Naujausios
Partijos traukiamos iš verslo kišenės
Galutinis sprendimas ar uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas, dar neaiškus. Ar neteks didinti valstybės paramą partijoms? O gal leisti rinkėjams savanoriškai aukoti 0,5 procento gyventojų pajamų mokesčio?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Prezidentės iniciatyva
Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo ne tik uždrausti juridiniams asmenims remti partijas, bet ir perpus sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą. Seimas įstatymo pataisas turėtų svarstyti lapkričio 17 dieną.
Seime pasiūlyti ir kitokie variantai, jiems po pateikimo taip pat pritarta. Pavyzdžiui, leisti gyventojams savanoriškai skirti 0,5 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį. Neatsisakyti juridinių asmenų paramos, bet ją mažinti perpus. Tik nustatyti, kad aukotojais negali būti juridiniai asmenys, teikiantys produktus ar paslaugas viešojo administravimo sektoriui, jeigu jų prekių ar paslaugų pirkimo vertė didesnė kaip 100 tūkstančių litų, o darbų — 500 tūkstančių litų.
Iš verslo — milijonai
Šių metų pirmąjį pusmetį rėmėjai 28 partijoms iš viso paaukojo 3,8 milijono litų. Iš jų apie 3 milijonus litų — juridiniai asmenys. Didžiausias aukų sumas tradiciškai surenka parlamentinės partijos.
Lyderiauja Liberalų sąjūdis, per pusmetį surinkęs daugiau nei 750 tūkstančių litų aukų iš juridinių asmenų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ per pusmetį sulaukė 600 tūkstančių litų juridinių asmenų paramos, Liberalų ir centro sąjunga — per 580 tūkstančių litų, Tėvynės sąjunga — per 430 tūkstančių litų, Socialdemokratų — per 400 tūkstančių litų, Darbo partija — per 118 tūkstančių litų. Per 100 tūkstančių litų verslo įmonių paremti dar valstiečiai liaudininkai.
Iš valdančiųjų tik Tautos prisikėlimo partija mažai palaikoma, jai paukoti 39 tūkstančių litų. Nuo arenos nueinanti Naujoji sąjunga paremta 36 tūkstančiais litų.
Partijoms vienas rėmėjas dabar gali per metus paaukoti iki 42 tūkstančių litų arba sumą, lygią 20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių.
Dar vienas partijų finansavimo šaltinis — valstybės iždo dotacijos. Pernai partijos paremtos 5,498 milijono litų. Tokia pat dotacijų suma joms skiriama ir šiemet, iš jos 2,7 milijono litų jau padalyti.
Bet į valstybės dotaciją gali pretenduoti tik tos partijos, kurios per Savivaldybių, Seimo, Europos Parlamento rinkimus surenka 3 procentus rinkėjų balsų.
Sėkmės pataisoms neprognozuoja
Seimo narys Edvardas Žakaris įsitikinęs, jog reikia iš viso atsisakyti ir fizinių asmenų aukų, ir valstybės dotacijų.
„Ar didelis skirtumas — įmonė ar įmonės direktorius rems partijas? — klausia parlamentaras. — Jau buvo atvejis, kai per Prezidento rinkimų kampaniją vienos įmonės darbuotojai po 100 litų paaukojo ir išėjo didelė suma.“
Valstybinis finansavimas, parlamentaro nuomone, turėtų eiti ne partijoms, o per rinkimų kampaniją — žiniasklaidai, kad politikus pristatytų visuomenei.
„Prognozuoti, koks bus galutinis sprendimas, sunku, — teigia E. Žakaris. — Yra tokių politikų, kurie mažai dirba, bet į rinkimus eina su dideliais pinigais, Tad gali nulemti ne tiek partijų pozicija, kiek kiekvieno 141 Seimo nario asmeninė pozicija.“
„Tvarkiečiai“ sveikina
Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas, teigia, jog Prezidentė siūlymą frakcija sveikina ir pritaria.
„Bet siūlome eiti toliau — užkirsti bet kokią galimybę pateikti į partijų ar visuoneminių organizacijų sąskaitas juodiems pinigams, — sakė “Šiaulių kraštui“ politikas. — Tai reiškia griežtą monitoringą paslėptų reklamų.“
Klausiamas, ar nesibaimina, kaip partija išgyvens be dosniausių rėmėjų, V. Mazuronis tvirtina: „Nematau tragedijos, mes neteksime to šaltinio, bet jo neteks ir kitos partijos.“
Šiaulių miesto vicemerė Daiva Matonienė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šiaulių miesto koordinatorė, tikina, jog rėmėjams nejaučia jokių įsipareigojimų, nors rėmimo prašo ir randa Savivaldybės renginiams. Partijos kasdieninei veiklai, anot jos, didelių pinigų nereikia, tik — rinkimams.
„Dabar rinkiminėse kovose konkuruoja pinigai, o ne idėjos ir darbai, — mano D. Matonienė. — Aš pinigų didelių neturiu, todėl man labai sunku kovoti.“
Valstybė turėtų daugiau remti
Rimundas Domarkas, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, mano, jog, atsisakius juridinių asmenų aukų, reikėtų valstybės dotacijas didinti.
„Kai neturime kitokio valstybės valdymo, kaip per partijas, tai nori nenori reikia galvoti apie tai, — sako politikas. — Arba steigiame karalystę“.
Darbo partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Aidas Gedvilas tvirtina, jog „darbiečiai“ taip pat sveikina Prezidentės iniciatyvą.
„Tai būtų saugiklis nuo įsipareigojimų rėmėjams, — sako politikas. — Tik svarbu sudėti ir saugiklius, kad neliktų landų šešėliniams — iš po skverno pinigams — priimti, tada daugiau bėdų turėsime.“
Bet, anot jo, valstybė užsikrauna ir didesnę naštą: „Jeigu nenorime partijų eliminuoti iš politinio gyvenimo, tai jas kažkas turi finansuoti.“
KLAUSIMĖLIS: Seimas gavo Prezidentės užduotį. Ar politikai atgręš nugaras verslo paramai?
Eltos archyvo nuotr.
