Parlamentas nori teikti daugiau apdovanojimų

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įsteigti naują apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Nuotraukoje – komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įsteigti naują apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Kiekvienais metais būtų įteikiamos ne daugiau nei dvi žvaigždės. Į jas galėtų pretenduoti Lietuvos ar užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys už parlamentarizmo idėjos, demokratijos ir valstybingumo puoselėjimą.

Pasak Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko, naujai steigiamu apdovanojimu siekiama pagerbti ne tik nusipelniusius asmenis, bet ir iškilią Aleksandro Stulginskio asmenybę.

Žvaigždė būtų teikiama iškilmingo renginio, vykstančio kiekvienais metais gegužės 15 d., metu. Mat būtent šią dieną 1920 m. Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika.

Tiesa, projektui daugybę pastabų pateikė Seimo Teisės departamentas. Jam neaišku, ar tai būtų Seimo, ar valstybinis apdovanojimas. Jei valstybinis, kodėl projekte nenumatyta, kad jis skiriamas šalies prezidento dekretu, kaip numato Valstybės apdovanojimų įstatymas bei Konstitucija. Jei Seimo apdovanojimas – kam jį reikia įteisinti įstatymu, nors užtektų žemesnio rango teisės akto – nutarimo. Teisininkams kyla klausimų ir dėl įteikimo datos, mat jie abejoja, ar specialiai dėl apdovanojimo gegužės 15-ąją rinktųsi Seimas.

A.Gumuliauskas „Vakaro žinioms“ atkirto, kad Teisės departamentas kabinėjasi prie smulkmenų. Esą žvaigždė galėtų būti įteikta nebūtinai gegužės 15 d.: artimiausiame posėdyje prieš arba po jos. Žvaigždė būtų Seimo apdovanojimas, nes šiuo metu parlamentas turi tik Laisvės premiją bei Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalį. O gegužės 15-oji, pasak A.Gumuliausko, galbūt pagaliau patektų į elitinių datų sąrašą. A.Stulginskio žvaigždės laimėtojus rinktų komisija, sudaryta iš Seimo narių.

Pretendentais apdovanojimui gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys, atitinkantys apdovanojimo skyrimo kriterijus – turėtų būti nusipelnę kaip parlamentarizmo idėjos, demokratijos skleidėjai ir valstybingumo puoselėtojai.

Kad apdovanojimas nebūtų politizuotas, į jį negalėtų pretenduoti pareigas einantys Seimo bei Vyriausybės nariai ir šalies prezidentas. Apdovanojimas tam pačiam asmeniui negalėtų būti skirtas daugiau nei kartą. Žvaigždę įteiktų Seimo pirmininkas arba jo paskirtas asmuo.

A.Gumuliauskas, paklaustas, apie kokį žmogų pirmiausiai pagalvoja kaip apie labiausiai tinkamą A.Stulginskio žvaigždei, ilgai negalvodamas atsakė: apie Romualdą Ozolą. Tik bėda, kad projekte numatyta, jog apdovanojimas negali būti skirtas po mirties.

„Žvaigždės rangas būtų kaip Laisvės premijos, tik piniginės išraiškos nebūtų. Pirminis idėjos autorius – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tačiau jis norėjo, kad kandidatus siūlytų Seimo valdyba, o mūsų komisija nusprendė, jog apdovanojimą reikia pakelti į aukštesnį lygį. Svarbiausia pasiekti, kad šis apdovanojimas nebūtų nupigintas, kad būtų skiriamas tik itin nusipelniusiems asmenims. Kad nebūtų kaip su Sausio 13-osios medaliu, kuris buvo išdalintas šimtams, o paskui žmonės pradėjo jo atsisakinėti“, – reziumavo A.Gumuliauskas.