Naujausios
Indėlis į jubiliejinius metus
Spalio 6 dieną sukako 150 metų, kai Rygoje, dvarininkų Rapolo Putvinskio ir Idalijos Broel-Pliaterytės šeimoje gimė V. Putvinskis-Pūtvis (1873–1929), visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys, žuvininkystės vystytojas, rašytojas, Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas ir vadas.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus indėlis į V. Putvinskio-Pūtvio metų minėjimą – paroda „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“. Parodos kuratorės – Istorijos skyriaus vedėja Vilma Karinauskienė ir Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė, dizainerė – Zita Šulcienė.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiulis Putvinskių šeimos archyvas, įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. 1940–1944 metais šį archyvą Putvinskių šeimos nariai paslėpė su viltimi, kad jis bus išsaugotas vėl atgimsiančiai nepriklausomai Lietuvai. Viltys išsipildė.
„Paroda siekiame parodyti daugiabriaunę V. Putvinskio-Pūtvio asmenybę, bet bendrąja prasme paroda yra apie atmintį, apie atminties galią, apie atmintį, kuri yra labai trapi, labai pažeidžiama, bet kuri yra nenugalima, o tai rodo archyvo istorija“, – sakė parodos atidarymo renginį vedusi Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė.
Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, atkuriant Lietuvos valstybę praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje pasklido žinia apie Šilo Pavėžupyje, Graužikuose, gyvenusią Putvinskių giminę ir apie tai, kad ten buvo paslėptas dokumentinis lobis – apdovanojimai, dokumentai, laiškai. Lobis, rastas Kelmės rajone, galiausiai pateko į artimiausią valstybinį muziejų – Šiaulių „Aušros“ muziejų. Archyvo perdavimas muziejui 1990 metais paskatino giliai domėtis V. Putvinskiu-Pūtviu, jo gyvenimu, darbais.
„Esame viena iš institucijų, kuri organizuoja renginius, parodas, pristatymus, jau ne pirmą dešimtmetį tampriai dirbame su Šaulių sąjunga, prikeldami iš užmaršties V. Putvinskio atminimą. Muziejus yra išleidęs V. Putvinskio laiškus, epistoliarinį palikimą – labai subtilūs, jausmingi laiškai, rašyti įvairiais laikotarpiais. Veikla, tyrimai, susiję su V. Putvinskiu, tęsiasi“, – sakė R. Balza.
Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius perdavė sveikinimus nuo Šaulių sąjungos vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio.
S. Ignatavičiaus nuomone, V. Putvinskio-Pūtvio metai yra kiekvieni mūsų nepriklausomos valstybės metai. „Ginti valstybę yra jo idėja ir kiekvienas mūsų turi tapti valstybės gynėju. O dešimt Šaulių sąjungos V. Putvinskio priesakų yra šauliškasis dekalogas“, – sakė S. Ignatavičius.
S. Ignatavičius Gen. Povilo Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės vadui atsargos pulkininkui leitenantui Kazimirui Čiuplinskui, Kelmės krašto muziejaus direktorei Danutei Žalpienei, Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijai įteikė Šaulių sąjungos iniciatyva Lietuvos pašto išleistus atvirukus, skirtus V. Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinėms.
S. Ignatavičius priminė, kad šiemet minima ir dar viena sukaktis – V. Putvinskio-Pūtvio sūnaus Stasio Pūtvio 125-osios gimimo metinės.
V. Putvinskio-Pūtvio provaikaičiui Stasiui Pūtviui paroda padarė didesnį įspūdį, nei tikėjosi: „Norisi pasidžiaugti, kad V. Putvinskio archyvas per skausmingus netikėtumus ir vargus išliko ir pateko į geras rankas, tikrai didelė laimė ir džiaugsmas, kad profesionalų rankose jis tampa visuotine nuosavybe, sklinda, platinamos idėjos, kurias suformulavo V. Putvinskis.“ Provaikaitis R. Balzai dėkojo, įteikdamas proginių atvirukų.
Renginyje dalyvavo ir daugiau artimųjų: Tautvilas Pūtvis, V. Putvinskio-Pūtvio proproanūkis, šaulys, gyvenantis Graužikuose ir tęsiantis proprosenelio pradėtus darbus, kelmiškis Vainius Urbonavičius, kurio tėvo sesuo Elena buvo V. Putvinskio-Pūtvio sūnaus Vytauto žmona.
„Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“
Antrame muziejaus aukšte eksponuojamą parodą pristatė V. Karinauskienė. Pasak kuratorės, ši paroda – išskirtinė galimybė pamatyti Putvinskių šeimos archyvą.
Parodos centre eksponuojamas vienas iš bidonų, beveik 50 metų saugojęs palikimą. Virš jo simboliškai pavaizduoti lubinai – V. Putvinskis-Pūtvis buvo pirmasis ar vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjęs auginti šiuos augalus.
