Naujausios
Partijos bijo įsileisti konkurentų į rinkimus
Seimas leido kandidatais į savivaldybių tarybas išsikelti ir pavieniams asmenims, tačiau neišdrįso įsileisti visuomeninių organizacijų. Negana to, savarankiški kandidatai mokės tokio pat dydžio rinkimų užstatą, kaip tūkstantinės partijos — apie 2000 litų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Visuomenininkams pasakyta „Ne“
Seimas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas priėmė birželio 30 dieną. Įstatymą parlamentarai buvo priversti taisyti. Konstitucinis Teismas išaiškino, jog ligšiolinė rinkimų tvarka, kai renkami tik kandidatai pagal partijų sąrašus, prieštarauja Konstitucijai. Įstatymą dar turi pasirašyti Prezidentė.
Seimo narys Edvardas Žakaris mano, jog reikėjo lygiomis teisėmis leisti kandidatuoti į vietos valdžią ir partijoms, ir savarankiškiems kandidatams ir visuomeninėms organizacijoms.
Jis piktinasi, jog parlamentarams buvo užkirstas kelias plačiau diskutuoti. Mat įstatymo pataisų projektą valdantieji pateikė „paskutinę minutę“ — įstatymas turi būti priimtas ne vėliau, kaip likus pusmečiui iki rinkimų. Rinkimai vyks kitų metų vasarį.
„Jeigu balsuosi prieš pataisas, vadinasi, užkirsi kelią rinkimuose dalyvauti savarankiškiems kandidatams, — sakė E. Žakaris. — Buvome priremti prie sienos. Manau, kad dėl tos pačios priežasties ir Prezidentė įstatymo nevetuos, nes nebeliks laiko pataisoms priimti.“
Tačiau, anot Seimo nario, visuomeninės organizacijos turi išeitį. Yra numatyta, jog savarankiški kandidatai gali jungtis į jungtinį sąrašą.
Tik čia slypi kitokie pavojai. Balsavimo biuleteniuose prie partijų ar jungtinių sąrašų pavadinimų bus įrašoma jau tik vieno asmens pavardė. Iki šiol būdavo surašoma apie dešimt pavardžių iš partijos kandidatų sąrašo.
„Sąrašą temps vienas lyderis, ir rinkėjai gali būti nuvilti, kai pamatys, kas už jo nugaros pateks į tarybas,“ — sakė E. Žakaris.
Reikės rinkti parašus
Numatyta, kad kiekvienas asmuo, kuriam yra 20 metų ir kuris atitinka kitus įstatymo nustatytus reikalavimus, gali išsikelti kandidatu. Jo išsikėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip dešimt procentų, skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 atitinkamos savivaldybės rinkėjų.
Pavyzdžiui, galima suskaičiuoti, kad Šiaulių mieste nepriklausomą kandidatą savo parašais turėtų palaikyti ne mažiau kaip 310 rinkėjų. O kad kandidatas būtų išrinktas į miesto Tarybą, reikės gauti maždaug per pusantro tūkstančio rinkėjų balsų.
Reikalingų surinkti parašų tikslų skaičių paskelbs Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.
Rinkimų užstatas ir išsikėlusiam kandidatui, ir vienos politinės partijos kandidatų sąrašui vienoje savivaldybėje prilygs paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiui (VMDU).
Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
RINKIMAI: Visuomeninės organizacijos kol kas į rinkimų biuletenius savivaldos rinkimuose nebus įrašomos. Seimo narių grupė jau paprašė šalies vadovės nepasirašyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų, kurios nesuteiks galimybės tokiuose rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms.
Komentaras
„Demokratijos Lietuvoje nėra“
Advokatas Kęstutis Čilinskas, Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas, mano, jog Seimo sprendimas rodo, kad Lietuvoje nėra demokratijos:
— Partijos gyvena dėl valdžios ir mano, kad visos priemonės tam geros. Todėl taip ciniškai apribojo piliečių galimybes lygiomis teisėmis dalyvauti rinkimuose.
Partijos per dešimt pastarųjų metų gavo 70 milijonų litų vien iš valstybės biudžeto, o ką kalbėti apie aukas. Bet rinkimų užstato mokės tik vieną VMDU, kaip atskiras kandidatas, kuris tuos pinigus mokės iš savo kišenės. Tai labai „gražu“. Ypač, kad partijoms pinigai surenkami iš gyventojų.
Stengimasis apriboti piliečių teises gali duoti blogų rezultatų — rinkimų rezultatai gali būti skundžiami Konstituciniam Teismui.
Tikrieji pilietiniai judėjimai gyvena vien iš savo narių įnašų, ir nekelia jokio pavojaus materialiniu požiūriu. Žmonės būtent tai vertina.
Kodėl visuomeninės organizacijos turėtų dalyvauti rinkimuose? Lietuvoje nesusikūrė pilietinė visuomenė. Gal 1— 2 procentai gyventojų yra susibūrę į pilietinius judėjimus. Tuo tarpu Skandinavijos valstybėse — apie 95 procentai. Ir jie turi didžiulę įtaką būtent vietos savivaldos rinkimuose.
Pas mus partinės viršūnės nori valdyti pinigus. Jeigu jau savas meras, tai, vadinasi, atiduos duoklę centriniam partiniam aparatui. Su valstybės turtu elgiamasi kaip su asmeniniu. To nėra demokratinėse valstybėse, kur pilietiniai judėjimai kontroliuoja padėtį ir neleidžia piktnaudžiauti.
Rinkėjų apklausa
Ką žinote apie visuomeninių organizacijų veiklą?
Aušra, ekonomistė:
— Visuomeninių organizacijų nelabai ir žinau. Gal dėl to, kad per mažai jos viešina savo veiklą? Manau, kad visuomeninės organizacijos turėtų dalyvauti rinkimuose. Tik ne profsąjungos — manau, kad turi dirbti darbo kolektyvuose, o ne politika užsiimti.
Inga, studentė:
— Studentų visuomeninių organizacijų yra nemažai, mieste yra jaunimo organizacijų „Apskritasis stalas“. Žinau, kad veikia Pilietinių inciatyvų sambūris. Per tokius sambūrius kaip tik lengviau surasti asmenybes ir jas paremti.
Jeigu visuomeninėms organizacijoms būtų leidžiama dalyvauti rinkimuose, tai paskatintų ir jaunimo pilietinę saviraišką.
Vytautas, tremtinys, smulkusis verslininkas:
— Pats priklausau tremtinių organizacijai. Bet iš kokių pinigų mes galėtume dalyvauti rinkimuose? Kubilius gi iš mūsų pensijų dar po 20 litų nupjovė.
Kaip partijos leis visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose — kad pajudintų partinį klaną? Taigi čia klanas yra.
Aš manau, kad žmonės turi rinkti savo atstovus.
Kristina, senjorė:
— Aš tai tikrai balsuočiau už visuomenines organizacijas. Man patinka demokratinis judėjimas. Iki šiol galima buvo rinktis tik partijas, bet aš visada pasižiūriu, kokie žmonės sąrašuose įrašyti.
Jono TAMULIO nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.
