo biržoje pasakė, jog tik po pusės metų gausiu pašalpą, bet visiškai nebeturiu pinigų“.
Išgirdusi, jog didžiausia socialinė pašalpa yra tik 315 litų, jauna moteris atsidūsta: „Iš tiek išgyventi neįmanoma, bet nors už butą sumokėčiau, o valgyti — tiek to.“
Neapsimoka dirbti?
Viena auginanti trejų metų vaikelį Jūratė taip pat pirmą kartą ieško socialinė pašalpos. Bedarbė. Mina Socialinės paramos skyriaus slenksčius kelintą kartą. Tik su vedėjos pagalba pavyko skyriaus darbuotojoms įrodyti, jog tokia pašalpa jai priklauso.
Darbo neturi, iš kokių pajamų gyvena? „Iš 52 litų vaiko pinigų, — sako moteris. — Paremia dar mama“.
Kita pašnekovė, kurios sūnus mokyklinio amžiaus, o dukra studentė, prisipažįsta, jog jai nebeapsimokėjo dirbti. Algą gaudavo tokią, kokią dabar trijų asmenų šeima gauna socialinę pašalpą, — apie 800 litų.
„Jeigu algą mokėtų nors kiek didesnę už minimalią, tikrai eičiau dirbti, dabar ubagu jautiesi, atrodo išmaldos prašai“, — sako moteris.
Vidas dirbo darbininku odų gamykloje — užsidarė, po to — statybose, jos sustojusios visiškai.
„Jau dveji metai, kai neturiu normalaus darbo, — sako vyras. — Darbo biržoje siūlo eik į informacijos centrą, žiūrėk, skelbimus vis skaitau — bet nieko nėra. Malkų tik kam suskaldai, ir viskas. Galvojau į užsienį išvažiuoti, bet nėra už ką išvažiuoti.“
Baltas ruoželis truko trumpai
Išvystame ir pažįstamą veidą — iš skyriaus išeina Romualda Strazdauskienė, daugiavaikė motina. Renkanti pažymas, kad prasitęstų socialinę pašalpą.
Apie jos vargus „Šiaulių kraštas“ rašė šį balandį. Tada moteris buvo visiškai netekusi vilties — keturi vaikai klausia, ką valgyti, o nėra ko padėti ant stalo. Po tos publikacijos, R. Strazdauskienė buvo įdarbinta į viešuosius darbus.
„Viskas, darbai baigti, — sako R.Strazdauskienė. — Dirbau tris mėnesius ir daugiau nepratęsė. Baltas gyvenimo ruoželis tęsėsi trumpai.“
Pasakoja, jog nebeturi buto — pardavė: „Bet nors paskolos atsikratėme, sode kuriamės, gyventi ten dar neįmanoma, bet viską darome, kad būtų įmanoma“.
Prisipažįsta, jog po publikacijos „Šiaulių krašte“ teko išgyventi ne tik “baltą ruoželį“. Verkė, skaitydama internete antplūdį komentarų prieš daugiavaikes šeimas. “Žmonės labai pikti“.
Darbo birža siūliusi darbo pagal specialybę — administratorės, vadybininkės: „Paaiškėjo, jog į vadybininkes netinku, nes nevairuoju mašinos“.
Vargsta per 3 tūkstančius šeimų
Šiauliuose socialinės pašalpos dabar mokamos 3372 šeimoms, jose — 6040 asmenų. Tokių pašalpų gavėjų padaugėjo tris kartus. Praėjusiais metais liepą socialines pašalpas pašalpas gavo 925 šeimos, asmenų — 1761.
Per mėnesį vien socialinėms pašalpoms išmokama 1,4 milijono litų. O iš viso net keturi milijonai litai, nes pašalpų rūšių yra per dvidešimt.
Savivaldybė šiomis dienomis socialinėms išmokoms papildomai gavo 1,9 milijono litų. Iki to buvo skirta 7,7 milijono litų, bet jų užteko tik pusmečiui. Anot skyriaus vyresniosios finansininkės Violetos Levickienės, iki metų pabaigos bus prašoma skirti dar apie 7 milijonus litų.