„Be galo įdomi ir nepaprasta šio archyvo istorija, – sakė V. Karinauskienė. – Atgimstant Lietuvai buvo sužinota apie archyvą, bet istorija čia dar nesibaigė, piktavaliai žmonės savavališkai jį iškasė. Po kelerių metų į muziejų kreipėsi vienas perpardavinėtojas, norėdamas sužinoti savo turimų vertybių vertę.“
Taip buvo išsiaiškinta apie Putvinskių archyvą, iškasta antroji jo dalis, visas archyvas galiausiai pateko į „Aušros“ muziejų.
Šalia bidono eksponuojami apdovanojimai, įteikti Vladui Putvinskiui-Pūtviui, jo sūnui Stasiui Pūtviui, V. Putvinskio-Pūtvio ir jo žmonos Emilijos asmeniniai daiktai. Išskirtinis eksponatas – knyga iš anuomet veikusio Graužikų muziejaus, skirto V. Putvinskiui-Pūtviui.
1944 metų liepos 9 dieną, kai archyvas buvo užkastas į žemę, V. Putvinskio-Pūtvio dukra Sofija parašė: „Kai vėl atgys Nepriklausoma, brangus broli lietuvi, kurs surasi šiuos suslėptus dokumentus, panaudok juos, kad išpopuliarinti Tautoje Vlado Pūtvio idėjas.“
Pasak V. Karinauskienės, daiktai išlikę geriau, gamtos sąlygos, karštis, šaltis, bėgantis laikas itin palietė popierinį archyvą, dokumentus, fotografijas.
Parodos pasakojimas apie V. Putvinskio-Pūtvio gyvenimo etapus prasideda nuo jo veiklos lietuvių tautiniame atgimime. Užaugęs lenkiškoje kultūros dvasioje, V. Putvinskis-Pūtvis su žmona Emilija apsisprendė būti lietuviais. Greta eksponuojami du laiškai: vienas V. Putvinskio-Pūtvio rašytas lenkų kalba, kitas – jau lietuviškai. Šiame laiške V. Putvinskis-Pūtvis rašo, kad visgi lietuvių kalba jam artimesnė širdžiai.
Parodoje pristatomi ir bendražygiai, vienas iš jų – Povilas Višinskis, į Šilo Pavėžupio dvarą sukviesdavęs lietuvių šviesuolių. Kurį laiką Šilo Pavėžupyje gyveno ir dvaro ekonome dirbo Žemaitė. Dar vienas V. Putvinskiui-Pūtviui artimas žmogus – sesers Marijos vyras Antanas Žmuidzinavičius. 1907 metais V. Putvinskis-Pūtvis parašė žmonai skirtą veikalą „Giedrė“, jį iliustravo A. Žmuidzinavičius. Knyga išleista 1915 metais, parodoje eksponuojamas rankraštis.
Spaudos draudimo laikotarpiu Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvaruose Vladas ir Emilija Putvinskiai slėpė draudžiamas knygas, rūpinosi jų platinimu.
Viena iš pagrindinių parodos linijų – pasakojimas apie V. Putvinskį-Pūtvį Šaulių sąjungos veikloje. Kita V. Putvinskio-Pūtvio veiklos sritis – ūkis. Jis sėkmingai ūkininkavo dviejuose paveldėtuose ūkiuose: Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvaruose. Pradėjo tuo metu retą ir naują veiklą – kasė tvenkinius, išplėtojo žuvininkystę, parašė vadovėlį „Žuvininkystė. Karpių auginimas mažuose tvenkiniuose“. Vadovėlis nebuvo išleistas, bet išliko archyve, tad rankraštį galima pamatyti parodoje.
Paskutinė parodos tema – V. Putvinskio artimiausi žmonės, jo šeimos nariai. Pasakojama apie tėvą Rapolą Putvinskį, 1863 metų sukilimo dalyvį, mamą Idaliją Broel-Pliaterytę, kilusią iš garsiosios Pliaterių giminės, seserį Mariją Žmuidzinavičienę, žmoną Emiliją, svarbiausią jo palaikytoją ir bendražygę.
Putvinskiai išaugino sūnus Vytautą ir Stasį, dukras Oną, Sofiją ir Emiliją. Stasys Pūtvis tarpukariu buvo žemės ūkio ministras, Vytautas ūkininkavo Graužikų dvare.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, Putvinskių-Pūtvių šeimos likimas buvo nulemtas. Iš kalėjimo, lagerio negrįžo Emilija Putvinskienė, abu sūnūs Stasys ir Vytautas, tremtyje mirė Vytauto žmona su dviem mažamečiais vaikais. V. Putvinskio-Pūtvio dukras nuo tragiško likimo išgelbėjo pasitraukimas į Vakarus, vėliau – emigracija į JAV.
Po parodos pristatymo Venclauskių namų Našlaičių sode dalyviai vaišinosi šauliška koše, karpiu, arbata, supažindino su šaulių naudojamais ginklais.
Paroda „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“ veiks iki kitų metų balandžio 21 dienos.