PARAMA: Į Socialinės paramos skyrių — pašalpos prašyti. Šiauliuose socialinė pašalpa mokama per 3,3 tūkstančio šeimų.
„Pagal žmonių eiles nesimato, kad ekonominė situacija gerėtų, — sako Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė — Plūsta pašalpų bedarbiai, dar laukiame absolventų, abiturientų.“
Absolventai, po aukštųjų baigimo užsiregistravę darbo biržoje, iš karto gali gauti socialinę pašalpą, jiems nereikia darbo biržoje stovėti šešis mėnesius. Baigusieji vidurines ir darbo neradę abiturientai taip pat turi teisę, jeigu jiems yra virš 18 metų.
Tik abiturientai, anot poskyrio vedėjos, turėtų plūstelėti po rugsėjo 1-osios. Iki tos datos jie dar laikomi šeimos nariais, nors ir yra pilnamečiai.
Socialiai remtinoms šeimoms pradedama pervedinėti parama mokinio reikmėms įsigyti — po 156 litus vienam vaikui.. Skaičiuojama, jog tokios paramos reikės apie 4 tūkstančiams miesto moksleivių. Kone kas ketvirtam, nes dabar jų Šiauliuose yra apie 17 tūkstančių.
Nemokamai mieste maitinami 4,3 tūkstančio moksleivių. Tam jau buvo skirta 2,8 milijono litų, dabar papildoimai gauti beveik 0,4 milijono litų. Bet svarstoma, ar užteks?
Komentaras
Ar virstame pašalpininkų visuomene?
Romualdas Lazutka, sociologas, ekonomistas:
— Ir kitose šalyse pašalpos mokamos. Taip jau yra, kad dalis žmonių tiesiog negali užsidirbti arba pakankamai užsidirbti, ypač kai toks didelis nedarbas.
Bet yra kitas dalykas — išsiplėtė šešėlinė ekonomika, tas pašalpas gauna ir nelegaliai dirbantys. Kita vertus, sunku ir įvertinti, ar žmogus dirba ar ne, jeigu nelegaliai tik laikinai uždarbiauja.
Galima tik stebėtis, kaip žmonės išgyvena, kai toks nedarbas. Bet juk nesimato, kad kas badautų? Darbo biržos pareiga kontroliuoti, ar bedarbiai nėra fiktyvūs. Skelbiama, kad darbo biržoje tokių gali būti trečdalis.
Jeigu skaičiuotume, koks procentas gyventojų gauna pašalpų, kokio dydžio tos pašalpos, tai Lietuva. Latvija, Estija, iš kitų ES valstybių išsiskiria kaip mažiau remiančios vargšus žmones.
Viena iš pagrindinių problemų: kaip sukonstruoti tą socialinę paramą, kad ji ir padėtų žmonėms, ir nesumažintų noro dirbti. Dabar mažinti paramos nebegalima, nes žmogus neišgyvens, o jeigu jos nemažinti, kai kuriais atvejais nebelieka motyvacijos dirbti. Bet gal motinų geriau ir neversti dirbti — gal geriau tegu prižiūri vaikus?
Būtent, kai algos yra mažos, atsiranda problemų ir su socialine apsauga.
BEDARBIS: Šiaulietis Alfonsas sako: „Man jokio darbo niekas nebesiūlo,bus rugsėjį 60 metų, išeisiu į išankstinę pensiją, o iki tikrosios pensijos gal ir neišgyvensiu.“
MOTINA: Daugiavaikė motina Romualda Strazdauskienė tris mėnesius dirbo viešuosius darbus, dabar vėl turi ieškoti valstybės paramos.
ANTPLŪDIS: Vida Rimšienė, Socialinių išmokų poskyrio vedėja, sako, jog per metus tris kartus padaugėjo prašančių socialinių pašalpų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
